Opozicija prieš LRT pataisas protestuoja ironiškais siūlymais: Seimas pritarė dėl A. Širinskienės katino
Papildyta apie Seimo pritarimą, kad LRT vadovą būtų galima atleisti tik pritarus A. Širinskienės katinui
Į šio klausimo svarstymą grįžo ir nuo praėjusios savaitės Seimo posėdžius boikotuojantys opozicijos parlamentarai. Jie pradėjo pristatinėti minėtam projektui registruotus savo siūlymus, šių yra per 150.
Prieš šio klausimo svarstymą socialdemokratas Karolis Podolskis frakcijos vardu paprašė pusvalandžio pertraukos, parlamentarai tam pritarė. Tokiu būdu valdantieji užkirto kelią opozicijai pareikalauti ilgesnės pertraukos ir atidėti klausimo svarstymą kitai dienai.
Diskusijos metu konservatorius Vytautas Juozapaitis akcentavo, kad Europos demokratijose visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas yra raudona linija.
„Šių pataisų pavojus slypi ne viename sakinyje, jis slypi precedente. Jeigu šiandien leidžiame politikams vienaip ar kitaip tiesiogiai kištis į visuomeninio transliuotojo valdymo mechanizmus, rytoj atsiras norinčių patikslinti, poryt – optimizuoti, o dar po metų – sutvarkyti galutinai, – kalbėjo V. Juozapaitis. – Ir tada atsibusime valstybėje, kurioje žiniasklaida nebeklausia „kodėl?“, o tik atsargiai teiraujasi „ar galima?“
Demokratų frakcijos vardu kalbėjusi Rima Baškienė teigė, kad tai, kas šiuo metu vyksta parlamente, rodo nepagarbą Seimo statutui ir 10.000 piliečių, kurie praėjusią savaitę atėjo į mitingą.
Tuo metu liberalas Eugenijus Gentvilas pabrėžė, kad šiomis pataisomis sprendžiamas ne „konfliktas tarp LRT tarybos ir generalinio direktoriaus“, o konfliktas „tarp valdančiųjų ir noro tramdyti nepriklausomą transliuotoją“.
Savo ruožtu Vitalijus Gailius, pagarsino nepriklausomoje Lietuvoje gimusio piliečio laišką ir patikino, kad į protesto renginius ir toliau rinksis tūkstančiai žmonių, siekiančių apginti laisvą žodį.
„Vardan Lietuvos“ parlamentaras Tomas Tomilinas pabrėžė, kad siūlomos pataisos gali užtraukti teisines problemas dėl neatitikimo ES reguliavimui.
„Lenkija gavo 320 mln. baudą už teismų reformą. Buvo sustabdytos RRF lėšos, milijardai eurų. Jūs norit tokio pat scenarijaus mums“, – retoriškai klausė parlamentaras.
Konservatoriai, liberalai ir demokratai plenarinių posėdžių salę paliko dar praėjusį ketvirtadienį, po pirmojo balsavimo dėl LRT pataisų.
Opozicija jau anksčiau skelbė ketinanti vykdyti vadinamąjį filibusterį – parlamentinę taktiką, kai ilgomis kalbomis ar procedūriniais veiksmais siekiama vilkinti procesą ir taip atidėti arba visiškai užkirsti kelią sprendimo priėmimui.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Laurynas Kasčiūnas yra sakęs, jog Seimo posėdis gali užtrukti ir iki paryčių.
Tuo metu valdančiosios „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis žadėjo salėje sėdėti tiek, „kiek reikės“.
Teikia ironiškus siūlymus
Didžioji dalis projekto siūlymų – šmaikštūs, ironiški ar net absurdiški, taip atskleidžiant požiūrį į valdančiųjų parengtą LRT įstatymo pakeitimo projektą.
Konservatorė Gintarė Skaistė siūlo patvirtinti, kad LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo juo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui tik tuo atveju, jeigu jis netinkamai vykdo funkcijas, taryba nepatvirtina metinės LRT veiklos ataskaitos arba jei laidos „Auksinis protas“ finale nugali konservatorius ir jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų tarybos narių.
Jos frakcijos kolegė Ingrida Šimonytė nori nustatyti, jog nacionalinio transliuotojo vadovą būtų galima atleisti iš pareigų, jeigu jis neužtikrina laidų vedėjų pozityvios veido išraiškos ir/arba C-dur tonacijos klausinėjant valdančiosios koalicijos partijoms priklausančių politikų.
Tarp registruotų siūlymų – kandidatams į LRT generalinius direktorius mokėti mintinai Lietuvos atstovo „Eurovizijoje“ dainą, turėti Lietuvos socialdemokratų partijos rekomendaciją, turėti 50 metų vadovaujamojo darbo patirtį ir mokėti mažiausiai septynias užsienio kalbas ne žemesniu kaip C1 lygiu.
Pritarta pasiūlymui dėl A. Širinskienės katino
Tačiau vienam iš tokių komiškų pasiūlymų, balsavime dalyvavus nedaugeliui parlamentarų, pritarta – kad LRT generalinį direktorių dėl nepasitikėjimo iš pareigų, nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, galima atleisti tik tuo atveju, jei Seimo narės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis išreiškia juo nepasitikėjimą.
Už konservatorės Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės pasiūlymą balsavo 43 parlamentarai, prieš – 23, susilaikė aštuoni Seimo nariai.
Pritarimas šiam siūlymui reiškia, kad yra pakeičiama socialdemokratų registruotos pataisos dėl LRT vadovo atleidimo redakcija, kuriai pritarė Kultūros komitetas. Tačiau per priėmimo procedūrą šis variantas gali būti vėl pakeistas.
„Šiaip visi čia sėdim ir suprantam, kad šnekam nesąmones ir dėl to yra truputį nefaina. Bet žinot, kolegos, reikia kažkaip reaguoti į cinizmą žmonių, kurie sako, kad jie stūmė pataisas per pusantros savaitės todėl, kad jiems gaila protestuojančių žmonių. Tai į absurdą, gaila, bet nėra kito būdo kaip tik atsakyti absurdu“, – posėdyje kalbėjo frakcijos kolegė Ingrida Šimonytė.
„Man, tiesą sakant, šiek tiek nejauku, kad aš turiu šitame absurde dalyvauti, nes visą laiką galvojau, kad Seimas ir tautos atstovybė yra skirtas kitiems dalykams. Kad jis yra skirtas spręsti išties fundamentaliems klausimams“, – sakė ji.
VERSLO TRIBŪNA
Lapkričio viduryje Europos Parlamentas pritarė teisės aktų paketui, kuriuo reikšmingai sumažinami įmonėms taikomi tvarumo atskaitomybės reikalavimai. Įsigaliojus pakeitimams, tvarumo ataskaitas teiktų tik įmonės, turinčios daugiau kaip 1750 darbuotojų ir viršijančios 450 mln. eurų metinę apyvartą. Išsamūs tiekimo grandinės patikrinimo reikalavimai liktų tik didžiausioms ES rinkos įmonėms – turinčioms daugiau nei 5000 darbuotojų ir 1,5 mlrd. eurų ar didesnę apyvartą.
Kauno technologijos universitetas (KTU) jau trečius metus iš eilės išlaiko stipriausio Lietuvoje inžinerines studijų programas vykdančio universiteto poziciją tarptautiniame Europos inžinerijos studijų reitinge „EngiRank“.
Kibernetinės atakos šiandien nieko nebestebina, svarbiausias klausimas – ne kada jos įvyks, bet ar bus pastebėtos ir suvaldytos laiku, ankstyvojoje fazėje. Kibernetinio saugumo įstatymas reikalauja, kad organizacijos stebėtų savo IT infrastruktūrą ir gebėtų aptikti bei valdyti incidentus. Pasak Telecentro kibernetinės ir informacijos saugos vadovo Grigorij Strelec, efektyviausias būdas tai įgyvendinti – Saugumo operacijų centras (SOC), kuris tampa ne tik organizacijos saugumo, bet ir reputacijos pagrindu.
Pinigų srautai iš II pensijų pakopos 2026 m. stipriausiai paveiks sveikatos sektorių, todėl rinkodaros pasirengimas tampa lemiamu faktoriumi. 2026 metais Lietuvos gyventojai atsiims dalį savo sukauptų lėšų iš antrosios pensijų pakopos fondų.
Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasisakė esanti prieš tokią teisėkūrą ir siūlymus, kurie „galbūt nėra visai susiję su svarstomo įstatymo esme“, tačiau yra dar labiau prieš šiuo metu vykdomus valdančiųjų veiksmus.
„Aš esu prieš veidmainystę, aš esu prieš vaidinimą, jog rūpinamasi žurnalistų gerove“, – teigė Liberalų sąjūdžio lyderė.
Klausimai dėl vaišinimosi alkoholiu
Be kita ko, posėdžio metu portalas „Lrytas“ paviešino nuotraukas, kuriose valdančiųjų socialdemokratų frakcijos nariai Seime vaišinasi alkoholiniais gėrimais. Klausimą apie tai pagarsino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Laurynas Kasčiūnas.
„Pirmininke, (...) „Lietuvos ryto“ portale ką tik pasirodžius informacijai, kad kažkur socialdemokratai pilsto vyną ir viskį, reikalauju tam tikrų atsakymų. Tai kur jūs pilstot tą vyną ir viskį“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Labai nesąžininga, kai frakcijos dalis geria vyną ir viskį, o mes turim čia dirbti per naktį. Prašau duot atsakymą, kur visą tai galima gauti“, – sakė politikas.
Socialdemokratų pateiktoms pataisoms valdančiųjų balsais Kultūros komitete pritarta dar pirmadienį, nespėjus išklausyti visų opozicijos pasiūlymų.
Pataisomis, kurias po pateikimo palaikė valdantieji socialdemokratai, „valstiečiai“ ir „aušriečiai“, siūloma nustatyti, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleidžiamas iš pareigų už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Žurnalistai ir kultūrininkai antradienį pradėjo trijų dienų protestą – nuo ryto savo laidas iš Nepriklausomybės aikštės transliuos LRT radijas, vakare – Seimui svarstant dėl pataisų – degami laužai.
Reikalaujant prezidento veto, jeigu pataisa būtų priimta, nuo antradienio iki penktadienio prie Prezidentūros S. Daukanto aikštėje stovi instaliacija „Bestuburių oro žmogeliukų parkas“.
Dėl grėsmės žodžio laisvei praėjusią savaitę surengtame mitinge prie Seimo dalyvavo kelios dešimtys tūkstančių žmonių.
