Iš naujo Prancūzijos premjeru paskirtas S. Lecornu atlaikė du balsavimus dėl pasitikėjimo
Balsavimai įvyko po S. Lecornu antradienio sprendimo pritarti nesutarimus keliančios pensijų reformos sustabdymui, kad jo vyriausybė galėtų išsilaikyti bent tol, kol bus priimtas valstybės biudžetas su taupymo priemonėmis.
Biudžetas turi būti patvirtintas iki metų pabaigos.
Socialistų partija (PS) grasino balsuoti už ministro pirmininko nušalinimą, jei jis neįšaldys 2023 metų reformos, numatančios pensinį amžių padidinti nuo 62 iki 64 metų.
Be PS paramos dviem atskirais ketvirtadienio balsavimais, kurių pareikalavo griežtosios kairės „Nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI) ir kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinis sambūris“ (RN), nepavyko nušalinti S. Lecornu.
Tačiau PS deputatas Laurent'as Baumelis ketvirtadienį įspėjo, kad premjero išsaugojimas „jokiu būdu nėra paktas“ ateičiai, ir paragino padaryti tolesnių nuolaidų per būsimas derybas dėl biudžeto.
Prancūzija, antroji pagal dydį euro zonos ekonomika, politinio paralyžiaus yra ištikta nuo to laiko, kai prezidentas Emmanuelis Macronas pernai sušaukė pirmalaikius rinkimus, tikėdamasis konsoliduoti savo valdžią.
Tačiau po rinkimų jėgos parlamente pasiskirstė apylygiai, be to, pozicijas pagerino kraštutiniai dešinieji.
Diržų veržimosi biudžetas
S. Lecornu, septintas nuo 2017 metų E. Macrono premjeras, dabar turi iki metų pabaigos prastumti sumažintų išlaidų biudžetą itin susiskaldžiusiame parlamente. Prognozuojama, kad tai bus sunki kova.
Balsavimai dėl pasitikėjimo vyko po dviejų šalies politikai dramatiškų savaičių.
S. Lecornu, kuris premjeru tapo praėjusį mėnesį, praėjusios savaitės pirmadienį atsistatydino po kritikos jo pirmajam ministrų kabinetui, bet po kelių dienų buvo vėl paskirtas ir paskelbė pakoreguotą ministrų kabinetą, kad užtektų laiko pateikti parlamentui biudžeto projektą.
Prancūzijos, kurią Europos Sąjunga (ES) spaudžia suvaldyti savo biudžeto deficitą ir skolas, laukia sunki kova dėl išlaidų mažinimo priemonių, nulėmusių dviejų S. Lecornu pirmtakų nušalinimą.
Prancūzijos skolos ir BVP santykis dabar yra trečias pagal dydį Europos Sąjungoje po Graikijos ir Italijos, ir beveik dvigubai viršija pagal ES taisykles leidžiamą 60% ribą.
S. Lecornu yra pažadėjęs nesinaudoti konstituciniu įrankiu, padėjusiu be balsavimo priimti visus biudžetus nuo 2022 metų, ir pateikti visus įstatymo projektus debatams.
„Vyriausybė teiks pasiūlymus, mes diskutuosime ir jūs balsuosite“, – antradienį sakydamas kalbą parlamentarams pabrėžė 39 metų premjeras.
Tačiau opozicija metė iššūkį jo optimizmui.
Kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen apkaltino įstatymų leidėjus suteikus premjerui trumpą atokvėpį nuo „rinkimų siaubo“ ir sakė, kad vis labiau nekantraudama laukia parlamento paleidimo.
Kraštutiniai dešinieji jaučia turintys iki šiol geriausias galimybes ateiti į valdžią 2027 metais, kai baigsis antroji ir paskutinė E. Macrono kadencija, ir vyks nauji prezidento rinkimai.
