Nei LSDP lyderis, nei Prezidentūra nemato rizikų dėl J. Sabatausko teikimo į KT
„Nematau grėsmės valstybės teisingumo, teisės pamatams su tokiu sprendimu, kuris pateiktas Seimo pirmininko“, – antradienį Seime žurnalistams sakė socialdemokratų lyderis.
M. Sinkevičiaus teigimu, partijoje apie J. Sabatausko teikimą į KT nediskutuota, tai buvo grynai Seimo pirmininko Juozo Olekos pasirinkimas.
Anot LSDP lyderio, toks žingsnis neturėtų stebinti, nes pasiūlytas teisės profesionalas.
„Man dėl jo kompetencijos klausimų nekyla“, – pabrėžė M. Sinkevičius.
Kitų metų pradžioje įvyksiant trijų teismo teisėjų rotacijai, Seimo pirmininkas socialdemokratas J. Olekas į KT teisėjus pateikė partijos kolegos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko J. Sabatausko kandidatūrą.
Prezidento vyriausiasis patarėjas teisės klausimais Andrius Kabišaitis sako, kad dviejų buvusių politikų buvimas KT tikriausiai nesužlugdys šio teismo darbo.
Praėjusioje kadencijoje į šį teismą buvo paskirtas konservatorius Stasys Šedbaras.
Anot A. Kabišaičio, viskas priklausys nuo teismo darbo organizavimo ir šių asmenų gebėjimų nusišalinti nuo tam tikrų bylų.
„Šiandien (...) vienas iš buvusių politikų yra Konstitucinio Teismo teisėjas. Kiek žinau, nuo dalies bylų nagrinėjimo jis nusišalina, nuo kitų – ne, tai, matyt, tas darbas vyksta“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Kabišaitis.
„Dabar jeigu dar vienas buvęs politikas bus Konstituciniame Teisme, ar tai sužlugdys teismo darbą? Sunku pasakyti, greičiausiai ne. Viskas priklausys nuo paties darbo organizavimo“, – pridūrė jis.
Pasak A. Kabišaičio, Seimas, kaip KT teisėjus skirianti institucija, ir turi nuspręsti, ar politikų skyrimais kyla rizika dėl galimo teismo politizavimo.
„Seimo nariai, matyt, balsuodami išsprendžia tą klausimą, ar jie mato tame kokių nors problemų, ar ne“, – teigė patarėjas.
Kitų metų pradžioje įvyksiant trijų teismo teisėjų rotacijai, prezidentas Gitanas Nausėda į KT teisėjo pareigas pasiūlė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekaną Haroldą Šinkūną.
Pasak A. Kabišaičio, tokį šalies vadovo pasirinkimą lėmė argumentai dėl kandidato profesionalumo.
„Praktiškai, jeigu pasižiūrėtume jo parašytus straipsnius arba knygas, kitus analitinius darbus, tai didžioji dalis, turbūt absoliuti didžioji dalis yra susijusi su konstitucine teise“, – sakė patarėjas.
Tuo metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkė Danguolė Bublienė Seimui teikia LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko kandidatūrą.
KT sudaro devyni teisėjai, kas trejus metus jis atnaujinamas trečdaliu. Šis atnaujinimas turi įvykti kitų metų pavasarį, tačiau kandidatų pavardes privalu paskelbti prieš pusmetį.
KT teisėjus skiria Seimas. Po kandidatą pateikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
