Seimo pirmininkas: bus parengtas naujas projektas dėl LRT vadovo atleidimo tvarkos
Atnaujinta R. Žemaitaičio komentaru.
„Viskas tikrai labai apsivėlė emocijomis ir tokios argumentuotos racionalios diskusijos nebeliko, bet galbūt po šios dienos įvykių, gal visi nuleis garą, nusiramins ir bus galima tęsti diskusiją, su tam tikru laiko tarpu ar iš karto po to. Manau, kad emocijos ima viršų“, – žurnalistams Seime antradienį sakė M. Sinkevičius.
Antradienį dėl siūlomų LRT vadovo atleidimą lengvinančių pataisų prie Seimo organizuojamas žurnalistų inicijuotas protestas. Jo organizatoriai politikų veiksmuose įžvelgia grėsmę žiniasklaidos laisvei, nes būtent nuo visuomeninio transliuotojo perėmimo prasideda spaudos laisvės ribojimai.
Tuo metu LSDP lyderis neatmetė galimybės, kad dabar svarstomos pataisos, jas pakoregavus, galėtų būti tinkamos visiems.
„Nemanau, kad yra kažkokia kliūtis nesvarstyti kažko, visada galime svarstyti viską. Klausimas yra svarstymo rezultatas ir turinys. Gali būti, kad tos pataisos, kurios dabar yra iššaukiančios emocijas ir reakcijas, finale bus tinkančios“, – nurodė jis.
„(...) Bent jau tai, ką aš girdžiu artikuliuojant ir čia nesiveliant į ilgas polemikas, yra norima grįžti į 2024 metų vasarą, nes tam tikri sprendimai buvusios Vyriausybės arba valdžios padaryti besibaigiant kadencijai, tai norima atsukti kai kuriuos dalykus laiku, kurie veikė, beje, 20 metų“, – aiškino M. Sinkevičius.
Anot jo, sprendžiant, ar LRT tarybos balsavimas dėl nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimo turi būti slaptas, tą padaryti gali pati taryba.
„Man atrodo, kad gali išvis būti scenarijus, kuris buvo praeityje, kur slaptu arba atviru, kur pati taryba nusprendžia. Tai čia skirtingos modifikacijos gali būti, nežinau, ar jos esmingai kažką keičia“, – teigė jis.
Naujame projekte LRT vadovo atleidimui reikėtų daugumos
Tuo J. Olekas pranešė, jog parlamente bus registruotas naujas įstatymo projektas dėl nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimo tvarkos pakeitimo.
„Manau, kad reikia registruoti naują variantą, kuriame turėtume labai aiškiai daugumos sprendimą, slaptą sprendimą ir tam tikrus motyvus, kada galima tuos sprendimus priimti direktoriui atleisti“, – antradienį žurnalistams Seime sakė jis.
J. Oleko teigimu, „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pateiktas projektas, kuriam valdančiųjų balsais Seime pritarta po pateikimo, nebeturi daugumos palaikymo.
LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos keitimą Seimo pirmininkas grindė kitose valstybėse esančiu reguliavimu.
Jo teigimu, tik nedaugelyje šalių visuomeninio transliuotojo vadovui atleisti reikia kvalifikuotos, o ne paprastos balsų daugumos.
„Europinė tvarka, didžioji dalis yra būtent tokia, kokia bus pasiūlyta naujame variante, kuris bus užregistruotas ir pateiktas“, – aiškino politikas.
S. Skvernelis: yra noras turėti propagandinį ruporą
Ligita Girskienė, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė, antradienį sakė, kad frakcija taip pat palaiko siūlymą, jog LRT vadovas galėtų būti atleidžiamas paprasta balsų dauguma paskelbus jam nepasitikėjimą.
„Kiek kalbėjome su savo kolegomis, su savo frakcijos nariais, kai kas turi priekaištą esamai tvarkai ir mano, kad šiuo metu tiesiog neįmanoma pakeisti LRT vadovą“, – tvirtino ji.
„Valstietė“ neatsakė, ar tai reiškia, kad valdantieji nori iš pareigų atleisti dabartinę nacionalinio transliuotojo direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę. Anot jos, šis klausimas frakcijoje nesvarstytas.
Opozicinių demokratų lyderis Saulius Skvernelis neabejojo, kad būtent to siekia valdančioji koalicija.
„Visi čia supranta turbūt, ne maži vaikai juk – auditas, pataisos, vadovai ir visa kita – tai yra noras turėti propagandinį ruporą su laidomis „Kas geresnio, premjere“, kaip gyvena prezidentas ir panašiai“, – sakė jis.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos Krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas taip pat tvirtino, kad siekis keisti LRT vadovo atleidimo tvarką yra susijęs su noru perimti šią įstaigą į savo rankas.
VERSLO TRIBŪNA
Šiemet Vilniaus naujų butų rinkoje pardavimų rezultatu išsiskiria „Omberg Group“ vystomas projektas „YZY Kartos“. Per 10 mėnesių nuo pardavimų pradžios čia realizuotas 101 iš 111 butų, pardavimų vidurkis – 11 butų per mėnesį – yra vienas sparčiausių sostinės projektų šiais metais.
Tarptautinės bendrovės ASUS, žinomos dėl geriausių pasaulyje pagrindinių plokščių ir aukštos kokybės asmeninių kompiuterių, monitorių, vaizdo plokščių, maršrutizatorių ir kitų technologinių sprendimų, tyrimo ataskaita „ASUS 2025 MVĮ ateitis“ atskleidė, kad 61% mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) vadovų mano, jog kibernetiniai pavojai jiems kelia didesnę grėsmę nei didelėms bendrovėms. Deja, bet šie skaičiai – patirtis: daugiau nei ketvirtadalis MVĮ prisipažino, kad jau yra patyrę kibernetines atakas ir tik penktadalis teigė dėl jų jaučiasi „labai saugūs“.
Valstybių santvarkos lūžiai, technologijų įtaka politiniams procesams ir visuomenės poliarizacija šiandien formuoja pasaulį, kuriame teisės viršenybė nebėra savaime suprantamas dalykas. Advokatų kontoros COBALT vadovaujantis partneris dr. Irmantas Norkus pasakoja, kas lemia drastiškus pokyčius ir kokią vietą šiame kontekste užima Lietuva.
Tuo metu, kai globalūs investuotojai permoka už augimą, vienoje šalyje glūdi beveik nepastebėta galimybė. Kol investuotojai moka 387x už „Palantir“ pelną ir 270x už „Tesla“, stabilios ES įmonės su 24 % akcininkų nuosavybės grąža (ROE) prekiaujamos už 5–11 pelno daugiklius (P/E) – ir moka 5–8 % dividendų!
„Visi suprantame, kad tai yra planas, kaip keisti vadovę, planas, kaip perimti transliuotoją ir tai planas, kurį mes sustabdysime. Neabejoju, kad mums pavyks jį sustabdyti Seime“, – teigė jis.
Pasak L. Kasčiūno, dabar galiojanti LRT generalinio direktoriaus skyrimo ir atleidimo tvarka yra gera, jos nereikia keisti.
„Manau, kad dabartinė tvarka yra gera, liesti jos tiesiog nereikėtų, ypač kai kalbama apie dabartinį kontekstą, kai yra valdančioji koalicija, kurios vieni iš partnerių demonstruoja akivaizdžiai, ko jie norėtų Lietuvoje – tam tikros politinės vertikalės, iš esmės savo žmonių sustatymo į svarbiausias institucijas. Tokiame kontekste bet kokios nacionalinio transliuotojo reformos iš esmės reiškia tai, kad yra bandymas jas užvaldyti“, – sakė konservatorius.
Opozicinių liberalų lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, dabartiniai valdantieji savo veiksmais nori pasiekti, jog žiniasklaida būtų priklausoma nuo jų.
Ji neabejojo, kad prieš žiniasklaidos laisvę nukreipti veiksmai suderinti su prezidentu Gitanu Nausėda.
„Manau, kad jis dalyvauja šiame žygyje prieš žiniasklaidos nepriklausomumą, prieš faktais grįstą žiniasklaidą“, – sakė ji.
R. Žemaitaitis fantazijomis vadina įtarimus, kad nori daryti įtaką LRT turiniui
Remigijus Žemaitaitis, „aušriečių“ lyderis, antradienį fantazijomis pavadino įtarimus, kad jis nori daryti įtaką nacionalinio transliuotojo LRT turiniui.
Žurnalistų Seime paklaustas, ar svarstomas LRT vadovo atleidimo tvarkos pokyčiais nori paveikti įstaigos darbuotojus, jis atsakė: „Aš labai esu malonus, kad Žemaitaitis tapo Lietuvos karaliumi ir dabar daro įtaką viskam. Tai gal mažiau fantazijos, daugiau realių darbų“.
„Nemuno aušros“ siūlymas, kad LRT vadovą būtų galima atleisti už tai balsavus šešiems nariams iš 12, yra įveikęs pateikimo stadiją Seime.
Dalis žurnalistų bendruomenės valdančiųjų elgesyje įžvelgia bandymus kištis į nepriklausomą žiniasklaidą ir antradienį prie Seimo rengia mitingą. R. Žemaitaitis teigė neketinantis susitikti su mitingo dalyviais.
„Ten nėra su kuo susitikti. Aš su LRT darbuotojais šiaip galiu susitikti, pasikviesti pasišnekėti. O kad žmonės nori paprotestuoti... Tai blogas oras kažkaip šiandien“, – sakė „aušriečių“ lyderis.
Jis taip pat pakartojo, kad pripažįsta, jog projektą dėl LRT vadovo atleidimo tvarkos reikės tobulinti atleidimui numatant bent septynis tarybos narių balsus. Visgi politikas tvirtino toliau besilaikantis požiūrio, kad už atleidimą turi būti balsuojama slaptai, kaip kad buvo iki pernai, kai LRT įstatymą keitė praėjusios kadencijos Seimas.
„Kada žmonės skiriami į vienas ar kitas pareigas, balsuojama slaptu balsavimu“, – sakė R. Žemaitaitis.
Valdančiųjų atstovas pakartojo neigiamai vertinantis dabartinės LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės veiklą.
„LRT vadovė, kuri kalba apie valdžios uzurpavimą ir kaltina tarybos narius, ir LRT toliau liejasi neapykanta visiems kitiems mąstantiems, ir kviečiami į laidas tarybos nariai yra žeminami... Tai manau, kad gero nelauk, blogiau ir būti jau negali“, – kalbėjo „Nemuno aušros“ pirmininkas.
Dabartiniame projekte LRT vadovui atleisti užtektų pusės tarybos narių balsų
Seimas pradėjo svarstyti LRT įstatymo pataisą, jog LRT vadovas galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu jam pareiškus nepasitikėjimą, kai už tai balsuoja pusė LRT tarybos narių, tai yra šeši iš 12.
Daugiau skaitykite: VŽ paaiškina: kaip bandyta LRT politizuoti anksčiau ir dėl ko protestuojama dabar
Vėliau pakeitimus inicijavęs „Nemuno aušros“ lyderis pripažino, kad svarstant pataisą parlamente reikės nustatyti septynių tarybos narių balsų kartelę generalinio direktoriaus atleidimui.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta, kad visuomeninio transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, jeigu taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir už tokį nepasitikėjimą balsuoja bent du trečdaliai jos narių – aštuoni iš 12.
Antradienį dėl siūlomų pataisų prie Seimo organizuojamas žurnalistų inicijuotas protestas. Jo organizatoriai politikų veiksmuose įžvelgia grėsmę žiniasklaidos laisvei, nes būtent nuo visuomeninio transliuotojo perėmimo prasideda spaudos laisvės ribojimai.
Anksčiau Seimas nusprendė trejiems metams įšaldyti LRT finansavimą. Numatoma, kad ateinančius trejus metus visuomeninio transliuotojo veiklai iš valstybės biudžeto bus skiriama apie 80 mln. Eur.
