Lietuvos kosmoso sektorius plečiasi: 44 įmonės, milijoniniai kontraktai ir realūs projektai
Europos kosmoso agentūros (EKA) programose per 2022-2025 m. laikotarpį paraiškas teikė net 44 naujos, iki šiol dar niekada EKA programose nedalyvavusios Lietuvos bendrovės – beveik dvigubai daugiau, nei planuota pasiekti iki 2025 metų pabaigos. 17 iš jų ne tik dalyvavo, tačiau ir gavo EKA finansavimą.
„Kosmosas Lietuvoje seniai nebėra tik mokslininkų ambicija – tai tampa realus ekonomikos ir saugumo prioritetas. Didėjantis įmonių įsitraukimas į Europos kosmoso agentūros programas ir partnerystės su Italijos, Japonijos agentūromis rodo, kad Lietuva gali būti aktyvi Europos kosmoso grandinių dalyvė“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Stasiukaitis.
Šiuo tikslu Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva papildomai skirta 5,5 mln. eurų dalyvavimui EKA programose. Lėšomis bus stiprinama Lietuvos kosmoso sektoriaus integracija į tarptautines rinkas, skatinama aukštųjų technologijų ir mokslo plėtra. 2026–2028 m. laikotarpiu bendra investicijų suma šioms kosmoso srities programoms įgyvendinti sieks 14,5 mln. eurų – tai net 62 proc. daugiau nei per 2022–2025 m. laikotarpį.
Lietuvos kosmoso industrija stiprėja
Kaip pastebi Inovacijų agentūros „SpaceHub“ ekspertas Eigirdas Sarkanas, proveržį lėmė ne tik lyderiai, bet ir tai, kad sistema tapo atviresnė naujoms rinkos dalyvėms.
„Per pastaruosius kelerius metus atsirado realūs mechanizmai, leidžiantys įsitraukti net ir tiems, kurie anksčiau su kosmosu neturėjo nieko bendra – EKA verslo inkubatorius, Inovacijų agentūros „SpaceHub LT“ įkūrimas, tikslinės EKA kvietimų analizės ir pagalba teikiant paraiškas. Tai leidžia įmonėms išnaudoti visą savo turimą potencialą net ir tose srityse, kur, iš pirmo žvilgsnio atrodytų, to potencialo nėra. Ir kosmosas yra viena iš tų sričių. Vien EKA verslo inkubatoriaus programoje per pirmus dvejus metus buvo atrinkti ir finansuojami šeši startuoliai“, – tvirtina ekspertas.
Tarp 44 įmonių – ir tokios, kurios dar visai neseniai veikė civilinės inžinerijos, optikos ar sveikatos srityse. E. Sarkano teigimu, ryškiausi to įrodymai – jau vykstantys projektai: bendrovės „Integrated Optics“ lazeris šių metų birželį buvo iškeltas į orbitą Vienos universiteto misijai; „Bioanalizės sistemos“ kuria diagnostinį įrankį, tinkamą naudoti be laboratorijos – ir be gravitacijos; Super Garden kuria naujos kartos maistą,kuris yra keliokia ar net keliasdešimt kartų lentvesnis, užima mažesnį turį, tačiau yra lygiai toks pats sveikas, maistingas ir skatus.
Kosmoso sektoriuje šiuo metu taip pat dirba daugiau specialistų, nei planuota. 2021 m. jų buvo 206, ir skaičius kasmet auga. Visgi, kaip pažymi E. Sarkanas, tai kol kas visos šalies mastu tai dar nėra labai daug: „Pagrindinį augimą lėmė viena įmonė, bet tendencija aiški – sektorius kuria darbo vietas, kurios išsilaiko ne per dotacijas, o per realius kontraktus.“
Verslo susitarimai siekia šimtamilijonines sumas
Sektoriaus augimą patvirtina ir komercinis lygmuo. 2025 m. balandį bendrovė „Kongsberg NanoAvionics“ pasirašė 122,5 mln. eurų vertės kontraktą su JAV įmone „SpinLaunch“ – tai kol kas didžiausias lietuviškos kosmoso industrijos susitarimas.
„Toks kontraktas rodo, kad Lietuva jau tampa globalių tiekimo grandinių dalimi. Tai ne vien technologijų testavimas – tai ilgalaikiai įsipareigojimai, kurie įtvirtina mūsų šalies pozicijas“, – sako E. Sarkanas.
Politinį užnugarį sektoriaus plėtrai kuria ir tarptautinės partnerystės – 2025 m. birželį pasirašyti bendradarbiavimo susitarimai su Japonijos kosmoso agentūra JAXA ir inovacijų platforma „Cross U“, taip pat su su Italijos kosmoso agentūra (ASI), kuriuo siekiama stiprinti partnerystę ne tik srityse, kuriose esame stiprūs - lazerių, palydovų - bet ir gynybos ir saugumo srityje. Anot E. Sarkano, tokios iniciatyvos stiprina Lietuvos, kaip rimto ekosistemos dalyvio, pozicijas tarptautinėje arenoje.
Kai palydovai dirba žemėje
Sparčiai auga ir dvigubos paskirties sprendimų reikšmė – nuo ryšio iki duomenų. „Astrolight“ jau testavo lazerinį ryšį su Lietuvos Kariniu jūrų laivynu, o palydovinius duomenis analizuojančios įmonės „Geomatrix“ ir „Coetus“ kuria paslaugas žemės ūkio, aplinkos stebėsenai ar kritinės infrastruktūros priežiūrai.
„Kai palydovai naudojami ne tik mokslo eksperimentams, bet ir sprendžiant realius viešojo sektoriaus uždavinius – tai jau brandžios ekosistemos ženklas“, – įsitikinęs E. Sarkanas.
Artimiausi metai, anot eksperto, bus lemiami – svarbu išlaikyti esamą tempą ir įsitraukti į strateginius Europos projektus, tokius kaip IRIS², ISOS ar HydrON.
„Lietuvoje jau yra įmonių, galinčių būti šių sistemų tiekėjomis. Bet tam reikia ne tik technologijų – reikia politinės valios, aiškios ambicijos ir kryptingo finansinio planavimo. Kosmosas jau nėra tolima metafora – tai ekonomikos ir saugumo veiksnys. Lietuva turi visus instrumentus, kad išliktų šioje orbitoje“, – pabrėžia E. Sarkanas.
