Baigėsi naujausias Ukrainos ir Rusijos derybų raundas, apsikeista belaisviais
Ukraina ir Rusija po derybų apsikeitė daugiau nei 300 kalinių. JAV tarpininkas pripažino, kad siekiant platesnio susitarimo dėl karo užbaigimo dar laukia nemažai darbo.
Šios derybos yra naujausias diplomatinis bandymas sustabdyti kovas – daugiausiai aukų pareikalavusį karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Jo metu žuvo šimtai tūkstančių žmonių, milijonai buvo priversti palikti namus, o didelė dalis Rytų ir Pietų Ukrainos buvo nuniokota.
Vykstant deryboms, didelė dalis Ukrainos sostinės vis dar neturėjo šildymo spaudžiant dideliems šalčiams. Tai lėmė nuoseklūs Rusijos smūgiai, nutraukę energijos tiekimą šimtams daugiabučių Kyjive.
„Šiandien Jungtinių Valstijų, Ukrainos ir Rusijos delegacijos susitarė apsikeisti 314 kalinių – tai pirmieji tokie mainai per penkis mėnesius“, – socialiniuose tinkluose antrąją derybų dieną Abu Dabyje pranešė JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas.
Rusijos gynybos ministerija vėliau patvirtino, kad abi pusės apsikeitė grupėmis po 157 kalinius.
Nors S. Witkoffas derybas apibūdino kaip „išsamias ir produktyvias“, jis prigesino viltis dėl proveržio, sakydamas, kad „dar laukia daug darbo“.
Derybos nebuvo lengvos, ketvirtadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Tai tikrai nėra lengva, tačiau Ukraina buvo ir liks kuo konstruktyvesnė“, – sakė V. Zelenskis spaudos konferencijoje Kyjive kartu su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku.
V. Zelenskis pridūrė, kad Kyjivas nori matyti greitesnius žingsnius Rusijos invazijai nutraukti.
Trečiadienį Kyjivas pirmąją derybų dieną apibūdino kaip turiningą ir produktyvią.
Rusijos derybininkas Kirilas Dmitrijevas taip pat teigė, kad derybos vyksta gerai.
„Pažanga tikrai yra, viskas juda į priekį gera, teigiama linkme“, – sakė jis.
Tačiau nė viena pusė nepateikė naujos informacijos ginčijamu teritorijos klausimu ir nebuvo jokių nuolaidų ženklų iš Maskvos, kuri į derybas atvyko atsisakydama leistis į kompromisus dėl savo pagrindinių reikalavimų.
Rusijos pasiuntinys taip pat sukritikavo tai, ką pavadino Europos valstybių bandymais sutrikdyti pažangą, tačiau plačiau to nekomentavo.
Kyjivo vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas po derybų sakė, kad „delegacijos susitarė informuoti savo sostines ir artimiausiomis savaitėmis tęsti trišales derybas“.
V. Zelenskis trečiadienį teigė, kad nuo Rusijos invazijos 2022 metais pradžios žuvo mažiausiai 55.000 jo šalies karių – šis skaičius yra mažesnis nei daugelis nepriklausomų vertinimų.
Rusija neatskleidžia, kiek žuvo jos karių. Transliuotojo BBC ir nepriklausomo leidinio „Mediazona“ atliktas nekrologų ir pranešimų šeimoms stebėjimas atskleidė daugiau nei 160.000 kare žuvusių Rusijos karių pavardes.
Apsikeitimas
Ketvirtadienio apsikeitimas belaisviais buvo pirmas nuo spalio.
Abi pusės per beveik ketverius metus trunkančią plataus masto invaziją ne kartą apsikeitė karo belaisviais; tai yra viena iš nedaugelio dar likusių Rusijos ir Ukrainos bendradarbiavimo sričių.
Naujausias apsikeitimas įvyko po to, kai praėjusį mėnesį Kyjivas apkaltino Maskvą sustabdžius tokius mainus.
„Šiandienos mainai įvyko po ilgos pertraukos, todėl labai svarbu, kad mums pavyko juos įgyvendinti. Dėkoju visiems, kurie dirba, kad šie mainai būtų įmanomi“, – socialiniuose tinkluose nurodė Ukrainos prezidentas.
Jis paskelbė nuotraukas, kuriose matyti paleisti belaisviai nuskustomis galvomis, apsisiautę Ukrainos vėliavomis.
Ukrainiečių ombudsmenas Dmytro Lubinecas sakė, kad tarp 157 paleistų ukrainiečių yra septyni civiliai, taip pat rusų neteisėtai nuteisti asmenys.
V. Zelenskio administracijos vadovas Kyryla Budanovas sakė, kad tarp išlaisvintų belaisvių yra 19 ukrainiečių, „kurie buvo neteisėtai nuteisti, 15 iš jų – iki gyvos galvos“.
VERSLO TRIBŪNA
Energetikos infrastruktūros grupės „DS1“ dukterinė įmonė UAB „DS1 Service“ pasirašė aptarnavimo ir priežiūros (angl. O&M) sutartį su „Elektrum Lietuva“, pagal kurią prižiūrės dalį „Elektrum Lietuva“ atsinaujinančios energetikos infrastruktūros portfelio – iš viso 331,7 MW elektros tinklų infrastruktūros visoje Lietuvoje. Toks mastas – tai ženklas, kad rinka pereina į brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne tik pastatyti parkus, bet užtikrinti jų patikimą kasdienę generaciją. Būtent todėl O&M paslaugos vis dažniau vertinamos kaip verslo funkcija, tiesiogiai susijusi su prastovų kontrole ir investicijų grąža.
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nuolat ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas visoje savo veikloje. 2024 finansiniais metais net 98,9 proc. bendrovės parduotuvėse ir logistikos centruose naudojamos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Apie tai, kaip prie mažesnio poveikio aplinkai prisideda ant pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir kiti gamtą tausojantys sprendimai, plačiau pasakojama naujausiame įmonės tvarumo žurnale.
Paprastumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir gebėjimas patenkinti realius vartotojų poreikius – tokia kryptimi juda pramoninis dizainas. Informacijos ir sprendimų triukšme vertę kuria ne įmantri forma ar technologijų gausa, o gebėjimas tiksliai spręsti konkrečias problemas. Dizaino ekspertai pasakoja, kas lemia šį pokytį, kaip keičiasi dizainerio vaidmuo ir kokių kompetencijų reikia rinkai.
„Konkretūs žingsniai“
Prieš dvi dienas trukusias derybas Rusija surengė naujausią masinę ataką prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, palikdama daugybę žmonių be elektros ir šilumos spaudžiant net 20 laipsnių šalčiui.
Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas trečiadienį sakė, kad pirmąją derybų dieną buvo aptarti „konkretūs žingsniai ir praktiniai sprendimai“.
Tačiau Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams pareiškė, kad kovos tęsis, „kol Kyjivo režimas nepriims atitinkamų sprendimų“.
Pagrindinis derybų kliuvinys yra ilgalaikis teritorijų Rytų Ukrainoje likimas.
Maskva reikalauja, kad prieš sudarant bet kokį susitarimą Kyjivas išvestų savo karius iš didelių Donbaso dalių, įskaitant stipriai įtvirtintus miestus, esančius virš didžiulių gamtinių išteklių.
Ji taip pat nori tarptautinio pripažinimo, kad invazijos metu užgrobtos žemės priklauso Rusijai.
„Išlaikyti spaudimą“
Kyjivas pareiškė, kad karas turėtų būti įšaldytas palei dabartinę fronto liniją ir atmetė vienašališką pajėgų atitraukimą.
Trečiadienį ir ketvirtadienį vykusios derybos Abu Dabyje yra antrasis trišalių derybų tarp JAV, Rusijos ir Ukrainos raundas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuo pat grįžimo į postą spaudžia abi puses derėtis dėl karo pabaigos.
V. Zelenskis teigė, kad JAV prezidento vaidmuo yra lemiamas, ir trečiadienį transliuotame interviu Prancūzijos televizijai sakė, jog Rusijos vadovas Vladimiras „Putinas bijo tik Trumpo“.
D. Trumpas galėtų panaudoti ekonomines sankcijas Rusijai arba perduoti ginklų Ukrainai, kad „išlaikytų šį spaudimą Putinui“, teigė V. Zelenskis. Jis pridūrė, kad Kyjivas nedarys kompromisų dėl suvereniteto.
Rusija yra okupavusi apie 20% Ukrainos teritorijos. Ji savinasi Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis bei kontroliuoja teritorijų mažiausiai trijose kitose Ukrainos rytinėse srityse.
Kyjivas vis dar kontroliuoja apie penktadalį Donecko srities, iš kurios Maskva reikalauja pasitraukti. Ukraina įspėjo, kad teritorijų atidavimas suteiktų postūmį Maskvai ir kad ji nepasirašys susitarimo, neatgrasančio Rusijos nuo pakartotinės invazijos.
REKOMENDUOJAME
