Venecijos komisija skubos tvarka vertins naująsias LRT įstatymo pataisas

Prieš plenarinę sesiją Venecijos komisijos pranešėjai pristatė savo išvadų projektą, taip pat buvo išklausyti Seimo valdybos deleguotų socialdemokratės Indrės Kižienės bei Mišrios Seimo narių grupės atstovo Artūro Zuoko komentarai, pasisakė ir Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, LRT generalinė direktorė. 

„Pranešėjai, kurie rengė ataskaitą, patvirtino, kad dabartinis naujai registruotas įstatymas iš esmės pakeitė buvusią situaciją. Todėl priimtas sprendimas, kad komisija skubos tvarka įvertins dabar registruotą įstatymo projektą“, – BNS penktadienį teigė A. Zuokas. 

Šį faktą patvirtino ir M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Esu dėkinga, kad Venecijos komisija sutiko nagrinėti dar vieną LRT prašymą skubos tvarka. Siūlomos LRT įstatymo pataisos žalingos, nes didina biurokratiją, silpnina redakcinį savarankiškumą ir gali pabloginti turinio kokybę. Naujasis LRT įstatymo projektas neatitinka ES Žiniasklaidos laisvės akto ir Konstitucinio Teismo išaiškinimų“, – komentare BNS nurodė ji.

VŽ rašė, Dalius Misiūnas, ISM universiteto rektorius, tarp naujai parengto įstatymo esminių trūkumų įvardijo numatomą LRT tarybos sudėtį, valdybos funkcijas.

„Jei žiūrėtume valdančiųjų įregistruotą projektą, matyti, kad jos (LRT tarybos – VŽ) sudarymas neatspindi visuomenės intereso – matome per didelę politikų skiriamų narių proporciją, neaišku, kokiu principu pasirinktos visuomeninės organizacijos, kurios turėtų papildyti LRT tarybos narių skaičių“, – vertina D. Misiūnas.

Kartu tarybai suteikiama per daug galių – projektas ją dar labiau sustiprina, o valdybą palieka labiau „patariamąja“, priduria jis. 

„Klausimas, kam tada reikalinga valdyba, jei vis tiek esminius klausimus sprendžia taryba. Dar viena problema – LRT tarybos funkcijos projektuojamos per arti turinio. Kai taryba gali tvirtinti programų sudėtį, nustatyti „redakcinius reikalavimus“ ar kurti turinio komitetą iš savo narių, atsiranda tiesioginio kišimosi pavojus“, – akcentavo D. Misiūnas.