Ekonomistas A. Klimantas: esame viršūnėje, bet gali būti, kad mūsų šaunusis laikotarpis pradės eiti į pabaigą

Dr. Adomas Klimantas, ekonomistas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

„Linkėčiau mums turėti valdžioje tokių žmonių, kurie sakytų: „Štai čia yra kitos durys, kurias mums reikia praverti ir pažiūrėti, kas bus“, – sako dr. Adomas Klimantas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentas, Valstybės Nepriklausomybės stipendijos, kuri jam skirta už Lietuvos ekonomikos istorijos projektą „Skurdo ir sėkmės istorija. Lietuvos ekonominis kelias 1900–2025 metais“, laureatas. Su mokslininku šnekėjomės apie Lietuvos ir Baltijos šalių ekonominę raidą nuo 1990 m. kovo 11-osios iki šių dienų – pakilimus, nuopuolius ir galimybes jų išvengti.

Istorijos mokslų dr. Gediminas Vaskela yra sakęs, kad po Pirmojo pasaulinio karo, 1918 m. Lietuvai paskelbus nepriklausomos valstybės atkūrimą, padėtis buvo katastrofiška: badas, pramonės įmonių nedaug ir tos pačios menkos. Paprašytas palyginti „tada“ ir „dabar“, doc. dr. A. Klimantas sako, kad tarpukario nepriklausomybės pradžia buvo tikrai sudėtinga, o 1990-ųjų kovo 11-ąją Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, ir tarptautinė, ir ekonominė padėtis kur kas palankesnė.

Anot pašnekovo, „tarptautinė situacija tarpukariu buvo labai nepalanki mažai agrarinei valstybei, ir teisūs tie, kurie sako, kad Lietuva kūrėsi praktiškai nuo nulio. 1990-ųjų pradžioje mes turėjome nepalyginti geresnę tarptautinę situaciją. Turėjome ir paveldėtą laisvės, kitokios sistemos atmintį. Tai padėjo mums išlaikyti reformų greitį, stiprumą ir su Europos Sąjungos (ES) paskatomis į tarptautinius greito ekonomikos augimo vandenis išplaukėme labai sėkmingai ir turbūt mažiausiai patyrę didelių socialinių sukrėtimų.“