G. Nausėda sako, kad Lietuva mato ryšių su Kinija grėsmes, lygina Pekiną su Minsku
Jis taip pat palygino Kinijos režimą su Minsko autoritarine vadovybe.
G. Nausėda antradienį transliuotame interviu Žinių radijui sakė, kad nors Lietuva atrėmė agresyvią Kinijos ekonominę elgseną šaliai leidus joje atidaryti Taivaniečių atstovybę, Lietuva „nesidžiaugia tuo, kad diplomatinių santykių (su Kinija – BNS) praktiškai nėra“.
„Jie yra pažeminti į visiškai žemą lygį, tačiau tam, kad tie santykiai atsikurtų, turi būti abiejų valstybių noras“, – teigė šalies vadovas.
„Lietuva mato visas grėsmes, kurios yra susijusios su pernelyg artimu bendravimu su Kinijos režimu. Vėlgi, panašiai kaip Baltarusijos atveju, Kinijos valdžia yra Rusijos veiksmų Ukrainoje įgalintoja, tiekdama dvigubos paskirties technologijas, remdama kitais būdais, (...) dalyvaudama apeidinėjant sankcijas“, – kalbėjo jis.
G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad pernelyg didelė priklausomybė nuo Kinijos jau ne kartą kėlė Europai daug problemų.
„Tai Europa turėtų vieną kartą labai aiškiai ir tiksliai susidėlioti, kaip ji vertina Kiniją. Negalima vertinti taip, kaip kurį laiką buvo labai populiaru vertinti, kad Kinija yra savotiškame trigubame vaidmenyje: ir kaip ekonominė partnerė, ir kaip konkurentė, ir trečia – kaip strateginė priešininkė. Tai kuomet atsiranda štai tos trys pusės, nesunku tarp jų ir pasiklysti“, – sakė prezidentas.
Pastaruosius kelerius metus Vilnius ir Pekinas nesutaria, kaip po ginčo dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo atkurti diplomatinį atstovavimą abiejose šalyse. Lietuvoje nuo pernai gegužės vidurio nebeliko akredituotų Kinijos diplomatų ar kitų personalo narių.
Žada tvirtai reikalauti ES sankcijų Baltarusijai pratęsimo
Kalbėdamas apie Baltarusiją G. Nausėda sako, kad, ES vasario pabaigoje spręsiant dėl Bendrijos sankcijų Baltarusijai, jis bus „tarp tų, kurie tvirčiausiai reikalaus šitų sankcijų pratęsimo“.
Pasak prezidento, Baltarusijos režimas išlieka artimu Rusijos sąjungininku, suiminėja politinius kalinius, vykdo hibridines atakas kontrabandiniais balionais.
Pastarasis balionų antskrydis fiksuotas praėjusią savaitę, antradienį, tuomet Vilniaus oro uostas tris kartus turėjo stabdyti darbą. Prezidentas yra sakęs, jog po šio incidento amerikiečiai Minsko režimui pareiškė griežtą poziciją, jog tai gali stabdyti dvišalių santykių gerinimą.
„Sureagavo tikrai griežta retorika ir griežtais žodžiais. Pažiūrėsime, kokios iš to bus padarytos išvados. Tačiau jeigu Baltarusijos režimas siekia bent kiek normalizuoti santykius – nekalbu jau su Europos Sąjunga, bet bent su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, jis tikrai turėtų vengti štai šitokių eskalacijos požymių“, – sakė G. Nausėda.
Gruodžio viduryje JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Johnas Coale'as su Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos administracija sutarė dėl dalies politinių kalinių paleidimo ir sankcijų baltarusiškoms kalio trąšoms panaikinimo.
Tuomet politikos stebėtojai ėmė svarstyti, kad Vašingtonas gali imtis spausti Lietuvą vėl leisti šių trąšų tranzitą per Klaipėdos uostą.
Anot G. Nausėdos, diskusijos dėl galimų sankcijų švelninimo su JAV nevyksta, o Vašingtonas niekada jokiu pretekstu to neprašė.
Prezidentas taip pat paragino politikus mažiau samprotauti apie galimus pokalbių su Minsko scenarijus.
„Dėl pono (Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Remigijaus – BNS) Motuzo pareiškimo, turbūt buvo samprotavimas, kas būtų, jeigu būtų. Tai šiandien samprotauti, kas būtų, jeigu būtų, yra tiesiog nelabai atsakinga, kadangi turime tokią situaciją, kokią turime. Ji yra reali, ji yra ne hipotetinė, ji nėra mums priimtina“, – sakė jis.
Taip jis kalbėjo R. Motuzui praėjusią savaitę pareiškus, kad Vilniuje diskutuojama, koks galėtų būti pokalbių su Baltarusija turinys ir kokioje neutralioje teritorijoje jie galėtų vykti.
Minskas nuo pernai siekia susitikimo užsienio reikalų ministrų ar viceministrų lygiu, kai dėl kontrabandinių balionų iš šios valstybės teko gana dažnai stabdyti Vilniaus oro uosto darbą ir atsakydama į tai Lietuva kurį laiką buvo uždariusi sieną su Baltarusija.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra sakęs, kad darydamas spaudimą Lietuvai Minsko režimas siekia legitimizuotis tarptautinėje erdvėje bei patikino, jog tokie pokalbiai nesvarstomi.
