V. Zelenskis ruošiasi įtemptam pirmajam susitikimui su Lenkijos prezidentu
Lenkijos prezidentas yra kritikavęs Kyjivą, tad susitikimo metu tikėtina įtampa.
Po K. Nawrockio pergalės prezidento rinkimuose jis ir V. Zelenskis kalbėjosi telefonu, bet jiems susitikti asmeniškai prireikė keturių mėnesių.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Lenkija priėmė daugiau nei milijoną nuo karo bėgančių ukrainiečių.
Vietos žiniasklaida skelbia, kad kaimyninių šalių santykių būkle nepatenkintas K. Nawrockis atmetė bent tris kvietimus atvykti į Kyjivą, o jo aplinka užsiminė, kad jis tikėjosi V. Zelenskio vizito Varšuvoje.
Ukrainos analitikų teigimu, vyriausybei Kyjive toks sprendimas pasirodė paniekinamas.
Vienas Europos Sąjungos (ES) pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad K. Nawrockis į santykius su Ukraina žiūri griežčiau nei jo pirmtakas konservatorius Andrzejus Duda, kuris rėmė ukrainiečius.
Pasak šaltinio, Kyjivas laukė, kol Varšuva bendraus, kad „iš tikrųjų užmegztų bendradarbiavimą su naujuoju Lenkijos prezidentu“.
Nacionalistinių pažiūrų istorikas K. Nawrockis turi ilgą priekaištų Kyjivui sąrašą ir kaltina Ukrainą nelaikant Lenkijos lygiaverte partnere. Šį argumentą dažnai pasitelkia Lenkijos kraštutiniai dešinieji.
„Mes tikrai remiame Ukrainą ir darysime tai toliau, tačiau turime išmokti veikti kaip partneriai, o ne kaip jaunesnieji partneriai“, – šią savaitę portalui „wp.pl“ sakė jis.
JAV prezidento Donaldo Trumpo gerbėjas K. Nawrockis taip pat sako, jog Kyjivas nerodo pakankamo dėkingumo už tai, kad Lenkija priėmė ukrainiečių pabėgėlius ir teikia karinę bei humanitarinę pagalbą.
Visgi Lenkija išlieka vena pagrindinių Ukrainos sąjungininkių kovoje su Rusijos agresija ir didžioji dalis Vakarų pagalbos keliauja būtent per šią šalį.
„Dialogo patirtis“
Istorija yra dar viena opi tema. K. Nawrockis kaltina Ukrainą neprisiimant atsakomybės už maždaug 100.000 lenkų išžudymą Voluinėje 1943–1945 metais ir vadina tai lenkų genocidu.
Lenkijos vadovas yra sakęs, kad ketina „nuosekliai spręsti šiuos klausimus“, tačiau pabrėžė, jog nė vienas iš jų nereiškia abejonės strategine parama Ukrainai.
Lenkų prezidentas taip pat nepritaria, jo žodžiais, besąlygiškai Ukrainos narystei Europos Sąjungoje bei NATO ir atmetė galimybę pasibaigus konfliktui į Ukrainą siųsti „bent vieną lenkų karį“.
Tokia jo pozicija atspindi Lenkijoje stiprėjančias antiukrainietiškas nuotaikas, kurias perėmė kraštutiniai dešinieji.
Nuomonės apklausos rodo, kad Ukrainoje pasitikėjimas Lenkijos prezidentu smuko iki 44%. Tai 20 proc. punktų mažiau nei A. Dudos laikais.
Europos užsienio santykių tarybos analitikas Piotras Burasas teigė, kad Kyjivui Lenkija prarado dalį svarbos ir atrodo ne tokia naudinga partnerė nei anksčiau, ypač dėl to, kad tarptautinėje arenoje ji nebekalba vienu balsu.
Lenkijos prezidentas siekia išplėsti savo galias ir primesti savo požiūrį, kuris dažnai prieštarauja centristinei vyriausybei vadovaujančio ministro pirmininko Donaldo Tusko nuomonei, o tai kelia tam tikrą sąmyšį tarp Varšuvos partnerių.
„Jei prezidentas nenori padėti arba nežino kaip, tai bent jau neturėtų trukdyti“, – pirmadienį socialiniame tinkle „X“ rašė D. Tuskas.
Ukrainos analitikas Jurijus Pančenka sakė, kad V. Zelenskio kelionė į Varšuvą nebus lengvas vizitas, tačiau ji svarbi ateities bendradarbiavimui.
„Prezidentams reikia įgyti dialogo tarpusavyje patirties, o tai teoriškai turėtų palengvinti naujų konfliktų sprendimą ateityje“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
Analitikas pridūrė, kad „reikia rasti būdą bendradarbiauti, nes net ir prastas bendradarbiavimas yra geriau nei jokio“.
