Julius Numavičius: mums nepavyko susitarti

Publikuota: 2013-02-21
Julius Numavičius.
Julius Numavičius. Nuotrauka: Kęstučio Vanago (Eltos)
 

Verslo teisininkai sako – nesutarimai  tarp bendrovių akcininkų yra dažni ir jie paprastai silpnina įmones. Rinkoje sklando spėlionių, esą ieškiniai ir juos lydėję turto areštai gali būti formalūs, liudijantys ne apie brolių ginčus, o nesutarimus tarp dviejų didžiųjų byrančio „VP dešimtuko“ šeimų – stiprėjančių Numavičių ir atsiskirti norinčių Marcinkevičių.„Taip, mums nepavyko susitarti“, – vakar per savo atstovus VŽ perdavė JAV gyvenantis verslininkas Julius Numavičius, paprašytas pakomentuoti teismui pateiktą ieškinį savo broliui ir buvusiam verslo partneriui Nerijui Numavičiui. Tačiau nuo platesnių komentarų apie susidariusią padėtį ir konfliktą su broliu susilaikė.Julius Numavičius iš savo brolio Nerijaus, „VP grupės“ valdybos pirmininko ir prezidento, Vilniaus apygardos teismo prašo priteisti beveik 30 mln. Lt ir pripažinti, kad nepagrįstai už 415 mln. Lt buvo perleistos akcijos.Rinkoje kalbama apie įvairias galimas šių turtinių nesutarimų priežastis. Viena versijų –  turto dalybos tarp dviejų įtakingiausių yrančio „VP dešimtuko“ šeimų – Numavičių ir Marcinkevičių. Pastariesiems būtų palanku parduoti vienos didžiausių Lietuvos verslo grupės įmonių akcijas, nes jų įtaka grupėje vis silpnėja. Ir parduoti nebūtinai Numavičiams. Todėl šiems esą gali būti naudinga inicijuoti turto areštą,  realiai areštuojant tik finansinius įsipareigojimus, tikėtina, paskolas, suteiktas grupės įmonėms.

Dešimtukas nebeegzistuoja Pats Julius Numavičius š. m. sausį interviu VŽ kalbėjo apie savo atsiskyrimą nuo „VP grupės“ ir kai kurias nebaigtas spręsti problemas: „Mano požiūriu, „Maxima LT“ (VP grupės pirmtakės) dešimtukas nebeegzistuoja. Ir tas etapas man jau yra baigtas. Be abejo, dar yra likę kai kurių nebaigtų, kaip juos pavadinčiau, klausimų. Ir mes, kaip buvę dešimtuko nariai, tuos klausimus išsispręsime. Tačiau man asmeniškai iš esmės tas etapas yra baigtas.“Ponas J. Numavičius pripažino, kad nesėkmingai, nepaisant „NDX Energijai“ Vyriausybės išmokėtos 680 mln. Lt kompensacijos, pasibaigęs LEO LT projektas buvo viena svarbesnių „Maxima LT“ dešimtuko akcininkų išsiskyrimo priežasčių. Kontroliuojančiąją įmonę netrukus po to grupė užregistravo Nyderlanduose.Ginčai dėl turto „Maxima LT“, VŽ žiniomis, prasidėjo 2007 m., akcininkų daugumai apsisprendus dalyvauti įgyvendinant LEO LT projektą, kuris numatė visą šalies elektros energetikos sektorių integruoti į vertikalią bendrovę.„To projekto (LEO LT – VŽ) idėja nebuvo įgyvendinta tokia, kokia buvo sumanyta, – VŽ kalbėjo p. Julius Numavičius. – Todėl šiandien aš asmeniškai sakyčiau, kad LEO LT buvo mūsų visų klaida, nes tuo metu turėjome patrauklesnių verslo plėtros pasirinkimų. Kad ir intensyvesnes investicijas į kitas šalis siūlant tą kompetenciją, kokią mes turėjome geriausią, – prekybą, maisto gamybą, farmaciją.“

Prekybininkų nepalies Diana Dominienė, UAB „Vilniaus prekyba“ direktorė, VŽ teigė, kad nei Nerijus Numavičius, nei Julius Numavičius nėra tiesioginiai UAB „Vilniaus prekyba“ akcininkai, todėl šios naujienos neturėtų paliesti nei UAB „Vilniaus prekyba“ plėtojamo verslo, nei disponuojamo turto. „Vilniaus prekyba“ savo tinklalapyje skelbia, kad jos tiesioginiai ir netiesioginiai akcininkai yra Nerijus Numavičius, Žilvinas Marcinkevičius, Mindaugas Marcinkevičius, Ignas Staškevičius, Gintaras Marcinkevičius, Mindaugas Bagdonavičius, Vladas Numavičius. Jie per tarpines bendroves valdo mažmeninės prekybos ir vaistinių tinklus Baltijos šalyse, Lenkijoje, Bulgarijoje.„Nežinau tos grupės iš vidaus, o iš pasklidusios informacijos  tematau  tik dviejų  asmenų turtinį ginčą. Dar niekas nieko niekam nepriteisė. Nemanau, kad vieno akcininko ieškinys kitam turėtų kokių nors sąsajų su pačia verslo grupe, jos verslais“, – svarsto Darius Mockus, koncerno „MG Baltic“ prezidentas.Dainiaus Dundulio, UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininko, nuomone, iš šios istorijos daugiausia uždirbs teisininkai, o abi konfliktuojančios pusės susigadins reputaciją ir kartu patirs nuostolių.Daivis Švirinas, advokatų kontoros „Borenius“ advokatas, vadovaujantysis partneris, sako, kad turtiniai ginčai tarp akcininkų yra dažnas reiškinys, nors paprastai ginčijamasi dėl gerokai mažesnių nei 415 mln. Lt sumų.„Pasitaiko, kad  šalys viena kitą užverčia įvairiais ieškiniais, kartais bylų skaičius pasiekia  20, keliamos ir baudžiamosios bylos – į apyvartą paleidžiami visi galimi instrumentai, dažnai čia bandome įrodyti, kuri pusė yra moraliai stipresnė“, – pažymi teisininkas.Jo vertinimu, akcininkų ginčai kelia problemų ir pačiam verslui, ir ginčių dalyviams.Anot jo, pasitaiko, kad akcininkų ginčai baigiasi įmonių bankrotu, tačiau dažniausia pakovojus sudaroma taikos sutartis.Visą straipsnį skaitykite šios dienos dienraštyje „Verslo žinios“.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau