2025-03-07 05:50

Iliuzijų skraistę nusimetus

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, ir Ursula von der Leyen, Europos Komisijos vadovė, Europos Vadovų Tarybos posėdyje. AP nuotr.
Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, ir Ursula von der Leyen, Europos Komisijos vadovė, Europos Vadovų Tarybos posėdyje. AP nuotr.
Debesuotoje ir gana niūrioje geopolitinėje padangėje šviečiasi kelios gerų žinių properšos: Europa pagaliau žengia ryžtingą žingsnį saugumo didinimo link – siekiama per kelerius metus tam sutelkti apie 800 mlrd. Eur. Kita žinia atskriejo iš Vokietijos – naujoji šalies valdančioji koalicija preliminariai susitarė beveik visiškai panaikinti šalies „skolos stabdį“ ir numatė beprecedentes išlaidas gynybai užtikrinti bei infrastruktūrai gerinti.

Minėti šimtai milijardų eurų įeina į penkių dalių planą, kurį kovo 4 d. pristatė Ursula von der Leyen, Europos Komisijos vadovė. Šie pinigai būtų skirti Europos gynybai ir padėti suteikti skubiai karinei paramai Ukrainai.

Ekspertai pabrėžia, kad investicijos į gynybą ir su ja susijusios inovacijos gali padėti Europai ne tik sustiprinti savo saugumą, bet ir spręsti ekonomines problemas.  

Aptarti Europos gynybos stiprinimo ir paramos Ukrainai klausimų ES lyderiai kovo 6 d. susirinko į neeilinį Europos Vadovų Tarybos posėdį.

ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas, atvykusi į EVT, teigė, kad Europa turi imtis precedento neturinčių veiksmų ir padidinti savo karines išlaidas.

Kalbėdama apie derybas dėl prarastos Amerikos pagalbos Ukrainai pakeitimo, ji sakė tikinti, kad įmanoma pasiekti politinį susitarimą.

„Mūsų nauja iniciatyva bus paremta pasiryžusiųjų prisidėti koalicija, kad viena šalis negalėtų blokuoti visų kitų“, – sakė buvusi Estijos ministrė pirmininkė.  

Beje, didžiausios Europos Parlamento politinės jėgos Europos liaudies partijos (EPP) vadovas Manfredas Weberis, kaip rašo „Politico“, nebeištvėrė ir  garsiai pasakė, ką visi iki šiol nutylėdavo. 

„Mums, kaip EPP, jau įgriso, kad Viktoras Orbanas tiesiog blokuoja bendrą supratimą [ir] sveiką protą Europos Sąjungoje. Jis turi susimąstyti [apie tai], ar tikrai nori įsitvirtinti ir būti platesnės Europos šeimos dalimi“, – žurnalistams sakė M. Weberis.

Į EVT posėdį susirinkę lyderiai pirmiausia ketino aptarti, ką jie gali padaryti, kad visų pirma sustiprintų savo gynybą ir kuo skubiau skirtų pagalbą Ukrainai.

BBC, remdamasi Jungtinės Karalystės pareigūnais, pranešė, kad maždaug 20 šalių išreiškė susidomėjimą tapti „norinčiųjų koalicijos“ taikai Ukrainoje palaikyti dalimi.

Tokią koaliciją, kuri siųstų taikdarius į Ukrainą, jei būtų sudarytas taikos susitarimas, po sekmadienio Europos lyderių susitikimo Londone buria Prancūzija ir JK.

Dar antradienį kalbėdama spaudos konferencijoje, U. von der Leyen sakė: „Be jokios abejonės, mums reikia didžiulio gynybos stiprinimo. Mes norime ilgalaikės taikos, tačiau ilgalaikė taika gali būti sukurta tik remiantis stiprybe, o stiprybė prasideda nuo mūsų pačių stiprinimo.“

ES taip pat planuoja aktyvuoti mechanizmą, kuris leistų šalims iš savo nacionalinių biudžetų per ketverius metus gynybai išleisti papildomus 650 mlrd. Eur, nepaisant Bendrijos taikomų deficito taisyklių, rašo „Bloomberg“.

Be to, ES pasiūlys suteikti šalims 150 mlrd. Eur paskolų gynybos išlaidoms didinti. Ši priemonė galėtų būti panaši į tą, kuri buvo sukurta COVID-19 pandemijos metu.

EK nurodytas teisinis pagrindas rodo, kad tokiai schemai nereikėtų vieningos visų valstybių narių paramos, o tai reiškia, kad būtų išvengta galimo tokių šalių kaip Vengrija pasipriešinimo.

Pagaliau Europa išgirdo ir svarų Vokietijos žodį: šalyje naikinamas „skolos stabdis“ – į sunkiasvorių lygą grįžtančios valstybės būsimoji valdančioji koalicija paskelbė beprecedentį išlaidų paketą, skirtą šalies gynybai ir infrastruktūrai. Per artimiausius 10 metų finansinis paketas gali siekti net iki 1 trln. Eur.  

Iki šiol Vokietija garsėjo taupumo kultūra, dabartinei valdžiai trūko ir ryžtingumo, pavyzdžiui, kancleris Olafas Scholzas taip ir nesiryžo perduoti Ukrainai raketų „Taurus“.

Į politinę areną žengiantis konservatorių (CDU) lyderis Friedrichas Merzas, potencialus naujasis Vokietijos kancleris, ir anksčiau kritikavo dabartinį šalies vadovą už pernelyg menką ryžtą. Naujoji valdžia imasi kone istorinių žingsnių: ekspertai mano, kad Berlyną veikti neabejotinai skatina pasikeitusi JAV užsienio politikos kryptis ir prezidento Donaldo Trumpo flirtas su Maskva. JAV visiškai sustabdžius savo paramą Ukrainai, Amerika nebėra patikima partnerė ir Europai. Tad Senasis žemynas turi ieškoti naujų lyderių ir pinigų sudėtingiems laikams.

Koalicijos partneriai susitarė pateikti parlamentui pasiūlymą pakeisti Vokietijos konstitucijoje įtvirtintą „skolos stabdžio“ taisyklę, kad ji būtų netaikoma išlaidoms, kurios viršija 1% Vokietijos BVP. Remiantis 2024 m. Vokietijos BVP duomenimis, tai apimtų visas išlaidas, viršijančias maždaug 45 mlrd. Eur.

„Suprantame, kokio masto užduotys mūsų laukia, ir norime žengti pirmuosius būtinus žingsnius ir priimti pirmuosius sprendimus. Atsižvelgiant į grėsmę mūsų laisvei ir taikai mūsų žemyne, gynybos mantra turi būti tokia: viskas, ko reikia, – kalbėjo būsimasis Vokietijos kancleris F. Merzas.

Išlaidoms finansuoti susitarta dėl naujo 500 mlrd. Eur vertės specialaus fondo investicijoms į pramonę ir infrastruktūrą, kuris, kaip tikimasi, per ateinantį dešimtmetį padės paskatinti silpstančią Vokietijos ekonomiką. Ekonomistai teigia, kad vyriausybė siunčia aiškų signalą, jog Vokietija rimtai žiūri į savo gynybą, o tai bus gera žinia ir Ukrainai.  

Vokiečių karo pramonės atkūrimas suteiktų europiečiams dar daugiau vilčių dėl būsimo saugumo žemyne stiprinimo. Juolab kad Vokietija turi gerą patirtį inžinerijos, mašinų bei įrenginių gamybos srityse, kitaip tariant – visoje karo pramonėje.

Svarbu, kad visi tie istoriniai sprendimai Europoje priimami nepriklausomai nuo karo Ukrainoje baigties – žemyno saugumo ateitimi rizikuoti nebegalima. Ypač girdint neaiškią iš už Atlanto sklindančią retoriką, kai kone kasdien įvairūs kaltinimai metami Ukrainai, t. y. aukai. Ir ne tik kaltinimai, bet imamasi ir veiksmų, kad būtų dar labiau nusilpninta nuo Rusijos agresijos besiginanti šalis: stabdoma karinė parama, nutraukiamas dalijimasis žvalgybos informacija etc.

 JAV vadovas kartu su uoliausiais administracijos atstovais nepaliauja „laužyti rankų“ Ukrainai, siekdamas kuo naudingiau pasiglemžti turtų iš karo nuvargintos šalies žemės gelmių. Vietoj paramos skrieja užuominos ukrainiečiams atsisveikinti su okupuotomis žemėmis, pamiršti integraciją į NATO, rinkti naują valdžią ir t. t.

Ir visa tai – kone kasdien kartojama viešumoje, o Kremliuje tuo metu džiaugsmai ir vodka liejasi laisvai. 

Gal kas nors girdėjo (irgi viešumoje) bent kokį JAV vadovybės priekaištą agresoriams?

Apie juos – kita kalba: „rusai nori taikos“, „tikiu, pasitikiu Putinu“. Su Maskva amerikiečiai jau kalba apie kažkokius naujus santykius, naujus projektus, švelninamas sankcijas. Business as usual?  

Pagaliau Europa ne tik atsibudo iš snaudulio, bet ir kyla nuo „ramių sofučių“, nebesidairydama į užantlantinį Dėdę Semą. Rusija niekur neišsidangins, Muskas jų neišskraidins – agresorius kals ir kals ginklus godžiai dairydamasis naujo grobio. Toliau kals ir pleištą į Vakarų vienybę, pirks tų šalių politikus ar ras pigių naudingų idiotų.  

Andrius Kubilius, eurokomisaras gynybai ir kosmosui, „Politika.lt“ sakė nematąs jokių prielaidų, kad Rusija sustabdytų savo karo pramonę.

„Ji gamina dabar tiek, kad, kaip Markas Rutte sako: „Per tris mėnesius pagamina daugiau nei visa NATO su visa Amerika, su visa Europa pasigamina per metus.“ Tai jie tą gamybą tęs. Kas mums gali grėsti? Kad staiga ateis atsipalaidavimo psichologinė būsena: jau – taika. Tai ko čia mums investuoti į tą gynybą? O kada Rusija nutars grįžti atgal su savo agresija, tai tik laiko klausimas“, – teigia A. Kubilius.

Jo nuomone, Europa sau turi kelti aiškią sąlygą negrįžti prie šiltesnių santykių su Rusija tol, kol liks okupuotos Ukrainos teritorijos, tačiau šitoje vietoje reikia labai aiškių formuluočių.

„Jau dabar galima būtų apie tai svarstyti, rašyti įvairius Lietuvos politikų, parlamento ar prezidento memorandumus ir pradėti konsultacijas kad ir toje pačioje Europoje įvairiuose formatuose (...). Kad Rusija ir jos žmonės žinotų, jog geras gyvenimas ir geri santykiai su ta pačia Europa ir galimybės atostogauti Nicoje ar kur nors priklauso nuo to, ar tikrai jiems ta teritorijų okupacija yra pati geriausia išeitis“,– aiškina eurokomisaras.

Džiugu, kad Europa pagaliau nusikrato iliuzijų ir imasi didžiausių pastangų apginti tai, kas Senajam žemynui yra tikrosios vertybės, – laisvę, demokratiją, teisę.  

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)

52795
130817
52791