Iš žemės ūkio paskirties sklypų rinkos bėga spekuliantai

Publikuota: 2013-01-10
Nuotrauka: Rimanto Šilagalio
 

Didieji žemės valdytojai ir ūkininkai pažymi, kad auga žemės ūkio paskirties sklypų pasiūla – juos siūlo iš aktyvaus ūkinininkavimo nusprendę pasitraukti žemdirbiai ir spekuliantai, taip ir nesulaukę kainų šuolio bei didesnių ES tiesioginių išmokų.

Kita priežastis, investuotojus verčianti trauktis, yra baimė, jog pajamoms neaugant didės mokesčiai. Nuo šių metų įsigalios iki 4% žemės mokestis už nedirbamus plotus, pateikti įstatymai, griežtinantys stambių ūkių plėtrą. Ribojamos gyvulininkyste neužsiimančių valdų savininkų galimybės gauti tiesiogines išmokas. Kita žemės ūkio paskirties žemės rinkos sujudimo priežastis – dveji iš eilės metai ūkininkams buvo pelningi ir jie turi lėšų. Kiek tęsis pelningas etapas, niekas negali nuspėti.„Vis daugiau sklypų siūlo įmonės ir finansinės grupuotės, kurios plotus pirko ne gamybai, o vertino kaip investicijas. Prieš tai metus buvo štilis. Spėju, kad jie tikėjosi greitesnio kainų kilimo, kai su ES vidurkiu susilygins tiesioginės išmokos“, – svarsto  Jonas Talmantas, Ūkininkų sąjungos pirmininkas, pats kartu su šeima jis dirba 1.300 ha. Jis prognozuoja, kad kainos kris, nes kol kas niekas neskuba kloti prašomų sumų.„Turime pasiūlymų pirkti tiek ūkių, kad jei visus įsigytume, valdytume didesnius plotus nei dirbame dabar“, – giriasi Ramūnas Karbauskis, UAB „Agrokoncernas“ savininkas.

Pervertinta žemė

„Bliūkšta žemės ūkio paskirties žemės kainų burbulas. Skaičiuojant pagal prognozuojamas ateinančio finansinio laikotarpio išmokas, dabar sklypai atsipirktų tik per keliolika metų“, – skaičiuoja p. Talmantas. Jis spėja, kad didžiuosius investuotojus spaudžia pinigus skolinę bankai, o grąža iš investicijų nėra tokia, kaip tikėtasi.Žemės kaina jau kelerius metus auga nežymiai. Potencialių pirkėjų taip pat nedaug. Žmonės stebi rinką ir neskuba skirtis su pinigais.„Žemės ūkyje pelningi tik kas kelinti metai, nes šis verslas priklausomas nuo gamtos ir biržų. Iš sukauptų lėšų paprastai nuostolingu laikotarpiu reikia išlaikyti ūkius“, – cikliškumo įtaką pabrėžia p. Talmantas. Jis pažymi, kad visgi pagrindinis ūkių plėtros šaltinis kol kas yra ES parama – vien savo lėšomis mūsų žemdirbiai negalėtų taip vystyti ūkių.

Siūlo ir mainus

„Kiekvieną savaitę gauname tarpininkų ir savininkų pasiūlymų. Matome, kad iš žemės ūkio gamybos traukiasi garbaus amžiaus ūkininkai ir spekuliantai“, – pokyčius rinkoje jau kuris laikas stebi ir p. Karbauskis. Tiesa, potencialūs žemės pardavėjai ypač reikalauja paisyti konfidencialumo. Pasiūlymai pateikiami toli gražu ne viešai ir ne kiekvienam.Kita vertus – tai numato ir žemės ūkio paskirties sklypų pardavimą reglamentuojanti  tvarka. Pirmiausia sklypą reikia pasiūlyti jį nuomojančiam ar dirbančiam asmeniui arba bendrovei. Paprastai tai didieji šalies žemės savininkai. Kitas procesas – daugėja mainų pasiūlymų. Taip siekiama stambinti valdas.„Jei žmogus planuoja trauktis, dabar tinkamas laikas, nes stambūs ūkiai po gerų metų turi pinigų plėtrai“, – siūlo p. Karbauskis.

Konkuruoja su Rusija

„Pasiūlymų gauname daug, tačiau už nerealius pinigus šluoti sklypų neskubame. Matome, kad traukiasi spekuliantai, nes suvokia, kad jei jiems reikės mokėti už apleistas žemes, o ūkininkams bus prasti metai, išparduoti plotus bus sudėtinga“, – kolegoms  pritaria Vilius Kaikaris, UAB „Šiaurės vilkas“ generalinis direktorius. Jis skaičiuoja, kad siūlomi 100–500 ha plotai išskaidyti mažais gabalais.Bendrovė valdas plečia, jei sklypas yra patrauklioje geografinėje vietoje. Pono Kaikario vertinimu, dirbamosios žemės kaina, palyginti su brangusiais grūdais, krito.„Šiandien tiek pat, kiek Lietuvoje, kainuoja 100 ha, Rusijoje galima įsigyti 1.000 ha. Kam pirkti pas mus?“ – apie didžiųjų žaidėjų prioritetus kalba p. Kaikaris.***

Komentarai

Vigilijus Jukna, žemės ūkio ministras:

"Noriu pabrėžti, kad žemės ūkio paskirties žemės rinkoje ryškios tendencijos pasikeitimo  negalime konstatuoti, kadangi vidutinis metinis sandorių skaičius svyruoja ganėtinai nežymiai, tai yra, drastiškų pokyčių nėra, o žemės ūkio paskirties žemės kaina per pastaruosius metus turi tendenciją didėti. Taip pat galime konstatuoti, kad pagal deklaravimo duomenis per pastaruosius metus mažėja žemės ūkio veiklą vykdančių subjektų skaičius ir didėja dirbamos žemės plotas, bei didėja vidutinis ūkio dydis. Tai reiškia, kad dalis ūkininkavusių asmenų atsisako veiklos ir žemę perleidžia kitiems, dažnai šalia ūkininkaujantiems ūkininkams.O jeigu pasitvirtintų teiginiai, kad spekuliantai ir ūkininkai, kurie aktyviai neužsiima žemės ūkio gamyba, iš žemės ūkio paskirties rinkos traukiasi, tai būtų sveikintina tendencija. Nes vienas pagrindinių ministerijos tikslų ir yra racionalus žemės naudojimas, tenkinant ekonominius ir gamtos interesus, siekiant naudos žemės savininkui (naudotojui) ir visuomenei."

Kazys Starkevičius, buvęs žemės ūkio ministras, Seimo kaimo reikalų komiteto narys:

"Pokyčius vertinu taip, kad mūsų priimti įstatymai jau duoda rezultatų. Keliolika metų žemės perpardavimas buvo pelningas verslas. Šiandien jos kaina nebekyla, ir paskolas ėmę verslininkai ieško būdų, kaip ją parduoti. Ūkininkams tai naudinga, nes jie gali plėsti valdas mokėdami realią kainą.Jau šiais metais reikės mokėti už apleistas žemes. Mano žiniomis, 52 savivaldybės jau nustatė padidintus tarifus tokiems plotams. Vidutiniškai tai 2% rinkos vertės. Ūkininkams kartu numatytas trejų metų pereinamasis laikotarpis, kai mokesčiai už hektarą bus ne didesni kaip 100 Lt. Dabar vidurkis 20 LT/ha. Mane nustebino, jog lobistai mėgino šį įstatymą sustabdyti, ir net surinko 40 narių parašus, tačiau paskutiniu momentu įstatymo projekto svarstyti nepateikė.“

Kęstutis Kristinaitis, UAB Korporacijos „Matininkai“ prezidentas, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys:

"Atviroje rinkoje pasiūla neauga. Žemės ūkio paskirties sklypų pasiūla paskutinį ketvirtį, palyginti su praeitu ketvirčiu, mažėjo 25%. Tai natūralus cikliškumas. Žiemą prekyba aprimsta.Tačiau ši statistika nebūtinai parodo tikrą padėtį, nes gali būti, jog stambiems žemvaldžiams plotų siūloma tiesiogiai. Ar tai tiesa, pamatysime pavasarį arba rudeniop. Tada nenupirktus sklypus, kai bus nuimtas derlius, savininkai pasiūlys atviroje rinkoje.Prekybos bumas kol kas nekyla, nes savininkai viliasi, kad užsieniečiams leidus pirkti žemę jos vertė kils. Šis mitas palaiko gana aukštas kainas ir jos stabdo investuotojus. Tiesiog atsipirkimas būtų labai ilgas. Pavyzdžiui, už plotus, kurie netoli didžiųjų miestų ir tinka tik gyvulininkystei, prašoma tiek pat, kiek už derlingiausius augalininkystei skirtus plotus. Galbūt prekyba pajudės, kai žmonės sužinos, kiek jiems didės mokesčiai už apleistą žemę.Kitas niuansas, dėl kurio žmonės nori atsisakyti valdų, kad vis sunkiau yra gauti pajamų nedirbant ar dirbant simboliškai. Pavyzdžiui, nebeliko galimybės registruoti ekologinį ūkį, pasėti ir rudenį užarti pasėlius. Kartu gavus didžiules išmokas tokia veikla buvo pakankamai pelninga.Be to, kol kas įstatymais taikomi ribojimai ir suvaržymai skirti tam, kad savininkai savo plotus parduotų stambiesiems ūkininkams. Deja, tai neskatina rinkos, nes žmonės toliau laukia kainų šuolio."***

VŽ info:

80%  Tiek dirbamosios žemės valdo stambūs ūkiai, juose pagaminama 85% prekinės produkcijos.
5.000 – tiek šalyje realiai daugiau kaip 200 ha valdančių ūkių
13,3 ha vidutinis ūkis
112.000 tiek registruota ūkininkų ūkių
100 Lt didžiausias galimas mokestis už dirbamosios žemės hektarą
20 Lt vidutinis žemės mokestis Lietuvoje šiandien
150–200 dirbamosios žemės hektaro nuomos vidurkis
5.000 Lt/ha vidutinė pardavimo kaina
16.000 Lt/ha vidutinė kaina Lenkijoje
Šaltinis: Lietuvos ūkininkų sąjunga, Seimo kaimo reikalų komitetas***Straipsnis publikuotas šiandien dienraštyje "Verslo žinios". Rytoj “Verslo žiniose” skaitykite: Derybų tarp Lietuvos ir Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ išvakarės: ar, kaip viliasi tiek „Gazprom“, tiek ir „Lietuvos dujos“, Lietuva atsiims savo ieškinį prieš Rusijos dujų milžinę Stokholmo arbitražo teisme, už tai gaudama penktadaliu sumažintą dujų kainą, bet atsisakydama susigrąžinti 5 mlrd. Lt permoką už tiektas dujas? Juolab kad dauguma bylų tarp užsienio valstybių ir „Gazprom“ šiame teisme nesibaigė verdiktu: šalys susitardavo dar iki proceso pabaigos.Joachimas Hockertzas, AB „Lietuvos dujos“ komercijos direktorius, sako, kad pernai birželį Seimo priimtas Suskystintųjų dujų terminalo įstatymas įmonę įpareigoja ketvirtadalį dujų įsigyti iš „Gazprom“ už bet kokią kainą.
Progresiniai mokesčiai – tik su „Sodros“ ribomis. Ekonomistai ir verslo teisės specialistai sutaria, kad progresinė mokesčių sistema gali būti įvedama tik kartu su „Sodros“ ribomis darbdaviams, kaip tam tikru kompensavimo mechanizmu, antraip iš šalies pasitrauks naujas darbo vietas kuriantis užsienio kapitalas.Valstybė nori kontroliuoti sklypų prekybą. Vyriausybei siūloma imtis priemonių, kad dirbamoji žemė nepakliūtų į kelių žemvaldžių rankas. Taip pat pripažįstama, jog dabartiniai ribojimai neveikia.Vieni – į gylį, kiti – į plotį. Vyno verslo norintis imtis pilietis gali ir sutrikti: metų sandūroje vieni pardavėjai atidarė po kelias naujas specializuotas vyno parduotuves, kiti sumažino jų iki minimumo, treti, priešingai, jau įsitaisė vos ne antrame Lietuvos prekybos centre. Praėję metai Lietuvos buriavimo istorijoje buvo įspūdingi: Gintarė Scheidt tapo pasaulio čempione, Londono olimpiadoje dalyvavo trys mūsų buriuotojai, jaunimas skynė pergales Europos čempionatuose, šalyje atsirado naujų, profesionalių regatų. Metus pabaigė jachta „Ambersail“, prestižinėje „Rolex Sydney Hobart“ regatoje užėmusi 13 vietą. Bene svarbiausias poslinkis Lietuvos buriuotojų pasaulyje – įkurta Nacionalinė buriavimo akademija (NBA), ji gaivins vaikų ir jaunimo buriavimą Lietuvoje, formuos pirmuosius jų buriavimo įgūdžius.Šiuos ir daugybę kitų įdomių rašinių rasite rytoj dienraštyje "Verslo žinios".
 

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Gėrimų vartojimo įpročiai: kava auga, arbata krinta  Premium

Kasmetis vartotojų įpročių ir nuostatų tyrimas „Kantar Atlas“ parodė, kad sparčiausiai auga nealkoholinių...

Prekyba
05:45
„Agrokoncerno“ grupės pelnas per metus mažėjo beveik septynis kartus

Lietuvos žemės ūkio grupė „Agrokoncernas“ 2018-2019 finansiniais metais uždirbo 501.000 Eur konsoliduoto...

Pramonė
2020.01.27
„KG Group“ atsisako paukštyno statybos planų

Teismuose tebesitęsiant Vilniaus rajono savivaldybės ir aplinkosaugininkų ginčui dėl „Kauno grūdų“ („KG...

Pramonė
2020.01.24
Neramumų Honkonge pasekmė – kritę konjako pardavimai

Prancūzų prabangių gėrimų gamintojos „Remy Cointreau“ akcijos patiria didžiausią griūtį per dešimt metų po...

Rinkos
2020.01.24
Latvijos aludariai: stipraus alkoholio akcizų įšaldymas sukeltų „karą“ su Lietuva

Latvija, įšaldydama akcizus stipriajam alkoholiui, rizikuoja įsivelti į „karą“ su Lietuva, perspėja dvi...

Pramonė
2020.01.24
Po gaisro Alytuje pieno vis dar negali tiekti 5 ūkininkai

Po pernai spalį kilusio gaisro Alytaus padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ pieno vis dar negali tiekti...

Pramonė
2020.01.23
Iš Ukrainos uždrausta importuoti paukštieną ir jos gaminius

Europos Komisija (EK) oficialiai pranešė, kad nuo sausio 19 d. uždrausta iš Ukrainos į Europos Sąjungos (ES)...

Pramonė
2020.01.23
Teisme sprendžia ginčą dėl „Arimex“ prekių ženklo „Studentų maistas“ Premium 3

Riešutais ir džiovintais vaisiais prekiaujanti UAB „Arimex“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl...

Rinkodara
2020.01.21
VMI: alkoholio akcizų pajamos pernai augo 5%

Alkoholio akcizų pajamos pernai išaugo 5%. Tai didžiąja dalimi lėmė vasario mėnuo, kai prieš stipraus...

Pramonė
2020.01.20
Užbaigtas „Dotnuvos eksperimentinio ūkio“ pardavimo sandoris 

Turto bankas užbaigė „Dotnuvos eksperimentinio ūkio“ akcijų pardavimo sandorį. Valstybei 100% priklausiusį...

Pramonė
2020.01.20
Vietoj tabako – natūralaus saldiklio plantacijos Premium

Stevija – natūralus ir vis labiau populiarėjantis saldiklis, įvardijamas kaip viena alternatyvų cukrui. Prieš...

Pramonė
2020.01.19
Europai baiminantis naujo paukščių gripo protrūkio, virusas aptiktas Čekijoje

Viename Čekijos ūkyje buvo patvirtinta itin patogeniška paukščių gripo atmaina, šeštadienį pareiškė šalies...

Pramonė
2020.01.18
Maitinimo paslaugų bendrovė „Pontem“ keičia pavadinimą Premium 2

UAB „Pontem“ valdybos sprendimu nuo 2020 m. sausio 29 d. keičia bendrovės pavadinimą į UAB „Handelshus“.

Prekyba
2020.01.17
Patvirtinta beveik 1 mln. Eur bauda „Kauno grūdams“ 1

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė bendrovės „Kauno grūdai“ skundą ir patvirtino,...

Pramonė
2020.01.17
Kinija nepateisina Lietuvos eksportuotojų lūkesčių

Lietuvos įmonės kasmet sulaukia naujų leidimų eksportuoti produkciją į trečiąsias šalis, o pernai plačiau...

Pramonė
2020.01.17
„Groward Group“ siekia įsigyti „Baltic Egg Production“ ir „Europe eggs“

Su Kauno mero Visvaldo Matijošaičio valdoma „Vičiūnų grupe“ susijusi žemės ūkio bendrovių grupė „Groward...

Pramonė
2020.01.16
„Krekenavos agrofirma“ išsiuntė pirmąją jautienos siuntą į Kiniją

Darbo partijos įkūrėjo ir pirmininko Viktoro Uspaskicho šeimos valdoma mėsos perdirbimo įmonė „Krekenavos...

Pramonė
2020.01.13
Vilkyškių pieninės pardavimai pernai augo 10%

Vilkyškių pieninės konsoliduoti pardavimai 2019 m. siekė 114,61 mln. Eur – 10% daugiau nei 2018 m. 

Pramonė
2020.01.10
Klaipėdos žuvininkystės aukcioną už 0,7 mln. Eur įsigijo Lietuvos įmonė

Bankrutavusios žuvies perdirbimo bendrovės Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono pastatai parduoti už...

Pramonė
2020.01.08
Estų bendrovė iš Helsinkio kalėdinės eglės pagamins 1.000 l toniko

Estijos Saremos saloje veikianti džino gamybos bendrovė „Lahhentagge“ atsigabeno kalėdinės eglės, kuri puošė...

Verslo aplinka
2020.01.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau