Žvalgybos vadovas sako nejaučiantis, jog Minsko režimas būtų pasikeitęs
„Paprastai mes tų rekomendacijų nedaliname, tik vertiname. (...) Taip paėmus, aš nejaučiu, kad (...) režimas pasikeitęs, jo nuostatos yra kažkaip pakitusios“, – žurnalistų paklaustas, ką VSD atsakytų į klausimą dėl susisiekimo gerinimo, penktadienį teigė jis.
„Turime, matyt, suprasti arba patys sau atsakyti – režimas pasikeitė, ar ne? Sąsaja su laisvėmis, su žodžio laisve, žmonių gyvenimo, judėjimo laisve pasikeitė, ar ne? Ryšys su Rusija pasikeitė, ar ne? Dalyvauja ar nedalyvauja gal ir netiesioginėmis formomis kare Ukrainoje? Visus tuos klausimus atsakius, turbūt ir sprendimai turėtų būti priimami vadovaujantis tokiais baziniais dalykais. (...) Kiekvienas iš mūsų, priimant sprendimus, turėtų tuos klausimus sau atsakyti“, – aiškino R. Bridikis.
Paklaustas, kaip vertina, kad gerinti susisiekimą siūlo Baltarusijos opozicija, žvalgybos vadas pabrėžė, jog bendrus vardiklius turėtų išryškinti sprendimų priėmėjai diskusijoje.
„Vieni radikalesnės nuomonės laikosi, kiti, matyt, nuosaikesnės, ir čia tų priežasčių gali būti daug. Jie (opozicija – BNS) turėjo galbūt tokias nuostatas ir anksčiau. (...) Turime skirtingas grupes su skirtingais matymais ir kiekvienas bando, matyt, reikšti savo matymą tokį, koks jiems atrodo reikalingas, efektyvus, nebūtinai atitinkantis net mūsų politiką. Tai tam ir yra, matyt, mūsų sprendimų priėmėjai, kurie diskusijoje su vienu ar kitu atstovu opozicijos gali išryškinti vardiklius bendrus“, – sakė jis.
V. Čmilytė-Nielsen perspėjo apie valdančiųjų manipuliacijas
Viktorija Čmilytė-Nielsen, opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderė, sako, kad dalis valdančiųjų manipuliuoja sakydami, jog sankcijos Baltarusijai – naudingos Rusijai.
„Svarstymai (dėl Lietuvos ir Baltarusijos santykių atnaujinimo – BNS), matyt, vyksta Vyriausybės ar kokių nors dabartinės koalicijos politikų kabinetuose, ir tai yra klaida“, – penktadienį Žinių radijui sakė politikė.
„Iš esmės svarstymai gali būti argumentuojami ir ką jau kalba, pavyzdžiui, Mindaugas Sinkevičius – tai tokios manipuliacijos, kurios sako, kad sankcijos trąšoms, trąšų tranzitui yra naudingos Rusijai, kas yra visiška manipuliacija. Tai yra apkeitimas realybės pramanais ir tokiu būdu nutiesiamas kelias į Lietuvos strateginės krypties pakeitimą“, – kalbėjo liberalė.
Apie susisiekimo gerinimą M. Kalesnikava prakalbo antradienį susitikime su Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi.
„Maryja Kalesnikava susitikimo metu taip pat paragino didinti Baltarusijos žmonių mobilumą tarp Lietuvos ir Baltarusijos, pabrėždama didesnio judėjimo su Europa svarbą ir siūlydama Minsko–Vilniaus geležinkelio keleivių susisiekimo atkūrimą ir autobusų maršrutų atnaujinimą“, – antradienį po susitikimo su buvusia politine kaline socialiniame tinkle „Facebook“ rašė M. Sinkevičius.
BNS rašė, kad gruodžio viduryje JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Johnas Coale'as su Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos administracija sutarė dėl dalies politinių kalinių paleidimo ir sankcijų baltarusiškoms kalio trąšoms panaikinimo.
Tuomet politikos stebėtojai ėmė svarstyti, kad Vašingtonas gali imtis spausti Lietuvą vėl leisti šių trąšų tranzitą per Klaipėdos uostą.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ketvirtadienį sakė, kad Lietuvos pozicija dėl Baltarusijos yra viena griežčiausių Europoje, o nuostatos dėl sankcijų pratęsimo ir griežtinimo Minskui – nekintančios.
Griežtą poziciją sankcijų atžvilgiu žadėjo ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda.
Kalio trąšų gamybos milžinės „Belarusklaij“ produkcija per Lietuvą ir Klaipėdos uostą vežta iki 2022-ųjų vasario, kai Lietuva, argumentuodama JAV sankcijomis ir kitais nacionalinio saugumo sumetimais, jų sustabdė.
„Belaruskalij“ pernai gruodį dėl to pateikė ieškinį arbitražui ir iš Lietuvos reikalauja atlyginti 12,09 mlrd. JAV dolerių žalą.
Sankcijas baltarusiškoms trąšoms yra pritaikiusi ir ES, dėl jų pratęsimo Bendrija spręs vasarį.
Lietuva taip pat yra uždariusi didžiąją dalį pasienio punktų su Baltarusija ir nuosekliai mažina keleivinių autobusų maršrutų skaičių tarp Lietuvos ir Baltarusijos.
BNS rašė, kad Baltarusija po derybų su JAV gruodžio 13 dieną paleido 123 politinius kalinius. Tarp išlaisvintųjų – žinomi opozicijos veikėjai M. Kalesnikava, Alesis Bialiackis, Viktaras Babaryka, Maksimas Znakas, rašytojas ir visuomenininkas Pavelas Seviarynecas.
Fleitininkė M. Kalesnikava 2020 metais per prezidento rinkimus agitavo už bankininką Viktorą Babaryką, o kai jis buvo įkalintas, moteris prisidėjo prie Sviatlanos Cichanouskajos komandos, vadovavo šimtatūkstantiniams protestams prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą.
2021 metais M. Kalesnikava buvo nuteista 11 metų kalėti.
Tuo metu kalbėdamas apie opozicinių konservatorių registruotas Konstitucijos ir Rinkimų kodekso pataisas, užkertančias kelią nuolat Lietuvoje gyvenantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams balsuoti bei būti išrinktiems į savivaldybių tarybas, R. Bridikis aiškino, jog tai politinės diskusijos klausimas.
„Pasiliksime, matyt, vertinimą sau, nes, vėlgi, tai yra politinės diskusijos klausimas. Ir kaip bus nuspręsta, mes savo vertinimą turbūt paliksime tiesiogiai perduoti sprendimų priėmėjams. (...) Pasiūlymų būna įvairių ir turi visgi sutarti sprendimų priėmėjai kartu, kokį kelią pasirinkti. Mes esame tos politikos įgyvendintojai didžiąja dalimi. Tai nenorėčiau vertinti politinių jų pasirinkimų, nes tai ne mūsų priedermė“, – nurodė žvalgybos vadovas.
Anot konservatorių, tokį sprendimą priimti verčia geopolitinė situacija, blogėjanti saugumo situacija, o tokie draudimai galioja ir Latvijoje, ir Estijoje.
REKOMENDUOJAME
