Aplink Kremliaus pirštą

Už Europos ir Ukrainos nugarų surengtas JAV prezidento Donaldo Trumpo pokalbis su Vladimiru Putinu vis dar narstomas, mėginant ieškoti bent kokios potekstės, tačiau kol kas atrodo, kad viskas slypi paviršiuje. Jokių užuominų apie galimas stiprias sankcijas Rusijai, kuriomis dar neseniai buvo grasinama, netgi atvirkščiai – susiskambino Amerikos vadovas su Rusijos agresoriumi ir tarsi du bičiuliai pasigodojo apie Antrąjį pasaulinį karą, „apmąstė didžiąją mūsų tautų istoriją“, taip pat sutarė „dirbti kartu, labai glaudžiai“ ir t. t. Visa tai D. Trumpas pavadino „labai produktyviu pokalbiu“.

„Tiesiog nežinome detalių, apie ką kalbėjosi D. Trumpas ir V. Putinas. Tačiau galime būti tikri, kad Kremliaus vadovas šios akimirkos laukė trejus metus – trokšdamas momento, kai jo groteskiška tolerancija šimtams kasdien žūstančių rusų suskaldys Vakarų vienybę arba kai NATO narėms Europoje jų amerikietiškasis garantas pasakys, kad jos lieka vienos“, – rašo CNN.

Nors JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas po minėto dialogo pavadino savo šefą „geriausiu planetos derybininku“, buvęs D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais pirmosios jo kadencijos metu Johnas Boltonas pareiškė: „D. Trumpas faktiškai pasidavė V. Putinui dar neprasidėjus deryboms“, todėl jau aišku, kur link krypsta JAV derybos su karo nusikaltėliu. O pozicijos, kurias gynybos sekretorius P. Hegsethas paskelbė Briuselyje, – ne kas kita kaip susitarimo sąlygos, kurios galėjo būti parašytos tik Kremliuje.

Tokį dviejų šalių vadovų „produktyvų pokalbį“ buvo galima nuspėti: ne veltui europiečiai nerimauja, kad niekas D. Trumpo komandoje neturi realios derybų su rusais patirties. Dauguma Putino komandos narių turi dešimtmečių patirtį derantis su JAV ir Ukraina – savo amato jie išmoko Rusijos slaptosiose tarnybose. Kaip ir pats Putinas – vienas profesionaliausių kagėbistų, sugebėjęs įklampinti JAV prezidentą į savo ideologinius naratyvus: „diedy vojevali“, „dabar vėl grėsmė iškilo Rusijai“, „grėsmė iš Ukrainos“, „teisėti interesai“ ir panašaus turinio blėnius, galbūt padariusius įspūdį, ko gero, menkai į istoriją įsikirtusiam Amerikos vadovui.

D. Trumpas net pasidžiaugė, kad Putinas pokalbio metu pavartojo jo rinkimų kampanijos „labai stiprų“ šūkį „SVEIKAS PROTAS“. Iš tikrųjų tai tik rodo, kad Kremliaus vadovas ir toliau kruopščiai studijuoja savo priešininką, kad paglostytų jo ego.

Iki valios prisiklausęs rusiškos „tiesos“, D. Trumpas paskambino į Kyjivą. Tad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis JAV vadovo skambučių sąraše liko antras po Putino – žmogaus, kuriam Tarptautinis baudžiamasis teismas pateikė kaltinimus dėl įtariamų karo nusikaltimų prieš Ukrainą, situaciją komentuoja CNN.

Iš JAV delegacijos pareiškimų Ramšteino susitikime sužinojome, kad Kyjivo noras susigrąžinti savo šalies sienas iki 2014 m. yra iliuzija, kaip ir šalies narystė NATO. Ir kad Europa pati turės remti Ukrainą ir užtikrinti jos apsaugą. JAV karių, anot Pentagono vadovo, pagal jokį taikos susitarimą Ukrainoje nebus. Rusija negaus visos Ukrainos teritorijos, bet Kyjivas negaus ir jokių Amerikos saugumo garantijų.

Tiesa, vieną pasiūlymą Ukraina gavo – perduoti Amerikai itin vertingas ir retas iškasenas. Pasirodo, į atsargą išėjęs JAV generolas Keithas Kelloggas dar 2024 m. balandį, būdamas privačiu asmeniu, o ne prezidento pasiuntiniu Ukrainai ir Rusijai, be kita ko, pareiškė, kad pagalba Ukrainai turėtų būti paversta paskolomis, kurias Kyjivas vieną dieną grąžintų.

Tad D. Trumpas ir paantrino: pagalba nebus nemokama. Ukrainiečiams teks atsiskaityti. Europa lai rūpinasi savimi ir Ukraina (beje, D. Trumpas nė žodžiu neužsimena, kad visus karo nuostolius ukrainiečiams turėtų padengti šalį nuniokojęs agresorius), o amerikiečiai savinsis dalį Ukrainos gelmių turtų.

Visi tie akivaizdžiai matomi D. Trumpo ir V. Putino tarpusavio meilikavimai ir pareiškimai veda paraleles su liūdnai pagarsėjusiu Miuncheno sąmokslu. Gal šiek tiek guodžia tik tai, kad Europa, tuomet neįžvelgusi A. Hitlerio klastos, dabar yra geriau perkandusi rusų agresorių, grasinantį visam žemynui.

Neapleidžia ir jausmas, kad tiedu sprendžia Ukrainos ir savo likimus (interesus), nuošalyje palikdami auką – ukrainiečius. D. Trumpas parceliuoja jų žemes rusams, savinasi Ukrainos išteklius ir sako V. Zelenskiui: užmiršk savo nerealias svajones apie saugumo garantijas ir narystes NATO. Tai ir yra tai, ko nori V. Putinas.

Vienas gauna žemes ir kontrolę, kitas – lobsta. Moralė ir sąžinė užbraukiama riebiu brūkšniu, nes agresorius vietoj pelnytos bausmės gauna paskatinimą.

Europai tokios taikos sudarymas nežada nieko gero ir programuoja naują karą – kai tik imperinėmis svajonėmis kliedintis agresorius apsigydys žaizdas ir pastiprins raumenis. Jis žino, kad JAV neužstos ir nepadės, nes jau seniai į nieką nežiūri kaip į sąjungininkus – narcizas įtikėjo savo supermeno galiomis (Holivudo sindromas), mėgaujasi įvairaus plauko ir tautybės politikų nuolaidžiavimu ir pataikavimu. Pastarieji naiviai galvoja, kad taip pelnys JAV paramą ir palankumą.

Ukrainos, Grenlandijos ar Gazos pavyzdys rodo: jei neturi kokių turtų atiduoti nepasotinamam aukso veršiui – tu neturi nieko. Nei balso, nei teisių. Suglausk ausis ir tylėk, sprendžia galingieji. Gera bloga žinia, kad šie, pasisotinę silpnesnėmis aukomis, anksčiau ar vėliau susirems tarpusavyje, bandydami išsiaiškinti, kuris iš jų kietesnis.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)