Popiežius ragina Rusiją ir Ukrainą rasti drąsos tiesioginėms deryboms
Amerikiečių kilmės popiežius, kurį kolegos kardinolai gegužę išrinko po jo pirmtako popiežiaus Pranciškaus mirties, taip pat pasmerkė karo beprasmiškumą ir jo paliekamus „griuvėsius bei atviras žaizdas“.
Kalbėdamas Šventojo Petro aikštėje susirinkusiai maždaug 26.000 žmonių miniai, popiežius ragino „solidarizuotis su tais, kuriems reikia pagalbos, ir juos priimti“ Europoje – tai galėjo būti nuoroda į žemyne stiprėjančias antiimigracines nuotaikas.
„Ypač melskimės už kankinamus Ukrainos žmones, – sakė jis. – Tegul dalyvaujančios šalys, remiamos ir įpareigotos tarptautinės bendruomenės, randa drąsos pradėti nuoširdų, tiesioginį ir pagarbų dialogą.“
Pastarosiomis savaitėmis Rusijos ir Ukrainos pareigūnai atskirai kalbėjosi su JAV derybininkais dėl pasiūlymų, kaip užbaigti plataus masto karą, prasidėjusį 2022 metų vasario mėnesį Rusijai įsiveržus į Ukrainą.
Dešimtys tūkstančių žmonių žuvo, Rytų Ukraina buvo nuniokota, o milijonai buvo priversti palikti savo namus.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę po derybų su JAV išdėstė pagrindinius konflikto užbaigimo plano punktus.
Tačiau Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas iki šiol nerodė jokio noro siekti kompromiso ir laikėsi griežtų reikalavimų.
Savo pirmojoje kalėdinėje homilijoje kaip pontifikas Leonas XIV kalbėjo apie niūrias sąlygas Gazos Ruože, kur šimtai tūkstančių žmonių vis dar gyvena laikinose pastogėse žiemos sąlygomis, praėjus kelioms savaitėms po to, kai įsigaliojo trapios paliaubos.
„Kaip (...) galime nepagalvoti apie palapines Gazoje, ištisas savaites veikiamas lietaus, vėjo ir šalčio“, – sakė popiežius ir pridūrė, kad teritorijos gyventojai „nieko nebeturi ir viską prarado“.
Jungtinės Tautos (JT) teigė, kad šiuo metu Gazos Ruože pagalbos dėl pastogės reikia maždaug 1,3 mln. žmonių, ir įspėjo, kad krentant temperatūrai didėja hipotermijos pavojus.