K. Budrys: neužtikrinta ilgalaikė taika Ukrainoje gali pagreitinti Rusijos veiksmus prieš NATO
„Galutinis rezultatas, dėl ko bus susitarta, dėl ko Rusija susitars, nuo to priklausys galimi kariniai scenarijai prieš NATO“, – spaudos konferencijoje žurnalistams pirmadienį sakė K. Budrys.
„Jeigu bus blogas susitarimas, nuo to pagreitės galimi veiksmai prieš mus, nes mes neparodysime stuburo, neparodysime, kad esame rimtai pasiryžę apginti savo kontinentą, savo vertybes ir, galų gale, tai, ką mes esame sukūrę per visą šitą laikotarpį“, – teigė jis.
Užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad karo baigtis Ukrainoje matoma kaip saugumo sustiprinimas visoje Europoje.
„Dėl to yra labai svarbu užtikrinti tinkamas saugumo garantijas Ukrainai, dėl to yra labai svarbu tęsti mūsų gynybos stiprinimą Europoje ir svarbu išlaikyti transatlantinį ryšį“, – kalbėjo K. Budrys.
Ministras taip pat teigė, kad karinių veiksmų baigtis prieš Ukrainą turės didelės įtakos ir Rusijos karinių pajėgų atstatymui. „Mažesni nuostoliai, mažesni karinės technikos sugadinimai leidžia tuos išteklius kaupti kita kryptimi, – sakė K. Budrys. – Tačiau politine prasme mes negalime ir nedarome tarp to tiesioginių sąsajų – greitesnės paliaubos ar taika reiškia išaugusią grėsmę. Mes matome tai kompleksiškai.“
Anot Vokietijos užsienio reikalų ministro Johanno Wadephulio, tarp Rusijos ir Ukrainos turi būti priimtas taikos susitarimas, kuris nepaliktų galimybės vėl kilti konfliktui.
„Susitarimas turi būti patikimas, jis turi būti priimtinas abiem pusėms, taip pat Ukrainai. Tai turi būti sprendimas, kuriuo vadovaujantis būtų galima būti užtikrintiems, kad Rusija ir vėl nepuls Ukrainos, kad būtų užtikrinta Europa“, – sakė ministras.
„Pastarosiomis savaitėmis vyko intensyvios derybos ir aš manau, kad mes turime priimti susitarimą, arba Rusija turi pamatyti, kad jie nelaimės šio karo. Ir aš tikiuosi, kad Rusija nuspręs priimti tą susitarimą, kuris rengiamas su Ukraina“, – pridūrė jis.
Ministras taip pat teigė, kad nereikia svarstyti kada konkrečiai Rusija galėtų nuspręsti pulti NATO teritoriją, o būti tam visados pasirengus.
„Rusija turi žinoti, kad mes galime apsiginti, kad mes visada būsime pasiruošę gintis. Kasdien mes žengiame žingsnį į priekį. Vokietijoje mes dabar geriau apginkluojame Bundesverą ir to nėra buvę nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos“, – sakė J. Wadephulis.
Vokietijos diplomatijos vadovas dar kartą patvirtino šalies įsipareigojimą ginti sąjungininkes.
„Lankydamasis Vilniuje, noriu dar kartą pabrėžti, kad tai galioja ne tik Vokietijai, bet visiems NATO partneriams – kad mes ginsime kiekvieną NATO teritorijos centimetrą. Jūs galite mumis pasikliauti. Ir tai yra įspėjimas visiems, kurie mąsto, kad galėtų taip padaryti“, – kalbėjo Vokietijos užsienio reikalų ministras.
JAV keičia pasaulio tvarką
K. Budrys pareiškė, kad JAV veiksmai Venesueloje sulaikant autoritarinį jos prezidentą Nicolas Maduro nelygintini su Rusijos karu Ukrainoje.
„Kalbant apie Rusijos veiksmus kaimynų atžvilgiu, o ypač veiksmus Ukrainos atžvilgiu – 2022 metų pilno masto invaziją – mes matome, kad legitimiai išrinkta Ukrainos valdžia, nekėlusi jokios grėsmės kaimynams, tapo taikiniu karinės pilno masto invazijos. Ir toliau iš Rusijos pusės... vien jau dėl to nieko mes čia negalėtume lyginti“, – sakė K. Budrys.
„Matome iš Rusijos pusės masinius tarptautinės teisės pažeidimus, kuriuos jie daro Ukrainoje, pradedant nuo paties didžiausio tarptautinės teisės pažeidimo – tai yra agresijos prieš kaimyną nusikaltimo. Taip pat tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, pažeidimus vaikų teisių, civilių ir kitų“, – pridūrė jis.
Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, Europos Sąjunga (ES), taip pat ir Lietuva, Venesuelos klausimu nėra nuošalyje ir palaiko sekmadienio vakarą paskelbtą ES užsienio politikos vadovės Kajos Kallas pareiškimą.
Pareiškime pažymima, kad visais atvejais būtina laikytis tarptautinės teisės normų.
„ES primena, kad visomis aplinkybėmis turi būti laikomasi tarptautinės teisės ir Jungtinių Tautų (JT) Chartijos principų“, – rašoma pareiškime.
K. Budrys pabrėžė, kad Lietuva jau ilgą laiką nepripažino N. Maduro režimo ir vylėsi, kad tolesni JAV veiksmai Venesueloje bus grindžiami tarptautinės teisės principais.
„Tikimės, kad procesas vyks vadovaujantis tarptautinės teisės normomis ir demokratinė tranzicija įvyks kaip įmanoma taikiau ir saugiau, nes vienas iš tokių tikslų ir yra (...). Represinio režimo pasikeitimas yra didelė galimybė (Venesueloje – BNS) vėl sugrįžti normaliam stabilumui ir oriam gyvenimui“, – sakė ministras.
Tuo metu su K. Budriu susitikęs Vokietijos užsienio reikalų ministras J. Wadephulis teigė, kad situacijai Venesueloje reikalinga išsami analizė, kuri turi apimti „tarptautinės teisės aspektus“.
„(Nicolas – BNS) Maduro veiksmai buvo nusikalstami ir prieštaravo Venesuelos žmonių valiai. Jis nėra teisėtai išrinktas prezidentas. (...) Penktadalis gyventojų paliko Venesuelą, ir tai aiškiai rodo, kad tai nebuvo žmonių remiama vyriausybė. (...) Turėtume užtikrinti, kad dabar, pagal tarptautinę teisę, būtų rastas kelias į ateitį su demokratija ir apsisprendimo teise Venesuelos žmonėms“, – sakė J. Wadephulis.
Vokietijos diplomatijos vadovo vertinimu, Venesuelos klausimu reikia matyti platesnį vaizdą.
„Tai taikoma Lotynų Amerikai, kur matėme stiprų Kinijos įsitraukimą į Venesuelos reikalus, ir, beje, stiprų Rusijos įsitraukimą ne tik į šią šalį. Jei tai vertintume pagal tarptautinę teisę, ten, ypač Rusijos, naudojamos priemonės tikrai keltų kritinių klausimų. Tai buvo neteisingo režimo stabilizavimas. (...) Jei ši dabartinė įvykių raida lems rinkimus ir Venesuelos žmonių apsisprendimą, tai būtų geras pokytis. (...) Tačiau mes nevengiame fakto, kad tarptautinės teisės klausimas čia visada yra aktualus“, – teigė Vokietijos užsienio reikalų ministras.
VERSLO TRIBŪNA
Energetikos infrastruktūros grupės „DS1“ dukterinė įmonė UAB „DS1 Service“ pasirašė aptarnavimo ir priežiūros (angl. O&M) sutartį su „Elektrum Lietuva“, pagal kurią prižiūrės dalį „Elektrum Lietuva“ atsinaujinančios energetikos infrastruktūros portfelio – iš viso 331,7 MW elektros tinklų infrastruktūros visoje Lietuvoje. Toks mastas – tai ženklas, kad rinka pereina į brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne tik pastatyti parkus, bet užtikrinti jų patikimą kasdienę generaciją. Būtent todėl O&M paslaugos vis dažniau vertinamos kaip verslo funkcija, tiesiogiai susijusi su prastovų kontrole ir investicijų grąža.
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nuolat ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas visoje savo veikloje. 2024 finansiniais metais net 98,9 proc. bendrovės parduotuvėse ir logistikos centruose naudojamos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Apie tai, kaip prie mažesnio poveikio aplinkai prisideda ant pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir kiti gamtą tausojantys sprendimai, plačiau pasakojama naujausiame įmonės tvarumo žurnale.
Paprastumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir gebėjimas patenkinti realius vartotojų poreikius – tokia kryptimi juda pramoninis dizainas. Informacijos ir sprendimų triukšme vertę kuria ne įmantri forma ar technologijų gausa, o gebėjimas tiksliai spręsti konkrečias problemas. Dizaino ekspertai pasakoja, kas lemia šį pokytį, kaip keičiasi dizainerio vaidmuo ir kokių kompetencijų reikia rinkai.
REKOMENDUOJAME
