Iš žemės ūkio paskirties sklypų rinkos bėga spekuliantai

Kita priežastis, investuotojus verčianti trauktis, yra baimė, jog pajamoms neaugant didės mokesčiai. Nuo šių metų įsigalios iki 4% žemės mokestis už nedirbamus plotus, pateikti įstatymai, griežtinantys stambių ūkių plėtrą. Ribojamos gyvulininkyste neužsiimančių valdų savininkų galimybės gauti tiesiogines išmokas. Kita žemės ūkio paskirties žemės rinkos sujudimo priežastis – dveji iš eilės metai ūkininkams buvo pelningi ir jie turi lėšų. Kiek tęsis pelningas etapas, niekas negali nuspėti.

„Vis daugiau sklypų siūlo įmonės ir finansinės grupuotės, kurios plotus pirko ne gamybai, o vertino kaip investicijas. Prieš tai metus buvo štilis. Spėju, kad jie tikėjosi greitesnio kainų kilimo, kai su ES vidurkiu susilygins tiesioginės išmokos“, – svarsto  Jonas Talmantas, Ūkininkų sąjungos pirmininkas, pats kartu su šeima jis dirba 1.300 ha. Jis prognozuoja, kad kainos kris, nes kol kas niekas neskuba kloti prašomų sumų.

„Turime pasiūlymų pirkti tiek ūkių, kad jei visus įsigytume, valdytume didesnius plotus nei dirbame dabar“, – giriasi Ramūnas Karbauskis, UAB „Agrokoncernas“ savininkas.

Pervertinta žemė

„Bliūkšta žemės ūkio paskirties žemės kainų burbulas. Skaičiuojant pagal prognozuojamas ateinančio finansinio laikotarpio išmokas, dabar sklypai atsipirktų tik per keliolika metų“, – skaičiuoja p. Talmantas. Jis spėja, kad didžiuosius investuotojus spaudžia pinigus skolinę bankai, o grąža iš investicijų nėra tokia, kaip tikėtasi.

Žemės kaina jau kelerius metus auga nežymiai. Potencialių pirkėjų taip pat nedaug. Žmonės stebi rinką ir neskuba skirtis su pinigais.

„Žemės ūkyje pelningi tik kas kelinti metai, nes šis verslas priklausomas nuo gamtos ir biržų. Iš sukauptų lėšų paprastai nuostolingu laikotarpiu reikia išlaikyti ūkius“, – cikliškumo įtaką pabrėžia p. Talmantas. Jis pažymi, kad visgi pagrindinis ūkių plėtros šaltinis kol kas yra ES parama – vien savo lėšomis mūsų žemdirbiai negalėtų taip vystyti ūkių.

Siūlo ir mainus

„Kiekvieną savaitę gauname tarpininkų ir savininkų pasiūlymų. Matome, kad iš žemės ūkio gamybos traukiasi garbaus amžiaus ūkininkai ir spekuliantai“, – pokyčius rinkoje jau kuris laikas stebi ir p. Karbauskis. Tiesa, potencialūs žemės pardavėjai ypač reikalauja paisyti konfidencialumo. Pasiūlymai pateikiami toli gražu ne viešai ir ne kiekvienam.

Kita vertus – tai numato ir žemės ūkio paskirties sklypų pardavimą reglamentuojanti  tvarka. Pirmiausia sklypą reikia pasiūlyti jį nuomojančiam ar dirbančiam asmeniui arba bendrovei. Paprastai tai didieji šalies žemės savininkai. Kitas procesas – daugėja mainų pasiūlymų. Taip siekiama stambinti valdas.

„Jei žmogus planuoja trauktis, dabar tinkamas laikas, nes stambūs ūkiai po gerų metų turi pinigų plėtrai“, – siūlo p. Karbauskis.

Konkuruoja su Rusija

„Pasiūlymų gauname daug, tačiau už nerealius pinigus šluoti sklypų neskubame. Matome, kad traukiasi spekuliantai, nes suvokia, kad jei jiems reikės mokėti už apleistas žemes, o ūkininkams bus prasti metai, išparduoti plotus bus sudėtinga“, – kolegoms  pritaria Vilius Kaikaris, UAB „Šiaurės vilkas“ generalinis direktorius. Jis skaičiuoja, kad siūlomi 100–500 ha plotai išskaidyti mažais gabalais.

Bendrovė valdas plečia, jei sklypas yra patrauklioje geografinėje vietoje. Pono Kaikario vertinimu, dirbamosios žemės kaina, palyginti su brangusiais grūdais, krito.

„Šiandien tiek pat, kiek Lietuvoje, kainuoja 100 ha, Rusijoje galima įsigyti 1.000 ha. Kam pirkti pas mus?“ – apie didžiųjų žaidėjų prioritetus kalba p. Kaikaris.

***

Komentarai

Vigilijus Jukna, žemės ūkio ministras:

"Noriu pabrėžti, kad žemės ūkio paskirties žemės rinkoje ryškios tendencijos pasikeitimo  negalime konstatuoti, kadangi vidutinis metinis sandorių skaičius svyruoja ganėtinai nežymiai, tai yra, drastiškų pokyčių nėra, o žemės ūkio paskirties žemės kaina per pastaruosius metus turi tendenciją didėti. Taip pat galime konstatuoti, kad pagal deklaravimo duomenis per pastaruosius metus mažėja žemės ūkio veiklą vykdančių subjektų skaičius ir didėja dirbamos žemės plotas, bei didėja vidutinis ūkio dydis. Tai reiškia, kad dalis ūkininkavusių asmenų atsisako veiklos ir žemę perleidžia kitiems, dažnai šalia ūkininkaujantiems ūkininkams.

O jeigu pasitvirtintų teiginiai, kad spekuliantai ir ūkininkai, kurie aktyviai neužsiima žemės ūkio gamyba, iš žemės ūkio paskirties rinkos traukiasi, tai būtų sveikintina tendencija. Nes vienas pagrindinių ministerijos tikslų ir yra racionalus žemės naudojimas, tenkinant ekonominius ir gamtos interesus, siekiant naudos žemės savininkui (naudotojui) ir visuomenei."

Kazys Starkevičius, buvęs žemės ūkio ministras, Seimo kaimo reikalų komiteto narys:

"Pokyčius vertinu taip, kad mūsų priimti įstatymai jau duoda rezultatų. Keliolika metų žemės perpardavimas buvo pelningas verslas. Šiandien jos kaina nebekyla, ir paskolas ėmę verslininkai ieško būdų, kaip ją parduoti. Ūkininkams tai naudinga, nes jie gali plėsti valdas mokėdami realią kainą.

Jau šiais metais reikės mokėti už apleistas žemes. Mano žiniomis, 52 savivaldybės jau nustatė padidintus tarifus tokiems plotams. Vidutiniškai tai 2% rinkos vertės. Ūkininkams kartu numatytas trejų metų pereinamasis laikotarpis, kai mokesčiai už hektarą bus ne didesni kaip 100 Lt. Dabar vidurkis 20 LT/ha. Mane nustebino, jog lobistai mėgino šį įstatymą sustabdyti, ir net surinko 40 narių parašus, tačiau paskutiniu momentu įstatymo projekto svarstyti nepateikė.“

Kęstutis Kristinaitis, UAB Korporacijos „Matininkai“ prezidentas, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys:

"Atviroje rinkoje pasiūla neauga. Žemės ūkio paskirties sklypų pasiūla paskutinį ketvirtį, palyginti su praeitu ketvirčiu, mažėjo 25%. Tai natūralus cikliškumas. Žiemą prekyba aprimsta.

Tačiau ši statistika nebūtinai parodo tikrą padėtį, nes gali būti, jog stambiems žemvaldžiams plotų siūloma tiesiogiai. Ar tai tiesa, pamatysime pavasarį arba rudeniop. Tada nenupirktus sklypus, kai bus nuimtas derlius, savininkai pasiūlys atviroje rinkoje.

Prekybos bumas kol kas nekyla, nes savininkai viliasi, kad užsieniečiams leidus pirkti žemę jos vertė kils. Šis mitas palaiko gana aukštas kainas ir jos stabdo investuotojus. Tiesiog atsipirkimas būtų labai ilgas. Pavyzdžiui, už plotus, kurie netoli didžiųjų miestų ir tinka tik gyvulininkystei, prašoma tiek pat, kiek už derlingiausius augalininkystei skirtus plotus. Galbūt prekyba pajudės, kai žmonės sužinos, kiek jiems didės mokesčiai už apleistą žemę.

Kitas niuansas, dėl kurio žmonės nori atsisakyti valdų, kad vis sunkiau yra gauti pajamų nedirbant ar dirbant simboliškai. Pavyzdžiui, nebeliko galimybės registruoti ekologinį ūkį, pasėti ir rudenį užarti pasėlius. Kartu gavus didžiules išmokas tokia veikla buvo pakankamai pelninga.

Be to, kol kas įstatymais taikomi ribojimai ir suvaržymai skirti tam, kad savininkai savo plotus parduotų stambiesiems ūkininkams. Deja, tai neskatina rinkos, nes žmonės toliau laukia kainų šuolio."

***

VŽ info:

80%  Tiek dirbamosios žemės valdo stambūs ūkiai, juose pagaminama 85% prekinės produkcijos.
5.000 – tiek šalyje realiai daugiau kaip 200 ha valdančių ūkių
13,3 ha vidutinis ūkis
112.000 tiek registruota ūkininkų ūkių
100 Lt didžiausias galimas mokestis už dirbamosios žemės hektarą
20 Lt vidutinis žemės mokestis Lietuvoje šiandien
150–200 dirbamosios žemės hektaro nuomos vidurkis
5.000 Lt/ha vidutinė pardavimo kaina
16.000 Lt/ha vidutinė kaina Lenkijoje
Šaltinis: Lietuvos ūkininkų sąjunga, Seimo kaimo reikalų komitetas

***

Straipsnis publikuotas šiandien dienraštyje "Verslo žinios". Rytoj “Verslo žiniose” skaitykite:

Derybų tarp Lietuvos ir Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ išvakarės: ar, kaip viliasi tiek „Gazprom“, tiek ir „Lietuvos dujos“, Lietuva atsiims savo ieškinį prieš Rusijos dujų milžinę Stokholmo arbitražo teisme, už tai gaudama penktadaliu sumažintą dujų kainą, bet atsisakydama susigrąžinti 5 mlrd. Lt permoką už tiektas dujas? Juolab kad dauguma bylų tarp užsienio valstybių ir „Gazprom“ šiame teisme nesibaigė verdiktu: šalys susitardavo dar iki proceso pabaigos.

Joachimas Hockertzas, AB „Lietuvos dujos“ komercijos direktorius, sako, kad pernai birželį Seimo priimtas Suskystintųjų dujų terminalo įstatymas įmonę įpareigoja ketvirtadalį dujų įsigyti iš „Gazprom“ už bet kokią kainą.

Progresiniai mokesčiai – tik su „Sodros“ ribomis. Ekonomistai ir verslo teisės specialistai sutaria, kad progresinė mokesčių sistema gali būti įvedama tik kartu su „Sodros“ ribomis darbdaviams, kaip tam tikru kompensavimo mechanizmu, antraip iš šalies pasitrauks naujas darbo vietas kuriantis užsienio kapitalas.

Valstybė nori kontroliuoti sklypų prekybą. Vyriausybei siūloma imtis priemonių, kad dirbamoji žemė nepakliūtų į kelių žemvaldžių rankas. Taip pat pripažįstama, jog dabartiniai ribojimai neveikia.

Vieni – į gylį, kiti – į plotį. Vyno verslo norintis imtis pilietis gali ir sutrikti: metų sandūroje vieni pardavėjai atidarė po kelias naujas specializuotas vyno parduotuves, kiti sumažino jų iki minimumo, treti, priešingai, jau įsitaisė vos ne antrame Lietuvos prekybos centre.

Praėję metai Lietuvos buriavimo istorijoje buvo įspūdingi: Gintarė Scheidt tapo pasaulio čempione, Londono olimpiadoje dalyvavo trys mūsų buriuotojai, jaunimas skynė pergales Europos čempionatuose, šalyje atsirado naujų, profesionalių regatų. Metus pabaigė jachta „Ambersail“, prestižinėje „Rolex Sydney Hobart“ regatoje užėmusi 13 vietą. Bene svarbiausias poslinkis Lietuvos buriuotojų pasaulyje – įkurta Nacionalinė buriavimo akademija (NBA), ji gaivins vaikų ir jaunimo buriavimą Lietuvoje, formuos pirmuosius jų buriavimo įgūdžius.

Šiuos ir daugybę kitų įdomių rašinių rasite rytoj dienraštyje "Verslo žinios".