Krašto apsaugos ministras: Grenlandijos siekiančio D. Trumpo tikslas – stiprinti NATO
Papildyta užsienio reikalų ministro ir premjerės komentarais
„Mums rizikos yra visada, mes turime kaimynystėje Rusiją, Baltarusiją, mes gyvename ištisai rizikos zonoje. Ir papildomi klausimai, kurie keliami Amerikos dėl apginamumo, dėl NATO galimybių veikti yra, sakyčiau, rizikų mažinimo klausimas“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Kaunas, paklaustas, ar Lietuvai dėl D. Trumpo veiksmų didėja saugumo rizikos.
Ministras pažymėjo, kad D. Trumpas „gana griežtai“ inicijavo bent 5% bendrojo vidaus produkto (BVP) ribą NATO narių saugumo finansavimui, o JAV prezidento pareiškimus dėl Grenlandijos vadino derybine taktika siekiant šio tikslo.
„Tai yra derybiniai svertai, derybinė taktika, kuri naudojama. Ji yra kieta, ji yra gal kai kuriais atvejais kraštutinė, tačiau tikslas yra NATO galimybė apsiginti ir ginti kiekvieną narę“, – teigė R. Kaunas.
BNS rašė, kad D. Trumpas ne kartą teigė norintis perimti Grenlandiją – autonominę Danijos teritoriją. Tai sukėlė rimtą išbandymą NATO vienybei, o Europos šalys ėmė vienytis prieš Vašingtono planus dėl šios Arkties salos.
R. Kaunas sakė nemanantis, jog tai kelia grėsmę NATO egzistavimui, nors „diskusijų yra įvairių“.
„Manau, kad mums patiems reikia šiek tiek įkvėpti oro, nustoti viską vertinti per prizmę „arba-arba“. NATO egzistuoja, NATO yra, sutartys niekur nedingusios“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.
„Mes matome Amerikos keliamus gynybos, Amerikos apginamumo klausimus Grenlandijos tema. Suprantame, kad bendrame kontekste kartu NATO turi rasti sprendimą, kaip tuos klausimus išspręsti, įgyvendinti ir užtikrinti viso Aljanso apginamumą“, – pažymėjo R. Kaunas.
K. Budrys: prisidėtume prie Arkties saugumo stiprinimo tik po NATO vėliava
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva įsitraukti į Arkties saugumo stiprinimo iniciatyvas galėtų tik NATO formate.
„NATO įsitraukimas į Arkties saugumą privalomas, turi vykti. (...) Ir tas (Lietuvos – BNS) buvimas gali būti įvairiomis formomis – ne vien tiktai kariais, technologijomis gali įsitraukti ir panašiai. Bet principas – tik po NATO vėliava, su amerikiečių palaiminimu“, – žurnalistams trečiadienį teigė K. Budrys.
Ministro teigimu, Lietuva nėra gavusi Danijos kvietimo atvykti į pratybas ne NATO formate.
„Čia net minčių niekas negali turėti, kad tokio pobūdžio operacijos – ar pratybos, ar buvimas – yra nukreiptas prieš kurį nors iš sąjungininkų. Bet kokie tokie svarstymai gali būti tik apie viena – apie euroatlantinės erdvės, Šiaurės Atlanto erdvės saugumo užtikrinimą“, – kalbėjo K. Budrys.
„Man net keista, kaip kažkas prisigalvotų tokių dalykų, kad čia mes tarpusavyje prieš kažką tas pajėgas išstatysime. Tai reiškia, jeigu tai buvo kažkur suinterpretuota – žiauriai bloga komunikacija ten. (...) Aš matau kaip erdvę, kur mes galime gerai padirbėti: tiek drauge su Kanada, tiek drauge su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis“, – pridūrė ministras.
Premjerė: svarbiausia NATO ir Europos vienybė, bet kiti scenarijai – galimi
Premjerė Inga Ruginienė teigia, kad nors ginče dėl Grenlandijos svarbiausia išlaikyti stiprų NATO aljansą ir Europos vieningumą, reikia „matyti ir niūriausią scenarijų“.
„Pirmas mūsų aiškus žingsnis – daryti viską, kad išlaikytume stiprų NATO aljansą, Europos vieningumą ir gerą sąveiką bei bendrystę su mūsų strateginiais partneriais amerikiečiais. Man atrodo, kad visa Europa orientuojasi būtent į tą kryptį ir dirba, kad būtent būtų planas A. Bet mes, aišku, neapsaugoti nuo bet kokių scenarijų, ir visada planuojant ir strateguojant reikia matyti ir niūriausią scenarijų“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams kalbėjo Vyriausybės vadovė.
I. Ruginienės teigimu, tiek Europa, tiek JAV nori sustiprinti Arkties saugumą ir pasisako už demokratinius sprendimus.
„Tikrai Amerika ir jos prezidentas yra aiškiai deklaravę, kad NATO yra svarbu. Saugumas mūsų regione lygiai taip pat svarbu. Amerika ir Europa jau šimtmečiais yra du strateginiai partneriai, jau metų metais yra sąjunga susaistyti, man atrodo, kad abi pusės supranta, kaip tai yra svarbu“, – sakė ji.
„Kiekviena šalis ir jos gyventojai sprendžia dėl savo teritorijų vientisumo, dėl santvarkos, kurią nori matyti savo šalyje. Man atrodo, kad dvi pusės supranta demokratijos svarbą, o dėl tam tikrų kitų detalių tikrai reikia sėsti, kalbėtis ir susitarti“, – pridūrė ministrė pirmininkė.
D. Trumpas savaitgalį pareiškė nuo vasario įvedantis 10% muito tarifą importui iš aštuonių Europos šalių, atsiuntusių savo karių į pratybas Grenlandijoje. Nuo birželio muitus jis žada padidinti iki 25% ir juos taikyti, kol bus „pasiektas susitarimas dėl visiško ir visapusiško Grenlandijos įsigijimo“.
Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienio vakarą Briuselyje surengs skubų viršūnių susitikimą, kad aptartų savo atsaką į vieną rimčiausių pastarųjų metų krizių, smogusių transatlantiniams ryšiams. Kaip skelbta, tarp svarstomų variantų – atsakyti 93 mlrd. Eur vertės muitais, apriboti JAV bendrovių veiklą Bendrijoje.
REKOMENDUOJAME
