Tyrimas: komercializavus mokslo pasiekimus, ES ekonomika galėtų pasipildyti 120 mlrd. Eur

Tyrime analizuotas ES konkurencingumas, lyginant su pagrindiniais pasaulio regionais, kurie varžosi dėl farmacijos investicijų. Įvertinta 20 veiklos rodiklių keturiose srityse: mokslinių tyrimų ir inovacijų, teisinio reguliavimo,  komercinės aplinkos ir pramonės gamybinių pajėgumų.

„Rezultatai parodo tiek ES turimą potencialą, tiek sritis, kuriose būtina imtis ryžtingų veiksmų siekiant sumažinti  atsilikimą konkurencingumo srityje. Europa turi tvirtą mokslinę bazę ir stiprią farmacijos pramonę, tad investicinės aplinkos stiprinimas leistų užtikrinti didesnį ekonomikos augimą, atsparumą ir greitesnį inovacijų prieinamumą pacientams“, – teigia Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė Jūra Smilgaitė.

Tyrimo duomenys patvirtina, kad ES išlieka lyderė ankstyvųjų stadijų mokslinių tyrimų, pažangių skaitmeninių gebėjimų ir farmacijos gamybos srityse. Tačiau Europa susiduria su iššūkiais siekdama šias stiprybes paversti realiomis investicijomis į mokslinius ir klinikinius tyrimus bei inovatyvių vaistų kūrimą.

Šiuo metu farmacijos įmonės kasmet investuoja apie 55 mlrd. eurų į ES mokslinius tyrimus ir plėtrą, sektoriuje dirba maždaug 2,3 mln. žmonių, o eksporto apimtys viršija 366 mlrd. eurų. Vis dėlto pasauliniai konkurentai sveikatos ir gyvybės mokslų sektorių vertina kaip strateginės svarbos sritį ir imasi ryžtingesnių veiksmų siekdami pritraukti investicijas.

Tyrimo autoriai modeliuoja, kokią naudą ES gautų sumažinusi atotrūkį nuo artimiausių konkurentų. Vien pritraukus daugiau pramonės investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą, per dešimtmetį Europa galėtų sulaukti papildomų 105 mlrd. eurų. Sustiprinus klinikinių tyrimų bazę, ekonominė nauda siektų dar apie 18 mlrd. eurų, būtų sukurta 82 tūkst. darbo vietų, o klinikiniuose tyrimuose galėtų dalyvauti 158 tūkst. pacientų daugiau nei dabar.

Ekspertai taip pat vertina, kad efektyvesni reguliavimo procesai ir stipresnė inovacijų ekosistema leistų sukurti daugiau nei 200 naujų veikliųjų medžiagų ir padidintų Europoje sukurtų inovatyvių vaistų skaičių.

Tyrimo išvadose pabrėžiama, kad norint realizuoti šį potencialą, reikalingi ryžtingi politiniai sprendimai, padedantys efektyviau išnaudoti Europos stipriąsias puses ir pašalinti kliūtis, trukdančias regionui išlikti konkurencingam pasaulinėje gyvybės mokslų rinkoje.

Išsami studijos ataskaita: https://efpia.eu/media/5mvbnamw/assessing-europe-s-competitiveness-as-a-location-for-the-life-sciences-industry.pdf