Kai kurios Europos šalys paskelbė apie karinę pagalbą Kiprui ir Persijos įlankos valstybėms
Pabrėždamos savo gynybinius tikslus, kelios Europos šalys pažadėjo karinę pagalbą Europos Sąjungos (ES) nariui Kiprui, tęsiantis karui Viduriniuose Rytuose.
Jungtinė Karalystė (JK), Graikija ir Portugalija žengė žingsniu toliau, tam tikromis sąlygomis leisdamos JAV kariuomenei naudotis savo bazėmis.
Ispanija tai atmetė, o Italija pareiškė negavusi tokio prašymo.
„Mes nekariaujame ir nenorime prisijungti prie šio karo“, – ketvirtadienį radijui „RTL 102.5“ sakė Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni.
Toliau apžvelgiama keletas iki šiol išsakytų svarbiausių Europos įsipareigojimų dėl karinės paramos.
Jungtinė Karalystė
Irano gamybos bepilotis orlaivis pirmadienį smogė Didžiosios Britanijos karinių oro pajėgų bazės Akrotyryje, Kipre, kilimo ir tūpimo takui.
Kiti dronai, tikriausiai paleisti Irano remiamos karinės grupuotės „Hezbollah“ iš Libano, buvo perimti.
Didžioji Britanija pranešė siunčianti karo laivą „HMS Dragon“, aprūpintą raketų sistema „Sea Viper“, galinčia paleisti aštuonias raketas per mažiau nei 10 sekundžių.
Taip pat dislokuojami sraigtasparniai „Wildcat“, aprūpinti raketomis „Martlet“, galinčiomis numušti dronus.
JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris iš pradžių atsisakė bet kokio vaidmens kare, tačiau vėliau sutiko patenkinti JAV prašymą leisti naudotis dviem Britanijos karinėmis bazėmis „konkrečiam ir ribotam gynybiniam tikslui“.
Bendrame sekmadienio pareiškime Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija sakė esančios pasirengusios imtis gynybinių veiksmų po Irano atakų prieš kelias Persijos įlankos regiono valstybes.
K. Starmerio pradinis atsisakymas sukėlė JAV prezidento Donaldo Trumpo nusivylimą.
„Turime reikalų toli gražu ne su Winstonu Churchilliu“, – antradienį sakė jis.
Prancūzija
Prancūzija siunčia savo pagrindinį lėktuvnešį „Charles de Gaulle“ į rytinę Viduržemio jūros dalį.
Jame yra 20 naikintuvų „Rafale“ ir du radiolokacijos lėktuvai „Hawkeye“.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat sakė, kad Paryžius į Kiprą išsiųs papildomų oro gynybos dalinių.
Jis teigė, kad regione dislokuojami naikintuvai „Rafale“, oro gynybos sistemos ir radiolokacijos lėktuvai.
Prancūzija jau dislokavo savo fregatą „Languedoc“ prie Kipro krantų.
Laivas 2023 metų gruodį panaudojo savo raketas „Aster“, kad numuštų dronus, paleistus Irano sąjungininkų Jemene – hučių sukilėlių – į laivus Raudonojoje jūroje.
Graikija
Graikija į Kiprą išsiuntė dvi fregatas ir keturis naikintuvus F-16.
Ji taip pat leido amerikiečiams naudotis savo baze Sudos įlankoje Kretoje.
Italija
Roma pareiškė, kad artimiausiomis dienomis kartu su Prancūzija, Nyderlandais ir Ispanija į Kiprą išsiųs laivyno pajėgų.
VERSLO TRIBŪNA
Energetikos infrastruktūros grupės „DS1“ dukterinė įmonė UAB „DS1 Service“ pasirašė aptarnavimo ir priežiūros (angl. O&M) sutartį su „Elektrum Lietuva“, pagal kurią prižiūrės dalį „Elektrum Lietuva“ atsinaujinančios energetikos infrastruktūros portfelio – iš viso 331,7 MW elektros tinklų infrastruktūros visoje Lietuvoje. Toks mastas – tai ženklas, kad rinka pereina į brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne tik pastatyti parkus, bet užtikrinti jų patikimą kasdienę generaciją. Būtent todėl O&M paslaugos vis dažniau vertinamos kaip verslo funkcija, tiesiogiai susijusi su prastovų kontrole ir investicijų grąža.
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nuolat ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas visoje savo veikloje. 2024 finansiniais metais net 98,9 proc. bendrovės parduotuvėse ir logistikos centruose naudojamos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Apie tai, kaip prie mažesnio poveikio aplinkai prisideda ant pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir kiti gamtą tausojantys sprendimai, plačiau pasakojama naujausiame įmonės tvarumo žurnale.
Paprastumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir gebėjimas patenkinti realius vartotojų poreikius – tokia kryptimi juda pramoninis dizainas. Informacijos ir sprendimų triukšme vertę kuria ne įmantri forma ar technologijų gausa, o gebėjimas tiksliai spręsti konkrečias problemas. Dizaino ekspertai pasakoja, kas lemia šį pokytį, kaip keičiasi dizainerio vaidmuo ir kokių kompetencijų reikia rinkai.
Italija taip pat pažadėjo „oro gynybos, antidronų ir priešraketines sistemas“ partneriams Persijos įlankos regione.
Italijos žiniasklaida pranešė, kad pagalba gali apimti SAMP/T tipo oro gynybos sistemas.
Italija teigia negavusi jokių JAV prašymų naudotis jos bazėmis ir nurodo, kad tokiam žingsniui greičiausiai reikėtų parlamento pritarimo.
Portugalija
Portugalijos vyriausybė davė leidimą JAV naudotis savo baze Azoruose operacijoms prieš Iraną, tačiau tik tam tikromis sąlygomis.
Ministras pirmininkas Luisas Montenegro trečiadienį sakė, jog leidimas buvo suteiktas „suprantant, kad šios operacijos yra gynybinio ar atsakomojo pobūdžio, kad jos yra būtinos ir proporcingos, ir kad jos yra nukreiptos išimtinai į karinius“ objektus.
Ispanija
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas aiškiai išreiškė savo nepritarimą karui.
Madridas atmetė galimybę leisti JAV kariuomenei naudotis Ispanijos bazėmis, o tai paskatino D. Trumpą pagrasinti nutraukti visus prekybos ryšius su Ispanija.
Vis dėlto Ispanija pareiškė, kad siųs savo moderniausią fregatą „Cristobal Colon“ padėti apsaugoti Kiprą.
Gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad šis karo laivas „pasiūlys apsaugą ir oro gynybą“ bei „parems bet kokią civilių evakuaciją“.
REKOMENDUOJAME
