JAV suteikė Vengrijai išimtį pirkti rusiškas dujas ir naftą
Po prezidento Donaldo Trumpo ir Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano derybų Baltuosiuose rūmuose Jungtinės Valstijos penktadienį suteikė Budapeštui vienų metų išimtį dėl sankcijų už rusiškos naftos ir dujų pirkimą.
D. Trumpas spalį įvedė sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms, praradęs kantrybę Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino atžvilgiu dėl jo atsisakymo nutraukti beveik ketverius metus besitęsiančią invaziją į Ukrainą.
Tačiau nors D. Trumpas ragino Europos šalis nustoti pirkti rusišką naftą, kuri, jo teigimu, finansuoja Maskvos karo mašiną, V. Orbanas pasinaudojo savo pirmąja kelione į Baltuosius rūmus po D. Trumpo sugrįžimo į valdžią, kad paragintų Vašingtoną jam pritaikyti specialų režimą.
Abiem lyderiams negailint vienas kitam pagyrų, D. Trumpas pareiškė svarstantis išimtį, nes priėjimo prie jūros neturinti Vengrija turi pasikliauti vamzdynais, dėl kurių ji priklausoma nuo Rusijos naftos ir dujų.
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto po susitikimo pareiškė, kad Vašingtonas suteikė „visišką ir neribotą išimtį dėl sankcijų naftai ir dujoms“.
Tačiau vienas Baltųjų rūmų pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Vengrijai ši išimtis bus taikoma tik metus.
Tuo metu Vengrija įsipareigojo nusipirkti iš JAV suskystintų gamtinių dujų už maždaug 600 mln. USD (518,6 mln. Eur), naujienų agentūrai AFP sakė pareigūnas, pageidavęs neviešinti savo vardo.
Ukrainai reikia stebuklo
Vengrijos ministras pirmininkas palaiko glaudžius ryšius tiek su Maskva, tiek su Vašingtonu, dažnai prieštaraudamas likusiai Europos Sąjungos (ES) daliai dėl spaudimo Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.
Baltuosiuose rūmuose V. Orbanas tvirtino, kad rusiški energijos šaltiniai yra gyvybiškai svarbūs Vengrijai.
„Vamzdynas nėra ideologinis ar politinis klausimas. Tai fizinė realybė, nes mes neturime uostų“, – tvirtino V. Orbanas.
Vašingtonas davė įmonėms, kurios bendradarbiauja su Rusijos naftos gigantais „Rosneft“ ir „Lukoil“, vieną mėnesį nutraukti ryšius antraip jos susidurs su antrinėmis sankcijomis, kurios neleistų joms naudotis JAV bankų, prekybininkų, vežėjų ir draudikų paslaugomis.
V. Orbanas taip pat teigė, kad Ukrainai prireiktų „stebuklo“, kad įveiktų Maskvą, taip pabrėždamas prarają tarp jo ir kitų Europos lyderių karo klausimu.
Ragina gerbti Vengriją
Tuo tarpu D. Trumpas nuoširdžiai palaikė V. Orbaną svarbiu migracijos klausimu, sakydamas, kad ES turėtų parodyti Vengrijos vadovui daugiau pagarbos.
V. Orbano pozicija dėl migracijos nesutampa su ES. Jis taip pat atsisakė siųsti karinę pagalbą Ukrainai ir prieštarauja Kyjivo siekiui įstoti į bloką, be to, dažnai konfliktuoja su Briuseliu dėl teisinės valstybės ir kitų klausimų.
„Manau, kad jie turėtų labai, labai gerbti Vengriją ir šį lyderį, nes jis buvo teisus dėl imigracijos“, – žurnalistams sakė D. Trumpas.
D. Trumpas, kuris savo šalyje vykdo plataus masto imigracijos kontrolės kampaniją, vėl pareiškė apie ryšį tarp migrantų ir nusikalstamumo, kurio nepatvirtina Jungtinių Valstijų statistika.
Vašingtonas atšaukė sankcijas vyriausiajam Orbano padėjėjui Antalui Roganui ir atkūrė šalies statusą bevizio režimo programoje.
VERSLO TRIBŪNA
Saulės energetikos bendrovės „Saulės grąža“ generaliniu direktoriumi tapo Saulius Barauskas – daugiau nei 20 metų einantis įvairias vadovaujančias pareigas energetikos ir infrastruktūros įmonėse.
Technologiniai pokyčiai, geopolitinis nestabilumas ir greitai kintančios rinkos sąlygos šiandien verčia įmones ieškoti naujų būdų, kaip išlikti konkurencingoms. Tokioje aplinkoje bendradarbiavimas tampa ne tik strategija, bet ir būtinybe – gebėjimas dalytis žiniomis, jungti skirtingas patirtis ir veikti kartu lemia, kurios organizacijos prisitaiko ir veikia sėkmingai, o kurios lieka nuošalyje.
Šiandien įmonės, kreipdamosi dėl finansavimo, be įprastų finansinių dokumentų vis dažniau turi atsakyti ir į klausimus apie savo veiklą tvarumo srityje. Įmonėms gali tekti pateikti informaciją apie įmonės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, turimų pastatų energinio naudingumo sertifikatus, energijos suvartojimą ar kitus duomenis, susijusius su veiklos poveikiu aplinkai. Tai nėra laikina tendencija – tvarumo kriterijai tampa neatsiejama įmonių finansavimo proceso dalimi. Kodėl bankams tai rūpi? Priežasčių yra bent trys.
Lietuvos verslo aplinka išlieka įtempta ir nenuspėjama. Geopolitinės rizikos, technologijų proveržiai, vidaus politinės permainos, kintantys vartotojų lūkesčiai ir naujos, kitokių vertybių vadovaujamos kartos keičia žaidimo taisykles. Šiandien verslui nebeužtenka būti efektyviam – reikia aiškiai suprasti, ką ir kam darai.
Tačiau D. Trumpo muitai ES smarkiai paveikė į eksportą orientuotą Vengrijos automobilių pramonę ir prisidėjo prie ir taip silpnos ekonomikos iššūkių.
Ekspertai teigė, kad susitikimas su JAV prezidentu turėtų suteikti bent jau simbolinę pergalę V. Orbanui, kuriam gresia precedento neturintis iššūkis per 15 metų per kitų metų pavasarį vyksiančius rinkimus.
