Investicija į ateitį: kodėl verslo tvarumas apsimoka

Šiuos klausimus „Swedbank“ verslo klientų tvarumo srities vadovės Giedrės Padaigienės moderuojamoje diskusijoje aptaria šalies verslo lyderiai.

„Investicijas į tvarumą daryti reikia, tačiau ar tai apsimoka?“ Tokią verslo klientų dilemą dažnai girdi G. Padaigienė.

„Mus pačius dirbti su tvarumu ir jį vertinti skatina priežiūros institucijos bei rinka, dėl to apie tvarumą kalbame su klientais. Vis tik, gana dažnai iš finansų vadovų sulaukiame atsakymo, kad tvarumas šiandien dar neapsimoka ir pernelyg ilgai neatsiperka, o rinkoje yra pigesnių alternatyvų“, – matematika grįstą skeptišką verslo požiūrį apibūdina vadovė.

Įtraukia į strategiją

Tačiau Lietuvoje netrūksta įmonių, kurios suvokia tokių investicijų naudą. Remigijus Veikalas, AB „Kauno grūdai“ vykdantysis direktorius,  pasakoja, kad tvarumas ne pirmus metus yra įmonės strategijos dalis.

R. Veikalas pažymi, kad maisto gamyba įpareigoja atsakingai rinktis žaliavas. „Eksportuojame 95 proc. visos produkcijos, todėl esame įpareigoti atsižvelgti ir į partnerių lūkesčius. Daug dėmesio skiriame sveikesnių produktų vystymui, geresnės pakuotės paieškoms. Šios pastangos per pastaruosius metus mums kuria vis didesnį užsakymų srautą, leidžia plėsti partnerių ratą Vakarų Europoje taip pat atvėrė galimybių mūsų paskutiniosioms investicijoms – sudarė prielaidas 32 mln. Eur vertės greitai paruošiamų produktų investicijai Alytuje, 7 mln. Eur vertės, džiūvėsėlių gamyklos statyboms Kėdainiuose, jau veikiančios vartojimui paruoštų sriubų gamyklos įsigijimui“, – kaip tvarumo iniciatyvos skatina verslo plėtrą ir grąžą, pasakoja vadovas.

Julija Matisonė, „Neste Lietuva“ generalinė direktorė, sako, nors prekių ženklas Lietuvoje žinomas kaip degalinių tinklas, pasaulyje įmonė daugiau kaip 10 metų siejama su atsinaujinančiais ir žiediniais sprendimais.

„Korporacija buvo įkurta tam, kad užtikrintų Suomijos naftos gavybos galimybes. Tačiau vėlyvais 2000-aisiais įmonė ėmėsi pokyčių, kurie vertinami kaip viena sėkmingiausių verslo transformacijų, kai „Neste“ iš regioninės naftos perdirbimo bendrovės virto pasauline atsinaujinančių žiedinių sprendimų lydere. Jau ne vienerius metus esame įtraukiami į tvariausių pasaulio įmonių reitingą“, – sako J. Matisonė.

Ji patikslina, kad naftos perdirbimo ir prekybos degalais veikla įmonėje šiuo metu užima mažą dalį verslo; didžioji dalis veiklos yra orientuota į tvarius sprendimus transporto aviacijos, žaliavų sektoriuose. Tarp tvarių įmonės sprendimų – sintetinis dyzelinas „Neste MY Renewable Diesel“, gaminamas iš 100 proc. tvarių žaliavų, įsipareigojimas iki 2030 metų transformuoti paskutinę naftos perdirbimo gamyklą Suomijoje į tvariausią Europoje gamyklą ir užtikrinti, kad iki tų pačių metų „Neste“ veikla anglies atžvilgiu taptų neutrali.

Per visą tiekimo grandinę

Saulius Grakavinas, daugkartinę transportavimo taros sistemą turinčios „Bepco“ vadovas Lietuvai, pasakoja, kad prieš daugiau kaip 11 metų gimusio verslo idėją jau tada įkvėpė poreikiai ir tendencijos. „Mūsų veikla – daugkartinės transportinės, daugiausia – maisto pramonės pakuotės, kuriose maistas keliauja iki prekybos vietų. Idėja verslui gimė dėl dviejų priežasčių: prekybos tinklai norėjo supaprastinti taros apskaitą, tuo pačiu Pasaulinio ekonomikos forumo metu buvo ištransliuota žinutė, kad šiukšlių rūšiavimas ir perdirbimas nebėra panacėja – kur kas efektyviau rinktis šiukšlių mažinimo ir prevencijos kelią“, – sako S. Grakavinas.

Jis skaičiuoja, kad šiemet tarptautinės korporacijos IFCO dalimi tapusi įmonė sutaupo 60-70 proc. CO2, 96 proc. mažina maisto praradimą dėl pažeistų pakuočių ir pažeisto produkto tiekimo grandinėje, 86 proc. mažina šiukšlių susidarymo rodiklius, sutaupo 80 proc. vandens ir apie 64 proc. energetikos resursų. Tačiau tokie rezultatai ne visada palieka įspūdį klientams.

„Mes parduodame ne dėžę, o kompleksinį sprendimą, kuris padeda nemažai sutaupyti. Tačiau pirkimų skyriai ne visada įžvelgia kompleksinę naudą“, – teigia S. Grakavinas.

„VMG grupės“ generalinis direktorius Egidijus Mockus dalinasi dar kitokia patirtimi: atsigręžti į tvarumą įmonę paskatino partnerystė su IKEA. „Jų reikalavimai nuo pat pradžių buvo dvigubai griežtesni negu įstatymuose. Toks kliento požiūris išugdė ir mūsų mąstymą, daug reikšmės turėjo ir žiedine ekonomika grįsta akcininko vizija“, - teigia vadovas.

Pasak E. Mockaus, bendrovės tikslas – kuo daugiau vietinės žaliavos versti medienos gaminiais.

„1 kubinis metras medienos „užrakina“ 1 toną CO2. Suomiai pažengę dar toliau, jie net drabužius ir kurą gamina iš medienos“, – kad yra į ką lygiuotis sako vadovas.

Iššūkių netrūksta

Pašnekovai sutaria, jog viena didžiausių klaidų, kuomet suklumpa tvarumo keliu einančios bendrovės – noras su limituotu biudžetu aprėpti visus tvarumo aspektus. „Pirmiausia reikėtų įsivertinti visų suinteresuotų šalių reikalavimus ir strategijoje apsibrėžti savo tvarumo kryptį. Tada bus lengviau nesiimti visų iš eilės iniciatyvų ir susiskaičiuoti grąžą“, – pataria J. Matisonė.

S. Grakavinas priduria, kad itin svarbu į tvarumo iniciatyvas įtraukti darbuotojus. „Tvarumas nėra marketingas; jis susijęs su įmonės procesais ir finansais. Užuot skyrus už tvarumą atsakingą asmenį, galbūt labiau vertėtų kurti tvarumo komitetą – jam priklausytų įvairių skyrių specialistai, kurių veikla tiesiogiai priklauso nuo galimų tvarumo sprendimų“, – pataria „Bepco“ vadovas Lietuvoje. 

Kaip skaičiuoti grąžą

Tvarumo iniciatyvos, jei jos yra gerai suplanuotos ir integruotos į verslo strategiją, gali tapti svarbia verslo sėkmės dalimi. Tačiau apskaičiuoti jų į atsiperkamumą, nėra lengva.

„Jeigu perki automobilį, jis niekada neatsiperka, bet jo dėka gali taupyti savo energiją ir laiką. Manau, kad tvarumo atsiperkamumo suskaičiuoti neįmanoma, tačiau įtraukdama jį į visus veiklos aspektus įmonė nusibrėžia formulę išgyvenimui“, – sako E. Mockus.

Vis dėlto, R. Veikalas pabrėžia, kad daug metų rinkoje dirbantys „Kauno grūdai“ aiškiai mato besikeičiančius užsakovų poreikius ir jų prioritetą tvarumui, o gebėjimas atitikti jų lūkesčius jau dabar leidžia bendrovei plėsti verslą. „Jeigu nori tapti tarptautinės tiekimo grandinės dalimi, privalai žaisti pagal taisykles. Visi didieji Europos prekybos tinklai turi tvarumo politikas, aiškius ilgalaikius tikslus iki 2030, 2050 metų, tvirtą įsipareigojimą prieš akcininkus. Jiems svarbi tvari pakuotė, emisijų atsiperkamumas, didesnės, sveikesnių kalorijų prisotintos maisto porcijos, mažesnė savikaina, išvengiant ilgų tiekimo grandinių. Be to, jau dabar matome, kaip Europoje keisis teisinis reguliavimas, atsiras tvarumo rodiklių ryšys su finansavimo kaina“, – vardija vadovas.

J. Matisonė akcentuoja, kad ateityje verslui būti netvariu tiesiog neapsimokės. „Dabar girdime, kad tvarūs sprendimai yra brangu, tačiau greitai įvyks lūžis ir būti netvariu taps per brangu. Investuodami į tvarumą, mes kuriame ne tik geresnę ateitį, bet ir geriname savo reputaciją, didiname konkurencinį pranašumą ir skaidrumą. Kitaip sakant, tvarumas leidžia užsitikrinti veiklos tęstinumą“, – teigia vadovė.