Vokietija: Prancūzijos išlaidos gynybai yra nepakankamos
„Jis nuolatos ir teisingai nurodo mūsų siekį užtikrinti Europos suverenumą“, – radijo transliuotojui „Deutschlandfunk“ apie Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną sakė J. Wadephulis.
„Kiekvienas, kuris apie tai kalba, privalo atitinkamai veikti ir savo šalyje“, – teigė jis.
Europos šalys patiria spaudimą plėtoti pajėgumus, kad galėtų geriau apsiginti pačios, didėjant JAV abejingumui žemyno saugumu ir tvyrant tam tikroms abejonėms dėl NATO aljanso tvirtumo.
Nors NATO valstybės narės praėjusį birželį įsipareigojo iki 2035-ųjų gynybos išlaidas padidinti iki 5 proc. BVP, J. Wadephulis teigė, kad pažangos kol kas trūksta.
„Deja, Prancūzijos Respublikos pastangos tai pasiekti kol kas taip pat buvo nepakankamos, – sakė J. Wadephulis. – Prancūzija taip pat turi daryti tai, ką mes darome čia, vykdydami sudėtingas diskusijas.“
Vokietija praėjusiais metais didžiąją dalį gynybos išlaidų atleido nuo konstitucijoje įtvirtintų skolos apribojimų, o dabartiniuose biudžetuose numatyta, kad Berlynas 2025–2029 m. gynybai skirs daugiau nei 500 mlrd. Eur.
Finansinį spaudimą patirianti Prancūzija turi mažiau laisvės manevruoti. Šalis turi trečią pagal dydį skolos naštą Europos Sąjungoje (ES), skaičiuojant nuo BVP, po Graikijos ir Italijos, ir ji beveik dvigubai viršija ES sutartyse nustatytą 60% ribą.
Anot J. Wadephulio, Prancūzija ir E. Macronas turi būti pasirengę priimti sunkius sprendimus, įskaitant galimą socialinių išmokų mažinimą, kad sukurtų „reikalingą atsargą“.
„Tai raginimas visoms Europos šalims, – sakė J. Wadephulis. – Turėsime surengti labai atviras, labai sąžiningas diskusijas apie tai čia, mūsų Europos šeimoje.“
Nesutarimai dėl naikintuvo
J. Wadephulio raginimas nuskambėjo tvyrant įtampai Prancūzijos ir Vokietijos aljanse, tradiciškai laikomame Europos bendradarbiavimo varikliu.
Vokietija atmetė pakartotinius E. Macrono raginimus leisti vadinamąsias euroobligacijas investicijoms skatinti, baimindamasi, kad bendra ES skola lems begalines subsidijas silpnus finansus turinčioms ES valstybėms narėms.
J. Wadephulis pakartojo, kad Vokietija taip pat nepritaria šiam pasiūlymui, kai kalbama apie gynybos išlaidas, ir pridūrė, kad NATO valstybės narės praėjusiais metais susitarė 5% išlaidų tikslą pasiekti savo pastangomis.
„Taip pat turime pasakyti visiems savo Europos partneriams – draugiškai, bet aiškiai – kad tai, kas buvo pažadėta, tie 5%, buvo įsipareigojimai dėl nacionalinių įnašų“, – teigė jis.
„Laukiame ir nekantriai tikimės dar vienos Prancūzijos prezidento kalbos, manau, šio mėnesio 27 dieną, kurioje jis pakomentuos strateginius klausimus“, – pridūrė J. Wadephulis.
Įtampa taip pat auga dėl Paryžiaus ir Berlyno planų kurti naujos kartos Europos naikintuvą, mat Vokietijos pramonė ir profesinės sąjungos apkaltino Prancūzijos aviacijos bendrovę „Dassault“ siekiu diktuoti projekto sąlygas.
Tarp kitų pastarojo meto nesutarimų – Prancūzijos noras blokuoti Vokietijos remiamą ES prekybos susitarimą su Pietų Amerikos šalių grupe. Paryžius taip pat priešinosi Berlyno ir Romos siekiui sušvelninti planuojamą ES draudimą naujiems benzininiams ir dyzeliniams automobiliams nuo 2035-ųjų.
Vienas Europos diplomatas praėjusią savaitę naujienų agentūrai AFP sakė, kad šiuo metu „Prancūzijos ir Vokietijos ašis neveikia“.
