ES dalyvaus Donaldo Trumpo Taikos tarybos posėdyje, bet nebus narė
Už Viduržemio jūros regioną atsakinga eurokomisarė Dubravka Šuica vyks į Vašingtoną atstovauti ES ketvirtadienį vyksiančiame susitikime.
„Ji dalyvaus Taikos tarybos posėdyje konkrečioje dalyje, skirtoje Gazos (Ruožui). Leiskite pabrėžti, kad Europos Komisija netampa Taikos tarybos nare“, – sakė ES atstovas spaudai Guillaume'as Mercier.
Jis pridūrė, kad ES vykdomoji valdžia dalyvauja vykdydama savo „ilgalaikį įsipareigojimą“ įgyvendinti paliaubas ir „remti atstatymą bei atsigavimą Gazos Ruože“.
Taikos tarybos, kurios pirmininkas yra D. Trumpas, tikslas iš pradžių buvo prižiūrėti paliaubas Gazos Ruože ir atstatymą po karo tarp grupuotės „Hamas“ ir Izraelio.
Tačiau nuo to laiko jos tikslas pakito ir apima visų rūšių tarptautinių konfliktų sprendimą, o tai sukėlė nuogąstavimų, kad JAV prezidentas nori sukurti konkurentę Jungtinėms Tautoms (JT).
Kai kurios ES valstybės narės išreiškė susirūpinimą dėl tarybos.
„Vis dar turime nemažai klausimų dėl kelių Taikos tarybos elementų: pirma, dėl jos veiklos srities, antra, dėl jos valdymo ir, trečia, dėl jos suderinamumo su JT Chartija“, – sakė ES atstovas spaudai Anouaras El Anouni.
G. Nausėda kvietimo į Taikos tarybą negavo
Prezidentas Gitanas Nausėda sako negavęs kvietimo į šią savaitę JAV rengiamą vadinamosios Taikos tarybos posėdį.
Kita vertus, jis pabrėžia, kad šį kartą bus sprendžiamas klausimas, susijęs su situacija Gazos Ruože.
„Tokio oficialaus, formalaus kvietimo nesame gavę. Kiek žinome, šitas artimiausias susitikimas bus skirtas Gazos Ruožo problemai spręsti. Iš tikrųjų visada palaikėme ir palaikysime būdą ir pastangas siekti ne tik taikos, tvarios taikos, bet ir spręsti humanitarines problemas, kurios yra tikrai siaubingo lygio šitoje teritorijoje“, – žurnalistams pirmadienį sakė šalies vadovas.
Lietuva šiuo metu daugiausia dėmesio skiria Kremliaus užpultai Ukrainai.
JAV reikalauja už nuolatinę narystę taryboje sumokėti milijardą dolerių. Į ją taip pat pakviesti ir autoritarinių šalių atstovai, pavyzdžiui, iš Rusijos ir Baltarusijos.
Dėl šios ir kitų priežasčių dauguma Vakarų šalių skeptiškai vertina galimybę dalyvauti Taikos taryboje. G. Nausėdos teigimu, Lietuva dar nėra priėmusi sprendimo dėl dalyvavimo šiame formate ateityje. Anksčiau prezidentas yra sakęs, kad derinama bendra regiono šalių pozicija.
„Kol kas mes dar norime įsitikinti, koks bus ateityje Taikos tarybos mandatas, kokio pločio ir gylio klausimai ten bus svarstomi, ir tikrai šiandien negalėtume pasakyti, kad neprisijungsime kažkuriame etape vėliau. Tačiau šitame artimiausiame etape – ne“, – kalbėjo prezidentas.
„Kalbant apie kitų atskirų valstybių sprendimą tenai dalyvauti, tai, be abejo, yra jų vidaus politikos reikalas ir jie gali nuspręsti. O Europos Sąjunga, aš manau, kad galutinį sprendimą taip pat padarys ateityje, kuomet bus kur kas aiškesnė pati vizija Taikos tarybos, ten svarstomi klausimai ir tų klausimų aktualumas tiek Lietuvai, tiek Europos Sąjungai“, – pridūrė jis.
D. Trumpas Taikos tarybą pristatė sausį Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forume. Jos steigimo chartiją iki šiol pasirašė apie 19 šalių.
