Ministras: nuogąstavimai dėl Kapčiamiesčio poligono yra girdimi, kompromisą randame
Papildyta I. Ruginienės komentaru apie R. Žemaitaičio pasisakymą poligono klausimu
„Visos problemos, visi nuogąstavimai yra girdimi, kaip ir kompromisą randame, tikiuosi, sutarimo vietoje“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) sakė R. Kaunas.
Pasak ministro, Kapčiamiestis yra viena iš kritinių Baltijos valstybių vietų, nes yra greta Suvalkų koridoriaus, tad Lietuva turi kreipti dėmesį, kaip jį apsaugoti.
„Net neabejoju, kad kiekvienas lietuvis mato, kokią mes kaimynystę turime. Aš vakar diskusijoje irgi kalbėjau, kad yra šešios Europos valstybės, kurios turi sieną su Rusija ir Baltarusija. Suomiai kariavo, Lietuva, Latvija, Estija buvo okupuotos, Ukrainoje vyksta karas. Tai matome, kad tos grėsmės ir problemos matymas nėra tik teorinis, tai yra praktika“, – teigė R. Kaunas.
Lazdijų rajone esančio Kapčiamiesčio bendruomenė antradienį laišku kreipėsi į valdžios institucijas, kurime skundžiasi, kad miestelio gyventojai jaučia nerimą dėl pašonėje planuojamo poligono.
Parengtas kreipimasis buvo adresuotas Sveikatos apsaugos ir Krašto apsaugos ministerijoms, europarlamentarui Aurelijui Verygai, kuris pristatomas kaip Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, bei Lazdijų rajono savivaldybei.
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė patikino, kad kreipimasis gautas ir į tai bus reaguojama.
„Mes gavome raštą, kreipimąsi dėl psichikos sveikatos ir dėl emocinės gerovės klausimų, į tai reaguosime. (…) Čia yra visuomenės psichikos sveikatos klausimai, todėl mes vienareikšmiškai reaguosime į tą gyventojų išreikštą susirūpinimą. Ir tikrai kalbėsimės tiek, kiek priklauso nuo mūsų aptarti tuos jiems rūpimus klausimus, kad tas saugumo jausmas, psichikos sveikata ir savijauta žmonių būtų tikrai geresnė ir gera“, – žurnalistams kalbėjo ministrė.
R. Kaunas sakė, jog valdžia girdi, ką sako gyventojai, taip pat pridūrė, jog penktadienį asmeniškai vyks į Lazdijų rajoną kalbėtis su vietos bendruomene.
„Tikiu, kad būtent dzūkai, tie žmonės, kurie kelia pagrįstus, objektyvius klausimus, yra tikrai atsparūs dezinformacijai. Jie girdi atsakymus, jie puikiai supranta valstybės gynybos poreikį, (...) supranta, kadangi kariuomenė auga, todėl atsiranda poreikis treniruotis, tai nėra iš piršto laužtas poreikis“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė ministras.
„Klausimas yra jautrus tuo, kad kiekvieną kartą, kai yra kalbama apie treniruočių vietas, apie poligonus, susiduriame su privataus turto išpirkimu. (...) ne kažkokiu tai perėmimu, o išpirkimu rinkos sąlygomis, sąžiningai tiek, kiek tas turtas yra vertas, jeigu jį tiesiog parduotume per skelbimus“, – aiškino jis.
R. Kaunas teigė, jog šiuo metu sodybų ir žemių išpirkimui suplanuota skirti 40 mln. Eur lėšų, tačiau pabrėžė suprantantis, kad ne visi norės parduoti savo turtą ir persikelti, todėl suma gali keistis.
„Šitas dvi dedamąsias, tiek piliečių teisėtus lūkesčius, tiek Lietuvos kariuomenės poreikius ir likusios visos Lietuvos teisėtus lūkesčius dėl saugaus gyvenimo bandome suderinti. Ir net neabejoju, kad dialogo būdu randant kompromisus tikrai išspręsime visus kylančius klausimus ir (rasime – BNS) sutarimą“, – teigė ministras.
Anot R. Kauno, poligoną sudarys plotas manevravimui ir šaudyklos, tad tik pastarojoje teritorijoje nustatyti itin griežti reikalavimai, o likusioje teritorijoje yra įmanoma rasti kompromisą, kad netektų išsikelti.
„Reiškia, yra galimybė sutarti kompromiso būdu, kad galbūt ne visos sodybos turėtų būti iškertamos ir leisti žmogui apsispręsti“, – sakė jis, pridurdamas, kad viso planuojamo poligono teritorijoje yra apie 100 sodybų.
Poligono idėją kritikuoja ir vietos verslas, nes Kapčiamiesčio apylinkėse vystomas kaimo turizmas.
„Baidarininkai irgi turi teisėtų lūkesčių, tai yra verslas. (...) Su kariuomenės vadu, su kariuomene šnekame, ieškome būdų ir panašu, kad viską tikrai galima suderinti. Girdime nuogąstavimus dėl miško kirtimo, kad bus viskas plynai iškirsta, (...) nebus pilnai iškirsta. Apie 10–15% visos tos teritorijos bus paskirta kirtimams“, – tvirtino R. Kaunas.
Premjerė: nereikia stumti buldozeriu, bet visi turi suprasti svarbą
Premjerė Inga Ruginienė sako, kad Kapčiamiestyje steigiamo poligono projektas neturi būti „stumiamas buldozeriu“, bet reikia suprasti jo svarbą regiono saugumui.
„Šiandien su krašto apsaugos ministru kalbėjome, kad kiekvienas gyventojas turi gauti visokeriopą informaciją, su kiekvienu gyventoju turi būti pasikalbėta, rasti kompromisiniai sprendimai. Po truputį, žingsnis po žingsnio, tuomet galima judėti prie projekto. Tai neturi būti projektas, stumiamas buldozeriu, bet visi turi suprasti jo svarbą“, – trečiadienį žurnalistams sakė I. Ruginienė.
„Jeigu turime numatyti tam tikrus kompensavimo mechanizmus, jie turi būti numatyti“, – teigė ji.
I. Ruginienė teigė, kad poligonas garantuoja saugumą tame regione, kuriame yra steigiamas.
„Jeigu kalbame apie dabar planuojamą naują poligoną, tai Suvalkų koridorius – pati jautriausia Lietuvos zona – visi suprantame, kad jeigu darytume prielaidą, kad kažkada galėtų būti tam tikri kariniai veiksmai, tai šita teritorija yra viena iš jautriausių, kuri bus taikinys numeris vienas“, – kalbėjo premjerė.
„Poligono įsteigimas duoda papildomas saugumo garantijas, įdiegtas sistemas, patruliuojančią kariuomenę ir atgrasymą kėsinimuisi įvairiomis priemonėmis į tą geografinę zoną“, – teigė ji.
R. Žemaitaitis: poligonas nereikalingas
Tuo metu valdančiosios „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis trečiadienį pareiškė, kad koalicijoje nebuvo aptartas poligono steigimas Kapčiamiestyje, o šis, pasak jo, yra nereikalingas.
VERSLO TRIBŪNA
„Mes kulinarijos ir konditerijos gamybą pirmiausia organizavome centralizuotai – „Rivonos“ kulinarijos ir konditerijos cechuose Kėdainiuose, o tik vėliau kūrėme kulinarijos cechus parduotuvėse „Norfa“, t. y. mūsų sprendimas iš esmės skyrėsi nuo konkurentų“, – teigia Dainius Dundulis, 161 parduotuvę Lietuvoje valdančios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Jis pasakoja, kodėl buvo priimtas toks sprendimas ir kokią naudą tai duoda „Norfos“ pirkėjui bei įmonei.
Viršuliškėse „Groupinvest“ vystomame „Romeo ir Džiuljetos“ gyvenamųjų namų projekte užbaigtas svarbus etapas – pasiektas projektinis aukštingumas. Plėtotojas fiksuoja ir suaktyvėjusį pardavimų tempą, projektas pastaraisiais mėnesiais patenka tarp perkamiausių Vilniaus rinkoje.
Energetikos infrastruktūros grupės „DS1“ dukterinė įmonė UAB „DS1 Service“ pasirašė aptarnavimo ir priežiūros (angl. O&M) sutartį su „Elektrum Lietuva“, pagal kurią prižiūrės dalį „Elektrum Lietuva“ atsinaujinančios energetikos infrastruktūros portfelio – iš viso 331,7 MW elektros tinklų infrastruktūros visoje Lietuvoje. Toks mastas – tai ženklas, kad rinka pereina į brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne tik pastatyti parkus, bet užtikrinti jų patikimą kasdienę generaciją. Būtent todėl O&M paslaugos vis dažniau vertinamos kaip verslo funkcija, tiesiogiai susijusi su prastovų kontrole ir investicijų grąža.
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
„Koalicijoje tas klausimas nebuvo aptartas, tai buvo konservatorių palikimas ir premjerė, nežinau kodėl, čia taip labai įšoko į šitą temą nediskutavusi“, – Žinių radijui trečiadienį sakė R. Žemaitaitis.
Šį pasisakymą komentuodama I. Ruginienė teigė, kad „ką koalicijos partneris bekalbėtų saugumo klausimais, Vyriausybė turi savo planus ir nuosekliai eina saugesnės Lietuvos kryptimi“.
„Kažkada buvo kažkam abejonių dėl gynybos biudžeto ir buvo sakoma: nesąmonė, niekada jo nebus ir nepriimsite. Tada jūs irgi manęs klausėte, kaip aš vertinu. Aš sakiau, Vyriausybės kryptis yra vieningas matymas, ypač, jeigu mes kalbame saugumo klausimais. (...) Tai nėra namo dažymo spalvos parinkimas, ar žalia, ar mėlyna, ar juoda. Tai yra saugumas, ne tik mūsų gyventojų, bet taip pat ir Europos Sąjungos. Čia įvairių banalių diskusijų, manau, tikrai neturėtų būti ir tas yra nepriimtina. Turime planus, turime labai rimtą nusiteikimą dėl atgrasymo priemonių ir mes nuosekliai to laikysimės“, – sakė ji.
Kapčiamiesčio poligono teritorija apims apie 14.600 hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2.000 privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Šiame poligone vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos, o vienu metu galėtų treniruotis 3.500–4.000 karių. Didesnės pratybos poligone vyktų apie penkiskart per metus ir truktų iki dešimties dienų, mažesnės apimties vyktų nuolat.
Pernai gruodį taip pat paskelbta apie ketinimus dvigubinti Tauragės poligono dydį.
KAM pabrėžia, kad sprendimas steigti poligoną bus priimtas tik išklausius gyventojų. Valstybės gynimo taryba (VGT) poligono steigimo klausimą svarstys pakartotinai, o galutinį sprendimą dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo priims Seimas šių metų pavasarį.
REKOMENDUOJAME
