K. Kallas ragina užtikrinti, kad LRT veikla teisiškai derėtų su Europos žiniasklaidos laisvės aktu
„Labai svarbu, kad teisės aktai, reglamentuojantys Lietuvos visuomeninio transliuotojo veiklą, nenukryptų nuo Europos žiniasklaidos laisvės akto“, – kreipdamasi į Europos Parlamentą (EP) trečiadienį kalbėjo K. Kallas.
„Aktas buvo priimtas, kad užtikrintų žiniasklaidos nepriklausomumą ir pliuralizmą, tos taisyklės labai svarbios įtvirtinant demokratiją ir Europos Komisija (EK) nori užtikrinti, kas tas aktas būtų įgyvendintas visose valstybėse narėse“, – pažymėjo politikė.
Ji pabrėžė, kad pagal minėtą aktą ES valstybės narės turi užtikrinti nacionalinių transliuotojų turinio ir valdymo nepriklausomumą bei vadovo atleidimą tik esant itin svarbiam pagrindui.
„Sprendimai, kai kalbame apie nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimą nepasibaigus jo kadencijai, turi būti tinkamai pagrįsti ir tik išimtiniais atvejais gali būti daromi, kai nesilaikoma iš anksto numatytų sąlygų“, – tvirtino K. Kallas.
Bendrijos diplomatijos vadovė akcentavo, kad EK „atidžiai seka informaciją dėl pasiūlytų LRT įstatymo pakeitimų“, dėl Europos žiniasklaidos laisvės akto užtikrinimo gruodį kreipėsi paaiškinimo į Lietuvos institucijas.
Kaip skelbta, kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė gruodį apie LRT pataisas kalbėjosi su ES teisingumo komisaru Michaelu McGrathu, kuris pabrėžė būtinybę laikytis minėto akto.
Taip K. Kallas kalbėjo EP plenarinėje sesijoje trečiadienį pradedant diskusiją dėl „mėginimų perimti Lietuvos nacionalinio transliuotojo kontrolę ir grėsmių Lietuvos demokratijai“.
Į diskusiją užsirašė 24 europarlamentarai, tarp jų – Lietuvos politikai Rasa Juknevičienė, Aurelijus Veryga, Dainius Žalimas, Petras Gražulis, Vytenis Povilas Andriukaitis, Petras Auštrevičius, Virginijus Sinkevičius, Paulius Saudargas ir Liudas Mažylis.
Diskusijoje nedalyvauja Vilija Blinkevičiūtė ir Waldemaras Tomaszewskis.
R. Juknevičienė buvo viena iš šešių Lietuvos EP narių, kurie dukart kreipėsi į Europos Komisiją prašydami įvertinti siūlomas įstatymo pataisas dėl lengvesnės LRT vadovo atleidimo tvarkos.
Diskusija surengta penkioms EP frakcijoms siūlant priimti rezoliuciją „dėl bandymo perimti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“.
Rezoliucijos projektą frakcijų vardu pasirašė R. Juknevičienė (Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija), Ana Catarina Mendes (Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija), D. Žalimas su P. Auštrevičiumi (Frakcija „Renew Europe), Diana Riba i Giner (Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas) ir Konstantinos Arvanitis (Europos vieningųjų kairiųjų frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji).
Siūlomoje rezoliucijoje, be kita ko, išreiškiama pozicija, kad LRT finansavimo įšaldymas be objektyvaus ekonominio būtinumo „yra politinis spaudimas, nesuderinamas su konstitucinėmis garantijomis“ bei Europos žiniasklaidos laisvės aktu, kaip ir pakeitimai, kuriais lengvinamas LRT vadovo atleidimas, „keliantys grėsmę dėl savavališko politinio kišimosi“.
Be to, anot rezoliucijos projekto, bandymai suskaldyti visuomenę, silpninti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis bei kenkti nepriklausomai žiniasklaidai „tarnauja Rusijos Federacijos ir kitų priešiškų valstybių vykdomo hibridinio karo prieš ES ir jos valstybes nares tikslams“.
Šios grėsmės siejamos, be kita ko, su kraštutinės dešinės „Nemuno aušros“ partijos dalyvavimu valdančiojoje koalicijoje po 2024-ųjų Seimo rinkimų, šiurkščiu partijos lyderio Konstitucijos pažeidimu dėl antisemitizmo ir aktyviu dalyvavimu taikantis į LRT.
EP dėl rezoliucijos spręs ketvirtadienį. Dokumentui yra pateikta pataisų, todėl galutinis jo tekstas paaiškės po balsavimo.
„Arba bus priimta, kokia dabar yra, mūsų pirmas variantas, arba bus susilpnintas tekstas, arba neužteks balsų rezoliucijai priimti“, – BNS sakė R. Juknevičienė.
Tuo metu premjerė Inga Ruginienė trečiadienį teigė, kad opozicinėms partijoms naudinga kelti klausimą dėl LRT pataisų.
Pasak Vyriausybės vadovės, jei pataisose numatyta direktoriaus atleidimo tvarka bus grąžinta į galiojusią iki 2024 metų, kai direktorius atleidžiamas slaptu balsavimu dviejų trečdalių balsų dauguma, tarptautinėms organizacijoms „nebelieka erdvės, ką svarstyti“.
„Matau, kad tam tikroms jėgoms, opozicijai, apsimoka toliau šitą klausimą vystyti ir eskaluoti. (...) Tai nėra apie laisvą žodį ar užvaldymą, bet opozicijai naudinga eskaluoti šitą klausimą ir jį tęsti“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje kalbėjo I. Ruginienė.
Savo ruožtu, europarlamentaras „valstiečių“ lyderis A. Veryga kritikavo siūlomą rezoliuciją ir ją parengusius Lietuvos europarlamentarus, teigdamas, kad dokumentas valstybei reikš baudas dėl teisės viršenybės pažeidimų.
Praėjusių metų pabaigoje valdantiesiems Seime nepavyko skubos tvarka priimti savo parengtų pataisų, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo turi būti pagrįstas viešuoju interesu.
Šiuo metu Seime dirba LRT valdyseną peržiūrinti darbo grupė. Pagal reglamentą, ji turės pateikti išvadas ir siūlymus, nors lieka neaišku, kokia forma šie bus pateikti.
Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengti kelios protesto akcijos, kuriose dalyvavo daugiau kaip po 10.000 žmonių.
VERSLO TRIBŪNA
Dalis įmonių žengia į dirbtinio intelekto (DI) pasaulį lyg lipdamos į lėktuvą be aiškios navigacijos. Nors technologija tampa vis lengviau prieinama, Roko Ališausko, „Telia“ verslo produktų vadovo, teigimu, nemažai įmonių lieka eksperimentavimo ar pilotinių projektų stadijoje, nes neturi tinkamos infrastruktūros ir aiškaus valdymo modelio, leidžiančio kurti, testuoti ir diegti DI sprendimus visos įmonės mastu.
Lietuvoje interjero sprendimų rinka sparčiai auga. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, per pastaruosius trejus metus baldų ir interjero prekių mažmeninė prekyba išaugo apie 12 %. Vis labiau domimasi ne pavieniais produktais, bet visuma: galimybe sprendimus patirti gyvai ir įvertinti jų pritaikomumą. Šią tendenciją atliepia naujo tipo erdvės, kuriose susijungia ekspozicija, konsultacija ir bendradarbiavimas.
Energetikos infrastruktūros grupės „DS1“ dukterinė įmonė UAB „DS1 Service“ pasirašė aptarnavimo ir priežiūros (angl. O&M) sutartį su „Elektrum Lietuva“, pagal kurią prižiūrės dalį „Elektrum Lietuva“ atsinaujinančios energetikos infrastruktūros portfelio – iš viso 331,7 MW elektros tinklų infrastruktūros visoje Lietuvoje. Toks mastas – tai ženklas, kad rinka pereina į brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne tik pastatyti parkus, bet užtikrinti jų patikimą kasdienę generaciją. Būtent todėl O&M paslaugos vis dažniau vertinamos kaip verslo funkcija, tiesiogiai susijusi su prastovų kontrole ir investicijų grąža.
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Seimas taip pat trejiems metams įšaldė LRT biudžetą, o vėliau transliuotojui numatė skirti mažesnę gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų dalį nei dabar.
