Lietuvos vadovai palaiko Grenlandiją ir viliasi, kad NATO dvasia padės išspręsti klausimus
Donaldui Trumpui, JAV prezidentui, reiškiant pretenzijas dėl Danijai priklausančios Grenlandijos, G. Nausėda teigia, kad NATO narės saugumo klausimus turi spręsti kartu, o dėl salos ateities turi apsispręsti patys Grenlandijos gyventojai ir danai.
„Mes gerbiame Danijos teritorinį vientisumą, suverenumą ir manome, kad visus tikslus, taip pat geopolitinius, saugumo, galima atliepti dirbant kartu. Iš esmės tai ir įpareigoja mus NATO, kaip kolektyvinė gynybos organizacija, kurioje esame visi kartu, spręsti klausimus, susijusius su mūsų saugumu, ne po vieną, ne vienas prieš kitą, o kartu“, – žurnalistams antradienį Seime sakė šalies vadovas.
„Niekas iš išorės negali nuspręsti, kaip turi gyventi ir kieno priklausomybė arba dispozicija turi būti atskiros valstybės. Grenlandijos žmonės, Danijos žmonės gali nuspręsti savo laisva valia, kaip jie įsivaizduoja savo ateitį“, – teigė jis.
Prezidentas tikino kartais pasigendantis svaresnio Europos žodžio tarptautiniame kontekste, tačiau žada „nesėdėti sudėjus rankų“.
„Mes tikrai nesėdėsime sudėję rankų ir tikrai norime, kad Europa tartų savo svarų žodį tarptautinėje politikoje, nes dažnai to žodžio ir veiksmo mes pasigendame“, – pabrėžė G. Nausėda.
Paklaustas, ar Lietuva siųstų savo karius į Grenlandiją, prezidentas sakė, kad tai pernelyg ankstyvas klausimas.
Aptarti padėtį dėl Grenlandijos šią savaitę turėtų Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio bei JAV viceprezidentas J. D. Vance'as.
Kęstutis Budrys, Lietuvos užsienio reikalų ministras, teigia, kad po šio susitikimo bus galima aiškiau vertinti JAV siekius Grenlandijoje.
„Mes galėsime vertinti pagal tai, kai matysime, koks yra susitikimo rezultatas. (...) Lūkestis mūsų aiškus, kad viskas vyks Vašingtono sutarties, kurio puse taip pat yra JAV, pirmojo straipsnio dvasioje – sąjungininkai tarpusavyje neaiškumus (...) sprendžia taikiai ir taip, kad nesukeltų grėsmės tarptautinei taikai, saugumui ir teisingumui. Tai visi turi tokį įsipareigojimą“, – antradienį žurnalistams Seime sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„(Tikimės, kad – BNS) vyks viskas tarptautinės teisės rėmuose. Toks yra mūsų lūkestis“, – pridūrė K. Budrys.
Be kita ko, ministras pažymėjo, kad Lietuva yra pasiruošusi prisidėti prie saugumo situacijos užtikrinimo Arktyje.
„Esame aktyvūs Šiaurės-Baltijos šalių grupės nariai, tai matome, kad jeigu Šiaurės šalims ir kitiems, ir bendrai NATO yra aktualija saugumas Šiaurėje, mes esame pasiryžę tame dalyvauti“, – teigė jis.
Premjerė Inga Ruginienė sako, kad pirmiausia būtina įsitikinti, ar JAV ir Europa vienodai vertina saugumo klausimus.
„Pirmas žingsnis, ką aš matyčiau, tai reikia rimto pokalbio su Amerika ir Amerikos prezidentu. Nes dabar gyvename tokiame neapibrėžtume“, – antradienį teigė Vyriausybės vadovė.
„Reikia, matyt, sugrįžti ir atsinaujinti (supratimą), ar iš tiesų mes visi esame tame pačiame matomumo lauke. Ar visi suprantame, kiek tas saugumas yra svarbus, ir ar visi esame pasiryžę eiti vienu keliu. Tai pradėti reikia nuo to“, – kalbėjo ji.
I. Ruginienė pabrėžė, kad būtent artimas ryšys su partneriais „padėjo mums užtikrinti saugumą mūsų žemėje“ bei pakartojo Lietuvą esant už demokratinius procesus.
Sausio pabaigoje premjerė teigia vyksianti į Vokietiją, kur, anot jos, viena iš pagrindinių temų bus ir dėl Grenlandijos susidariusi situacija.
„Tikrai matau ir Europos Sąjungos vieningumą tuo klausimu, bet lygiai taip pat turime suprasti, kad strateginiai partneriai, tokie kaip Jungtinės Valstijos, mums irgi labai svarbūs. Ir bendras sutarimas dėl saugumo – tai yra mūsų stiprybė“, – pabrėžė I. Ruginienė.
JAV prezidentas D. Trumpas savaitgalį pareiškė, kad JAV vienaip ar kitaip pasiims Grenlandiją, ir įspėjo, kad Rusija ir Kinija „perims kontrolę“, jei Vašingtonas nesiims veiksmų. Tokius ketinimus D. Trumpas yra išsakęs ir anksčiau.
Praėjusią savaitę Prancūzija, Vokietija, Italija, Lenkija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė kartu su Danija paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame išreiškė paramą Kopenhagai ir Grenlandijai priešpriešoje su D. Trumpu.
Danijos premjerė Mette Frederiksen anksčiau yra pareiškusi, kad bet koks JAV išpuolis prieš NATO sąjungininkę reikštų 80 metų trukusių transatlantinio saugumo ryšių pabaigą.
Didžioji dauguma salos gyventojų ir politinių partijų teigė nenorintys būti kontroliuojami JAV ir pabrėžė, kad patys grenlandai turi nuspręsti savo ateitį.
REKOMENDUOJAME
