Mažiau biurokratijos – daugiau investicijų: pakeistos elektromobilių įkrovimo tinklo plėtros sąlygos

Kelių infrastruktūros bendrovės „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas pabrėžia, kad tai ne vien techninis teisės aktų koregavimas, o aiškus signalas rinkai – valstybė elektromobilių infrastruktūrą laiko strategine transporto sistemos dalimi.

„Iki šiol kelių apsaugos zonos buvo viena didžiausių „nematomų sienų“ elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai. Naujas reglamentavimas aiškiai įtvirtina, kad elektromobilių įkrovimo stotelės pripažįstamos būtina, mažos rizikos infrastruktūra, kuri gali būti įrengiama arčiau kelio, laikantis saugumo reikalavimų ir sprendimus suderinus su kelio valdytoju“, – teigia M. Gedaminskas.

Pasak jo, reglamentavimo aiškumas mažina investicinę riziką, trumpina projektų parengimo ciklą ir leidžia infrastruktūrą planuoti strategiškai – ten, kur ji iš tiesų reikalinga, o ne ten, kur leidžia formalūs ribojimai.

Pagal atnaujintą tvarką magistralinių ir krašto kelių atveju įkrovimo stotelės gali būti įrengiamos mažesniu nei 30 metrų atstumu nuo kelio briaunos, o rajoninių kelių – mažesniu nei 20 metrų. Išlieka saugumo reikalavimai: infrastruktūra turi būti įrengiama ne arčiau kaip 4 metrai nuo kelio juostos ribos, išlaikant optimalų laisvos nuo kliūčių zonos atstumą. 

Iki šiol griežti atstumų reikalavimai ribojo galimybes įkrovimo stoteles įrengti vietose, kuriose generuojami didžiausi transporto srautai, o tai tiesiogiai veikė projektų ekonominį pagrįstumą ir investicijų atsiperkamumą.

„Nauda akivaizdi ir eismo dalyviams – daugiau įkrovimo stotelių atsiras ne tik miestuose, bet ir pagrindiniuose šalies keliuose, o tai leis patogiau planuoti ilgesnes keliones, taupyti laiką ir ilgalaikėje perspektyvoje mažinti kelionių kaštus“, – sako „Via Lietuva“ vadovas.

Rinka auga greitai, tačiau infrastruktūra pasiskirsčiusi netolygiai

Reguliaciniai pokyčiai sutampa su sparčiai besikeičiančia rinkos situacija. Elektromobilių segmentas Lietuvoje dar nėra dominuojantis, tačiau augimo tempai rodo, kad paklausa nuosekliai stiprėja. Nors viešasis įkrovimo tinklas šalyje jau yra pakankamai tankus ir pagal stotelių skaičių, tenkantį vienam elektromobiliui, Lietuva lenkia dalį Europos Sąjungos valstybių, infrastruktūros pasiskirstymas regionuose išlieka netolygus – didesnė jos koncentracija matoma didžiuosiuose miestuose.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius atkreipia dėmesį į sparčią rinkos dinamiką. Nors šiuo metu grynieji elektromobiliai sudaro apie 1,3 proc. visų Lietuvoje registruotų M1 klasės automobilių, jų pardavimai auga dviženkliu tempu. 

„2025 metai buvo rekordiniai pagal elektromobilių pardavimus Lietuvoje. Tobulėjant technologijoms, elektromobiliams pingant, o naftos produktams brangstant, nėra jokių priežasčių, kodėl ši tendencija turėtų keistis. Natūralu, kad prie šių pokyčių turi prisitaikyti ir elektromobilių viešo krovimo infrastruktūra“, – sako M. Nagevičius.

Anot jo, elektromobilių ir įkrovimo tinklo plėtra yra tarpusavyje susijusi – infrastruktūra turi būti planuojama ne pagal šiandienos, o artimiausių kelerių metų poreikį. Paprastai tiek ir užtrunka suplanuoti bei įrengti naujas viešo krovimo stoteles strategiškai svarbiose vietose prie pagrindinių šalies kelių. 

„Ignitis“ elektrinio mobilumo departamento vadovas Eimantas Balta pabrėžia, kad įkrovimo infrastruktūra prie magistralinių ir krašto kelių yra kritiškai svarbi viso tinklo efektyvumui, o ne tik pavieniams vartotojams.

„Žvelgiant iš vairuotojo perspektyvos, stotelės šalia magistralinių kelių suteikia saugumo jausmą – galimybę įsikrauti keliaujant ilgesniais maršrutais nei įprastas maršrutas namai–darbas–namai. Tačiau žvelgiant plačiau, tai būtina sąlyga, kad įkrovimo tinklas veiktų efektyviai visos šalies mastu.  Lietuva yra įsipareigojusi plėsti mažataršį transportą ir mažinti CO₂ emisijas, todėl infrastruktūra prie pagrindinių kelių tampa sisteminiu sprendimu, o ne paviene investicija“, – sako jis.

Pasak E. Baltos, šis sprendimas verslui siunčia aiškią ir pozityvią žinutę.

„Tai pavyzdys, kai į praktikoje išryškėjusias problemas buvo įsiklausyta. Aiškesnis ir logiškesnis reguliavimas kuria daugiau apibrėžtumo rinkos dalyviams ir leidžia drąsiau planuoti ilgalaikes investicijas – tiek lengvojo, tiek ateityje ir sunkiojo elektrinio transporto segmente“, – teigia „Ignitis“ atstovas.

Infrastruktūros plėtra – tik dalis sprendimo

Reglamentavimo pakeitimai sudaro palankesnes sąlygas infrastruktūros plėtrai, tačiau sektoriaus dalyviai pabrėžia, kad ilgalaikė elektromobilių rinkos sėkmė priklausys ne tik nuo naujų projektų, bet ir nuo jau sukurto tinklo tvarumo. Pastaraisiais metais Lietuvoje įrengta pakankamai tanki viešojo įkrovimo infrastruktūra, todėl dėmesį skirti būtina ne tik plėtrai, bet ir jos atsiperkamumo užtikrinimui bei suderinamumui su klimato politika.

Transporto inovacijų asociacijos Žaliojo transporto grupės vadovas Martynas Norbutas sako, kad kelių apsaugos zonų reguliavimo pakeitimas yra svarbus, tačiau vienas sprendimas pats savaime neišspręs visų sektoriaus iššūkių.

„Griežti atstumų apribojimai ilgą laiką stabdė greitojo įkrovimo stotelių plėtrą prie magistralinių kelių, todėl reguliacinės rizikos sumažinimas yra reikšmingas žingsnis. Tačiau šiandien turime kitą iššūkį – elektromobilių augimas atsilieka nuo prognozių, o operatoriai susiduria su išaugusiais infrasturktūros išlaikymo kaštais. Jei nebus sisteminių sprendimų ir papildomų paskatų, viešas įkrovimo stoteles dažniau matysime keliuose didžiuosiuose miestuose nei regionuose“, – teigia M. Norbutas.

Anot jo, pastaraisiais metais akivaizdu, kad „Via Lietuva“ požiūris tampa atviresnis dialogui ir labiau orientuotas į sprendimų paiešką.

„Daugėja diskusijų su rinkos dalyviais, geriau suprantami ilgalaikiai mobilumo pokyčiai ir alternatyvių degalų infrastruktūros svarba. Sprendimas dėl įkrovimo stotelių vietos šalia kelių yra geras pavyzdys, kai buvo įsiklausyta į rinkos argumentus ir reguliavimas pritaikytas prie strateginių valstybės tikslų“, – sako jis.

Lietuva jau yra sukūrusi pakankamai tankų įkrovimo tinklą, kuris pagal stotelių ir elektromobilių santykį lenkia dalį ES šalių ir galėtų aptarnauti didesnį transporto priemonių skaičių nei turime šiandien. Todėl artimiausiu metu itin svarbu užtikrinti jos ekonominį tvarumą ir spartinti mažataršio transporto plėtrą.

„Transporto sektoriaus tarša Lietuvoje kol kas nemažėja reikiamu tempu, todėl rizikuojame nepasiekti prisiimtų klimato įsipareigojimų. Net ir turėdama santykinai mažesnius tikslus nei dalis ES valstybių, Lietuva negali jų laikyti garantuotais. Senas ir dyzelinu varomas automobilių parkas išlieka viena pagrindinių kliūčių, todėl be koordinuotų valstybės sprendimų ir paskatų mažataršiam transportui pokyčiai bus pernelyg lėti“, – teigia M. Norbutas.

Konkurencingumas ir strateginė kryptis

Elektromobilių infrastruktūros plėtra tampa ne tik mobilumo, bet ir ekonominės konkurencijos klausimu. Baltijos šalys bei Lenkija aktyviai stiprina greitojo krovimo tinklą prie magistralinių kelių, todėl infrastruktūros tankis ir prieinamumas jau šiandien tampa investicinio patrauklumo veiksniu.  

Aiškus ir prognozuojamas reguliavimas leidžia Lietuvai išlaikyti tempą regione, pritraukti privatų kapitalą ir efektyviau panaudoti Europos Sąjungos lėšas. Tačiau ilgalaikė sėkmė priklausys nuo to, ar infrastruktūros plėtra bus derinama su realiu elektromobilių augimu ir nuoseklia klimato politika. 

Transporto elektrifikacija šiandien jau nėra vien aplinkosaugos klausimas – tai infrastruktūros, energetikos ir ekonomikos strategijos dalis. Nuo to, kaip greitai bus suderinti šie elementai, priklausys Lietuvos gebėjimas pasiekti klimato tikslus ir išlaikyti konkurencingą transporto sistemą regione.