Lietuva – už idėją drausti Ukrainoje kariavusiems rusams įvažiuoti į Šengeną
Pasak ministro, norint, jog tokia sistema veiktų sklandžiai, būtina paruošti gebėjimus apdoroti didelį kiekį duomenų, juos patvirtinti jų autentiškumą, integruoti.
„Mes tikrai pritariame pačiai idėjai ir dirbame dabar ties tuo, kaip parengtume patį modelį. Politiškai nėra net abejonės – pritariame, tą reikia daryti ir dirbti dėl europinio konsensuso, bet turime būti pasidarę labai gerus techninius namų darbus“, – BNS šią savaitę sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
K. Budrio teigimu, šiuo metu sąrašas žmonių, kuriems neišduodamos vizos, pavyzdžiui, dėl sąsajų su terorizmu, kitais nusikaltimais, jau yra apdorojamas mažesne apimtimi.
„Čia nėra vien tiktai pareiškimo klausimas, čia yra visos mašinos pastatymo klausimas. Turiu omenyje, kad čia bus šimtai tūkstančių, galbūt milijonų žmonių duomenys, kuriuos mes turėsime įkodinti į savo sistemas ir neįleisti į Europą. Pasitikrinome su institucijomis, ar tai yra įmanoma. Atsakymas – „įmanoma“. Lietuvos institucijos būtų pajėgios ir ne tik jos“, – kalbėjo politikas.
K. Budrys tikino prieš kurį laiką šią idėją aptaręs ir su ją šią savaitę ES užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje iškėlusiu Estijos diplomatijos vadovu Margusu Tsahkna.
Pastarasis teigė, jog Estija jau žengė pirmąjį žingsnį ir į savo „juodąjį“ sąrašą įtraukė šimtus kovotojų iš tam tikrų Rusijos karinių junginių.
„Jie yra tikrai blogi žmonės, todėl turime sudaryti šių asmenų juodąjį sąrašą. Neįsivaizduoju, kaip mūsų lyderiai galėtų pasiaiškinti, jei ateitų taika ir šie šimtai tūkstančių buvusių kovotojų atvyktų į Europą“, – Briuselyje kalbėjo jis.
Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią tvarką nebepriimami Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymai išduoti tiek nacionalines, tiek Šengeno vizas, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo tarpininkauja Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
Diskusijos dėl ribojimo vyksta Bendrijai siekiant priimti 20-ąjį sankcijų Kremliui paketą. Pasak ES vyriausiosios diplomatės Kajos Kallas, jį patvirtinti siekiama vasario 24 d., minint ketvirtąsias Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metines.
K. Budrio teigimu, Lietuvos netenkino nė vienas iš nuo invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį Rusijai pritaikytų 19 ES sankcijų paketų.
„Ar tenkins dvidešimtas – matysime, kaip tik šiuo metu vyksta derinimo procedūra. Aš labai tikiuosi, kad mes karo metinėms galėsime paskelbti, kad pagaliau Europa parodė raumenis“, – teigė ministras.
