Prezidentas NATO generolui akcentavo būtinybę turėti veikiančią rotacinę oro gynybą
Papildyta D. Šakalienės ir A. Grynkewichiaus komentarais
Taip šalies vadovas kalbėjo ketvirtadienį susitikęs su NATO pajėgų Europoje vadu Alexusu Grynkewichiumi.
„Lietuva smerkia Rusijos vykdomus NATO oro erdvės pažeidimus. Naujas incidentas Lenkijoje rodo, kad turime stiprinti regiono oro gynybą. Rotacinis oro gynybos modelis turi būti įgyvendintas, kaip buvo sutarta Vilniaus viršūnių susitikime, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda. – Tai turi tapti nuosekliai veikiančia NATO priemone, panašiai kaip Baltijos oro policijos misija.“
Kol kas prie rotacinio oro gynybos modelio Lietuvoje buvo prisidėjusios dvi šalys. Nyderlandai ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“ į šalį buvo atsiuntę pernai liepą, o šių metų vasarį Italija pratyboms dislokavo antžemines ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas SAMP/T.
Tačiau rytinės NATO šalys šį modelį siūlė siekdamos, kad sąjungininkų oro gynybos pajėgumai jose būtų rotuojami nuolat.
Prezidentas priminė, kad Lietuva jau ėmėsi nacionalinių priemonių stiprindama trumpojo nuotolio oro gynybą ir kurdama mobilias antidronines pajėgas, tačiau Aljanso indėlis yra itin reikalingas.
Lietuvos vadovo ir NATO generolo susitikime taip pat aptarti Lietuvos ir Aljanso rytinio flango saugumo klausimai, Jungtinių Valstijų karių buvimas Lietuvoje, investicijos į gynybą, karinė pagalba Ukrainai bei pasirengimas artėjančioms „Zapad 2025“ pratyboms.
G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva – patikima sąjungininkė, reikšmingai investuojanti į savo gynybą ir siekianti stiprinti viso regiono saugumą.
„Esame atsakingi sąjungininkai – nuo 2026 metų gynybai skirsime 5,25% bendrojo vidaus produkto. Tai leis mums ne tik modernizuoti ginkluotę ir infrastruktūrą, bet ir siekti viso nacionalinės divizijos pajėgumo iki 2030 m“, – sakė prezidentas.
Valstybės vadovas akcentavo, kad nepertraukiamas JAV karių buvimas Lietuvoje yra esminis veiksnys užtikrinant atgrasymą ir stabilumą regione. Prezidentas padėkojo už nuoseklią JAV paramą Baltijos šalių saugumui.
Su generolu susitiko ir ministrė
Su A. Grynkewichiumi susitikusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė irgi kalbėjo, kad NATO policijos misiją Baltijos šalyse turėtų pakeisti rotacinė oro gynyba.
„Mes manome, kad jau laikas pereiti nuo oro policijos prie oro gynybos, turėti papildomus pajėgumus ir kitokį konceptą. Aš pristačiau Lietuvos poziciją, kad NATO turėtų vadovauti oro gynybos misijai mūsų regione ir labai tikiuosi tam reikalingų priemonių, jei tai taptų įmanoma“, – spaudos konferencijoje po susitikimo sakė D. Šakalienė.
Anot D. Šakalienės, Lietuva parengė pozicijos dokumentą, kurį ketinama aptarti su kitų Baltijos šalių gynybos ministrais.
Generolas: artėjant dronų spiečių vertintume kaip ataką
A. Grynkewichius po susitikimo su D. Šakaliene sakė, kad prie NATO teritorijos artėjant dronų spiečiui, tai būtų iškart vertinama ne kaip atsitiktinumas, o kaip ataka prieš Aljansą.
„Kalbant apie didelius dronų spiečius, kurie artėtų prie mūsų, nėra jokių abejonių mano galvoje, kad jei patirtume tokį išpuolį, tai nebūtų atsitiktinumas, tai būtų ataka prieš Aljanso teritoriją. Tokiu atveju būtų aktyvuojami planai, pritraukiami papildomi pajėgumai, kuriuos dislokuotume, kad suvaldytume situaciją“, – teigė NATO generolas.
„Aš nedetalizuosiu, kokios mūsų stiprybės ir silpnybės yra su tuo, bet ginkluotos atakos ir 5-ojo straipsnio aktyvavimo atveju prasidėtų daug veiksmų. Tai būtų visiškai kitoks žaidimas, kaip sakytume Amerikoje“, – pridūrė jis.
NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma nuo 2004 m. iš Lietuvos ir Estijos.
