Grenlandija, Danija pageidauja susitikti su M. Rubio
Papildyta Atstovų rūmų pirmininko M. Johnsono komentaru
„Susitikimo tikslas – aptarti reikšmingus Jungtinių Valstijų pareiškimus apie Grenlandiją, Danijos autonominę teritoriją, – rašė Grenlandijos užsienio reikalų ministrė Vivian Motzfeldt socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame pranešime.
„Iki šiol JAV valstybės sekretoriui M. Rubio nepavyko susitikti su Grenlandijos vyriausybe, nepaisant to, kad Grenlandijos ir Danijos vyriausybės prašė surengti susitikimą ministrų lygiu per 2025 metus“, – pridūrė ji.
M. Rubio trečiadienį žadėjo tokį susitikimą surengti kitą savaitę.
Danijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad susitikimas su Vašingtono vyriausiuoju diplomatu turėtų „išaiškinti tam tikrus nesusipratimus“.
Anksčiau Grenlandijos ministras pirmininkas Jensas-Frederikas Nielsenas dar kartą pabrėžė, kad sala neparduodama ir tik Grenlandijos gyventojai turi spręsti jos ateitį.
Jo komentarai pasirodė po to, kai Jungtinė Karalystė (JK), Prancūzija, Vokietija, Italija, Lenkija ir Ispanija prisijungė prie Danijos ir pareiškė, kad gins „visuotinius principus“ – „suverenitetą, teritorinį vientisumą ir sienų neliečiamumą“.
„Ši parama yra svarbi tuo metu, kai kvestionuojami pagrindiniai tarptautiniai principai“, – socialiniuose tinkluose rašė J. F. Nielsenas.
„Už šią paramą noriu išreikšti nuoširdžiausią padėką“, – teigė jis.
„Tuo metu, kai Jungtinių Valstijų prezidentas dar kartą pareiškė, kad Jungtinės Valstijos labai rimtai nusiteikusios Grenlandijos atžvilgiu, ši mūsų sąjungininkų NATO parama yra svarbi ir nedviprasmiška“, – teigė premjeras.
Pranešama, kad Europos sąjungininkai, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją, glaudžiai bendradarbiauja rengdami planą, kaip reaguoti, jei JAV įgyvendintų savo grasinimą perimti Grenlandiją.
Vašingtonas jau turi karinę bazę Grenlandijoje, kurioje įsikūrę apie 57.000 žmonių.
D. Trumpas sekmadienį užsiminė, kad sprendimas dėl Grenlandijos gali būti priimtas „maždaug po dviejų mėnesių“, kai padėtis Venesueloje taps ne tokia aktuali.
Nesiliauja grasinti
JAV prezidentas svarsto keletą idėjų, kaip iš Danijos perimti Grenlandiją, o kariuomenės pasitelkimas „visada yra viena iš galimybių“, pareiškė Baltieji rūmai.
„Prezidentas Trumpas leido suprasti, kad Grenlandijos įsigijimas yra Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo prioritetas, ir tai gyvybiškai svarbu siekiant atgrasyti mūsų priešininkus Arkties regione“, – sakoma spaudos sekretorės Karoline Leavitt pareiškime naujienų agentūrai AFP.
„Prezidentas ir jo komanda aptaria įvairias galimybes siekti šio svarbaus užsienio politikos tikslo, ir, žinoma, JAV kariuomenės panaudojimas visada yra vyriausiojo vado dispozicijoje esanti galimybė“, – tvirtino ji.
JAV Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas trečiadienį pareiškė negirdėjęs kalbų apie kariuomenės siuntimą į Grenlandiją.
„Nemanau, kad kas nors kalba apie karinės jėgos panaudojimą Grenlandijoje. Ieškoma diplomatinių kanalų“, – sakė M. Johnsonas, kuris pripažino, kad nebuvo iš anksto informuotas apie D. Trumpo karinį reidą Venesueloje.
Verslo laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ) pranešė, kad JAV valstybės sekretorius M. Rubio įstatymų leidėjams sakė, jog D. Trumpas siekia nupirkti Grenlandiją iš Danijos, ir pridūrė, kad šie grasinimai nesignalizuoja apie gresiantį įsiveržimą.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė nemanąs, kad Jungtinės Valstijos imsis veiksmų pažeisti Danijos suverenitetą.
„Neįsivaizduoju scenarijaus, pagal kurį Jungtinės Amerikos Valstijos galėtų pažeisti Danijos suverenitetą“, – E. Macronas sakė televizijai „France 2“.
„Grenlandija yra Danijos suvereni teritorija, ir ji tokia išliks“, – pridūrė E. Macronas, kalbėdamas Ukrainos sąjungininkų aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose.
Nors sąjungininkai palaiko Daniją ir Grenlandiją, tačiau jie taip pat stengiasi nesupykdyti D. Trumpo.
NATO pabaiga
Jeigu JAV prezidentas surengtų karinę operaciją Danijai priklausančioje Grenlandijoje, kad perimtų jos valdymą, tai reikštų NATO, kaip gynybos aljanso, pabaigą, sako Lietuvos deleguotas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius.
VERSLO TRIBŪNA
Energetikos infrastruktūros grupės „DS1“ dukterinė įmonė UAB „DS1 Service“ pasirašė aptarnavimo ir priežiūros (angl. O&M) sutartį su „Elektrum Lietuva“, pagal kurią prižiūrės dalį „Elektrum Lietuva“ atsinaujinančios energetikos infrastruktūros portfelio – iš viso 331,7 MW elektros tinklų infrastruktūros visoje Lietuvoje. Toks mastas – tai ženklas, kad rinka pereina į brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne tik pastatyti parkus, bet užtikrinti jų patikimą kasdienę generaciją. Būtent todėl O&M paslaugos vis dažniau vertinamos kaip verslo funkcija, tiesiogiai susijusi su prastovų kontrole ir investicijų grąža.
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nuolat ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas visoje savo veikloje. 2024 finansiniais metais net 98,9 proc. bendrovės parduotuvėse ir logistikos centruose naudojamos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Apie tai, kaip prie mažesnio poveikio aplinkai prisideda ant pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir kiti gamtą tausojantys sprendimai, plačiau pasakojama naujausiame įmonės tvarumo žurnale.
Paprastumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir gebėjimas patenkinti realius vartotojų poreikius – tokia kryptimi juda pramoninis dizainas. Informacijos ir sprendimų triukšme vertę kuria ne įmantri forma ar technologijų gausa, o gebėjimas tiksliai spręsti konkrečias problemas. Dizaino ekspertai pasakoja, kas lemia šį pokytį, kaip keičiasi dizainerio vaidmuo ir kokių kompetencijų reikia rinkai.
„Aš pritariu Danijos premjerei, jeigu taip įvyktų – nors aš netikiu, kad tai gali įvykti, – jeigu Amerikos administracija nuspręstų naudoti jėgą kaip nors perimti Grenlandijos kontrolę, tai tikrai būtų visų transatlantinių ryšių ir NATO pabaiga“, – antradienį LRT televizijai sakė eurokomisaras.
„Tą turbūt gerai supranta ir Jungtinių Valstijų administracija“, – pridūrė A. Kubilius.
D. Trumpui savaitgalį pakartojus norą aneksuoti Grenlandiją, Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pareiškė, jog tuomet viskas baigtųsi, įskaitant NATO.
Pasak A. Kubiliaus, jeigu Jungtinės Amerikos Valstijos nori stiprinti Grenlandijos arba regiono saugumą, ji gali plėsti savo karines bazes šioje teritorijoje.
„Tos galimybės yra suteikiamos. Tam visai nereikia gąsdinti arba grasinti kokiu nors Grenlandijos perėmimu ar jos kontrolės perėmimu“, – sakė už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras.
„Tikrai esu įsitikinęs, kad Jungtinėse Valstijose turėtų užtekti racionalaus požiūrio, sveiko požiūrio, jog su NATO bendražygiais ir transatlantiniais partneriais negalima elgtis grubiai, nepaisant jokių normų ir susitarimų. Nes šiuo atveju kiltų paradoksalus klausimas: jeigu Jungtinės Amerikos Valstijos naudotų karinę jėgą prieš Grenlandiją, tai ką darytų Jungtinės Amerikos Valstijos kaip NATO narės? Nes NATO turėtų ginti savo vieną iš narių, tai yra Daniją ir jos teritorijas, nuo bet kokios agresijos“, – tvirtino A. Kubilius.
Jis abejojo, kad JAV iš tiesų imtųsi veiksmų prieš Grenlandiją.
„Kad kels triukšmą, šiek tiek grasins ir ieškos kokių nors specialių sprendimų – tai galbūt“, – pridūrė jis.
Bet kokie JAV kariniai veiksmai prieš Grenlandiją faktiškai sužlugdytų NATO, nes pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnį NATO priklausančios valstybės yra įsipareigojusios ginti viena kitą.
REKOMENDUOJAME
