K. Budrys: Ukrainos atsigavimas nėra tolima pokarinė vizija, jis vyksta dabar
Papildyta D. Nausėdienės, pirmosios ponios, komentaru
Taip jis kalbėjo šeštadienį Vilniuje vykstančiame Ukrainos atsigavimui skirtame tarptautiniame forume, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).
„Su Ukraina mes būsime kartu iki pergalės ir po jos. Šiandienos diskusija ne apie tai, ar Ukraina atsigaus, o apie tai, kaip tai įvyks. Tai apie galimybę sukurti stipresnę, modernesnę ir visiškai europietišką Ukrainą. Ukrainos atsigavimas nėra tolima pokarinė vizija, jis jau vyksta dabar kartu su Ukrainos kova už suverenitetą“, – pranešime cituojamas K. Budrys.
„Ukrainos atsigavimas ir atstatymas – tai investicija į Lietuvos ir Europos saugumą ir stabilumą. Parama Ukrainai šiandien stiprina viso žemyno atsparumą. Lietuva pasirengusi ir toliau bendradarbiauti su partneriais, kad atsigavimo pastangos išliktų ambicingos, koordinuotos ir orientuotos į išmatuojamus rezultatus“, – sakė ministras.
Praktinė parama
Pasak K. Budrio, 2024 m. Lietuva priėmė strategines gaires dėl dalyvavimo Ukrainos atstatyme 2024–2027 m. laikotarpiui, šios gairės nubrėžia aiškius prioritetus ir užtikrina tęstinumą bei nuspėjamumą.
„Lietuva orientuojasi į praktinę, apčiuopiamą paramą – projektus, kuriuos bendruomenės gali matyti ir kuriais gali tikėti. Mes atstatome mokyklas ir darželius Irpinėje, Borodiankoje ir Snihurivkoje. Statome modulinius būstus perkeltiems asmenims. Plečiame reabilitacijos centrus ir statome dvejopos paskirties slėptuves nuo bombų mokyklose“, – teigė ministras.
Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, tokia parama kariaujančios šalies gyventojams suteikia viltį ir stiprina pasitikėjimą bendruomenėse.
„Kai tėvai veda savo vaikus į atstatytą, modernią ir saugią mokyklą su Europos Sąjungos (ES) vėliava, tai nėra abstrakti geopolitika. Tai – matomas Europos pažadas“, – pabrėžė K. Budrys.
Pasak jo, Ukrainos atsigavimas ir integracija į ES privalo vykti vienu metu.
K. Budrio teigimu, Ukrainos narystė ES yra stipriausia nekarinė saugumo garantija tiek Ukrainai, tiek visai Europai.
Kaip rašė BNS, Lietuva laikosi pozicijos, kad Ukrainai visateisė narystė ES turėtų būti suteikta ne vėliau kaip 2030 m.
Kalbėdamas apie pastarąsias Rusijos atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, K. Budrys pabrėžė, jog tai kryptinga ir piktavališka strategija palaužti Ukrainos žmonių atsparumą bei valią.
Pasak ministro, energetinis atsparumas – galimybė bendruomenėms tęsti gyvenimą itin sudėtingomis sąlygomis, todėl jo užtikrinimui būtina ne tik skirti tinkamą finansavimą, bet ir paspartinti kritiškai svarbios įrangos pristatymą, nes greitis gelbsti gyvybes.
Pasirašytas universitetų memorandumas
Kalbą tarptautiniame forume sakiusi Diana Nausėdienė, pirmoji ponia, pažymėjo, kad ketverius metus veikiančiame Ukrainos centre, kuriame ir vyko renginys, nuosekliai kuriama atvira ir gyva bendrystės erdvė, kurioje susitinka akademinė bendruomenė, diplomatai, nevyriausybinės organizacijos ir savivaldybės.
„Įkūrus Ukrainos centrą, pastarasis tapo ne tik saugia edukacine ir kultūrine erdve ukrainiečių vaikams bei jaunuoliams, kurių augimas negalėjo palaukti, būti atidėtas ar nukeltas į ateitį, bet ir kai kuo daugiau – visų kartų tobulėjimo garantu, skirtingų kultūrų integracijos židiniu ir varikliu. Didžiulės bendražmogiškos pastangos buvo sudėtos į tai, kad ukrainiečių pabėgėlių bendruomenė atlaikytų žiaurų ir kompleksinį agresoriaus spaudimą“, – Prezidentūros pranešime cituojama D. Nausėdienė.
Pasak jos, Ukrainos centras šiandien yra bendra atvira erdvė akademiniams mainams, kultūriniam dialogui ir praktiniam bendradarbiavimui, kurioje gimsta ilgalaikiai sprendimai Ukrainai atstatyti.
Prezidentūros teigimu, forumo metu taip pat akcentuotas trišalis Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos akademinis bendradarbiavimas. Pasirašytas memorandumas tarp Vytauto Didžiojo universiteto ir Lenkijos Silezijos universiteto, kuris stiprins akademinius mainus ir plėtos praktinę partnerystę, prisidedančią prie ilgalaikio Ukrainos atsigavimo bei regioninio bendradarbiavimo.
Pasak pirmosios ponios, kultūros, kalbos ir švietimo stiprinimas yra neatsiejama Ukrainos atkūrimo ir ilgalaikio atsparumo dalis. D. Nausėdienės teigimu, ketverius metus Lietuva remia Ukrainos vaikus per konkrečias švietimo ir socialinės paramos iniciatyvas ne tik Lietuvoje, bet ir pačioje Ukrainoje.
Jos apima vaikų sugrąžinimo į Ukrainą koordinavimą, psichosocialinę pagalbą ir reintegraciją.
Ukrainos centras įsteigtas Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva. Jo steigėjai – Prezidentūra, Vytauto Didžiojo universitetas ir Ukrainos ambasada Lietuvoje.
Prezidentūros teigimu, per ketverius metus centras tapo „reikšminga minkštosios diplomatijos ir akademinės partnerystės platforma“.
Lietuvos parama Ukrainai – daugiau nei 1,5 mlrd. Eur
Nuo 2022 m. Lietuvos parama Ukrainai siekia 1,7 mlrd. Eur, iš jų daugiau kaip 1 mlrd. Eur sudaro karinė parama.
VERSLO TRIBŪNA
Energetikos infrastruktūros grupės „DS1“ dukterinė įmonė UAB „DS1 Service“ pasirašė aptarnavimo ir priežiūros (angl. O&M) sutartį su „Elektrum Lietuva“, pagal kurią prižiūrės dalį „Elektrum Lietuva“ atsinaujinančios energetikos infrastruktūros portfelio – iš viso 331,7 MW elektros tinklų infrastruktūros visoje Lietuvoje. Toks mastas – tai ženklas, kad rinka pereina į brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne tik pastatyti parkus, bet užtikrinti jų patikimą kasdienę generaciją. Būtent todėl O&M paslaugos vis dažniau vertinamos kaip verslo funkcija, tiesiogiai susijusi su prastovų kontrole ir investicijų grąža.
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nuolat ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas visoje savo veikloje. 2024 finansiniais metais net 98,9 proc. bendrovės parduotuvėse ir logistikos centruose naudojamos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Apie tai, kaip prie mažesnio poveikio aplinkai prisideda ant pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir kiti gamtą tausojantys sprendimai, plačiau pasakojama naujausiame įmonės tvarumo žurnale.
Paprastumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir gebėjimas patenkinti realius vartotojų poreikius – tokia kryptimi juda pramoninis dizainas. Informacijos ir sprendimų triukšme vertę kuria ne įmantri forma ar technologijų gausa, o gebėjimas tiksliai spręsti konkrečias problemas. Dizaino ekspertai pasakoja, kas lemia šį pokytį, kaip keičiasi dizainerio vaidmuo ir kokių kompetencijų reikia rinkai.
Lietuva taip pat yra įsipareigojusi kasmet Ukrainos gynybos ir saugumo sektoriui skirti ne mažiau kaip 0,25% nuo savo BVP.
Nuo 2022 m. Lietuva taip pat per Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondą į atstatymo projektus Ukrainoje investavo daugiau nei 52 mln. Eur, o kartu su ES programomis, kurias įgyvendina vystomojo bendradarbiavimo agentūra CPVA, ši suma viršija 200 mln. Eur.
Praėjusių metų pradžioje šios agentūros pradėta įgyvendinti programa „Ukraine2EU” remia ES narystei būtinas reformas, teisės aktų derinimą ir visos valdžios koordinavimą. Programa išaugo į daugelio donorų platformą, prie kurios prisijungė Danija, Švedija, Lenkija bei Airija, ir kurios biudžetas viršija 19 mln. Eur.
REKOMENDUOJAME
