Naujoji kandidatė į premjeres – I. Ruginienė
Atnaujinta platesniu I. Ruginienės komentaru, skyriumi „Gynyba ir jos finansavimas išliks prioritetu“.
Po LSDP prezidiumo posėdžio šią informaciją pranešė laikinasis partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
„Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė bus nominuojama į ministro pirmininko pareigas, – pranešė M. Sinkevičius. – Diskusijų buvo nemažai. Džiaugiuosi, kad žmonės atvykę iš įvairių regionų, kampelių (socialdemokratų partijos nariai – VŽ), turėjo savo nuomonę.“
Pasak laikinojo partijos vadovo, dauguma – 48 – prezidiumo narių iš 56 posėdyje dalyvavusiųjų palaikė I. Ruginienė kandidatūrą.
Jis patvirtino per LSDP valdybos posėdį pasiūlęs du kandidatus į premjerus – I. Ruginienę ir susisiekimo ministrą Eugenijų Sabutį, pirmojo Seimo vicepirmininko Juozo Oleko – ne.
„Tiesiog buvo nuspręsta, kad į ateities perspektyvą, į atsinaujinimą galėtų pretenduoti mūsų kolega Eugenijus Sabutis ir Inga Ruginienė. Niekas jokios absoliučiai kritikos Juozo Oleko asmeniui neišsakė, čia nėra už ar prieš, tiesiog toks buvo valdybos prioritetas ir toks pasirinkimas. Ilgai diskutavome, ar reikėtų pasiūlyti vieną pavardę, ar dvi, ar tris, kad procesas būtų suvaldomas ir rezultatas būtų pasiektas“, – aiškino M. Sinkevičius.
Jis pranešė, kad trečiadienį LSDP prezidiumas sudarė derybinę darbo grupę kalbėtis apie koalicijos ateitį, sudėtį ir pan.
Jai priklauso pats M. Sinkevičius, I. Ruginienė, J. Olekas, Seimo vicepirmininkės Rasa Budbergytė ir Orinta Leiputė bei europarlamentaras Vytenis Andriukaitis.
Pasak M. Sinkevičiaus, LSDP mano, kad dabartinė koalicijos sutartis su demokratais ir „aušriečiais“ yra galiojanti, tačiau kitą savaitę planuojama susitikti su partneriais ir „pasimatuoti temperatūrą“.
M. Sinkevičius taip pat atskleidė, kad pirmadienio pokalbio metu prezidentas Gitanas Nausėda palaikė I. Ruginienės kandidatūrą.
Pati I. Ruginienė po socialdemokratų posėdžio teigė, kad su konkurentais nekovojo.
„Visi kandidatai buvo labai stiprūs. Tiek Eugenijų Sabutį vertinu už patirtį, už atsidavimą ir gerą širdį. Kovos nebuvo – mes turėjome geras konstruktyvias diskusijas, be abejo, mūsų, kaip kandidatų, prisistatymus. Tos kovos, kokios visa Lietuva tikėjosi ir laukė, nebuvo – tiesiog partijos nariai išklausė argumentus ir priėmė sprendimą“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Patirties stoką kompensuos komandinis darbas
Žurnalistams ji teigė, kad jos nedidelę patirtį politikoje kompensuos bendradarbiavimas su kolegomis.
„Partijoje patirties tam tikrus trūkumus užpildys mūsų komandinis darbas. Esame kartu su partijos pirmininku tikrai sutarę dirbti komandiškai, petys į petį“, – po LSDP prezidiumo posėdžio žurnalistams trečiadienį sakė I. Ruginienė.
„Turime didelę partiją ir turime tikrai kompetentingą Vyriausybę. Niekada nepozicionavome savęs kaip vieno žmogaus partijos, dėl to manau, kad pakankamai sklandžiai judėsime toliau“, – pridūrė ji.
Paklausta, ar dirbs geriau nei buvęs premjeras Gintautas Paluckas, ji į šį klausimą tiesiogiai neatsakė.
„Nenorėčiau lygintis, nes kaip minėjau, Gintautas Paluckas darbe kaip Vyriausybės vadovas buvo puikus. Galiu tik pažadėti, kad toliau laikysiuos socialdemokratiškų vertybių. Nors kam nors gal nepatiks, mes tęsime pradėtus darbus dėl Lietuvos žmonių gerovės, – sakė I. Ruginienė.– Nekrūpčiosiu, nesižvalgysiu atgal ir drąsiai žengsiu šį žingsnį.“
Naujoji kandidatė į premjeres neskubėjo vertinti ir koalicijos perspektyvų bei pokyčių Ministrų kabinete.
„Asmeninę nuomonę aš galėjau reikšti galbūt prieš pusvalandį arba vakar, bet šiai dienai tikrai yra sutarimas tartis su mūsų partiečiais, ir visi sprendimai bus bendrai suderinti ir jūs juos išgirsite, – kalbėjo I. Ruginienė.– Nebijokite, viziją tikrai turiu, bet dar ankstyvas klausimas. Tai leiskite atlikti tuos pagrindinius formalumus“.
Partija taip pat svarstė susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio kandidatūrą, bet prezidiumo posėdyje jis pretenduoti atsisakė. Kiti anksčiau iškelti politikai dalyvauti vidinėje kovoje dėl posto irgi atsisakė, tarp jų – LSDP lyderis Mindaugas Sinkevičius.
VERSLO TRIBŪNA
„Europos Sąjungoje šiuo metu nežinau nė vienos trąšų gamyklos, kuri galėtų dirbti visu pajėgumu. Aplinkybės tokios, tarsi ilguoju laikotarpiu ši pramonės šaka apskritai turėtų išnykti“, – sako Jonavos azoto trąšų ir kitų chemijos produktų gamybos AB „Achema“, kurią valdo koncernas „Achemos grupė“, generalinė direktorė Audronė Kuskytė. Įmonė išgyvena ne pačius geriausius laikus – dvejus metus dirbo nuostolingai, tačiau vadovė mato bent porą svarbių aplinkybių, kurios padėtų „Achemai“ atgauti pagreitį.
Lietuvai stiprinant gynybos pajėgumus, ypatingą reikšmę įgauna technologiniai sprendimai, kurie padeda užtikrinti valstybės saugumą. Vilniuje surengta „Miltech akademija 2025“ tapo platforma aptarti svarbiausias gynybos inovacijų kryptis – nuo dronų ir autonominių sistemų iki dirbtinio intelekto taikymo, ryšių technologijų, testavimo bei hibridinių grėsmių prevencijos. Renginį organizuoja Inovacijų agentūra kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos kariuomene bei Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos.
Prie „Sweco Lietuva“ vadovų komandos jungiasi Algirdas Michelkevičius. Nuo rugsėjo 29 dienos jis pradėjo vadovauti infrastruktūros padaliniui ir vesti vieną iš trijų pagrindinių įmonės verslo šakų. „Sweco Lietuva“ A. Michelkevičius – ne naujokas, nuo 2020 – 2021 m. jis vadovavo geležinkelių skyriui, todėl sugrįžta pažinodamas dalį komandos ir įmonės veiklos specifiką.
Baltijos šalių investuotojai vis aktyviau atsigręžia į obligacijas. Ši finansinė priemonė, gana ilgai buvusi vien institucinės rinkos privilegija, vis dažniau tampa prieinama ir mažmeniniams investuotojams. Penktadienį į šią rinką antrą kartą žengė ir Lietuvos kapitalo „Urbo“ bankas, išleidęs subordinuotų obligacijų emisiją, kurios pirmuoju etapu investuotojams siūloma įsigyti iki 5 000 obligacijų. Bendra jų vertė gali siekti 5 mln. eurų.
Gynyba ir jos finansavimas išliks prioritetu
Socialdemokratų kandidatė į premjeres, teigia, kad jos vadovaujama Vyriausybė nekeistų įsipareigojų dėl gynybos finansavimo.
„Tikrai šitos krypties nekeisime, matau Lietuvoje stiprų gynybos prioritetą. Saugumas turi būti užtikrintas. Mes matome, kas darosi, matome tikrai žmonių nerimą. Tai šita kryptis yra ypatingai svarbi“, – interviu BNS trečiadienį sakė ji.
Atsistatydinęs premjeras Gintautas Paluckas yra minėjęs, kad Vyriausybė kitąmet gynybai planuoja numatyti 5,25% bendrojo vidaus produkto (BVP).
Valstybės gynimo taryba yra nusprendusi, kad vystant nacionalinę diviziją, įsigyjant naują techniką ir ruošiantis Vokietijos brigados priėmimui, Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų papildomai turi skirti 12–13 mlrd. Eur, tai kilstelėtų finansavimą gynybai iki 5–6% BVP.
I. Ruginienė pabrėžė, kad šie įsipareigojimai nesikeis.
„Tikrai ne, ir tarp artimiausių darbų tikrai norėsiu rimto pokalbio su krašto apsaugos ministre. Manau, kad mes suderinsime planus“, – sakė ji.
Kita vertus, politikė pažymėjo, jog taip pat svarbus ir socialinis saugumas.
„Negalime ignoruoti ir to. Atėjau į (Socialinės apsaugos ir darbo – BNS) ministeriją su tokia vizija ir toliau turiu tęsti. Žmogus turi jaustis saugus ne tik išorinių sienų saugumo klausimais, bet lygiai taip pat turi jaustis socialiai saugus čia, šalies viduje“, – tvirtino I. Ruginienė.
S. Skvernelis sako gerbiantis socialdemokratų sprendimą
Socialdemokratams nusprendus į premjeres nominuoti I. Ruginienę, valdančiųjų demokratų lyderis, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako gerbiantis tokį sprendimą.
„Gerbiame kolegų pasirinkimą, norėsime susitikti su kandidate, aptarti Vyriausybės viziją, galimas koalicijas. O tada svarstysime partijos valdyboje ir priimsime sprendimus“, – BNS trečiadienį raštu perduotame komentare sakė Seimo pirmininkas.
R. Žemaitaičiui kandidatūra tinka
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) prezidiumui nusprendus nominuoti I. Ruginienę į premjerės pareigas, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako pozityviai žiūrintis į šią kandidatūrą ir nesitikintis didelių pokyčių.
„Tai yra buvusio premjero Gintauto Palucko pozicijos žmogus, žinomas žmogus. Didelių kokių nors pasikeitimų, matyt, nebus. Vadinasi, politika, socialinė politika toliau eis ta kryptimi“, – teigė jis.
Pasak R. Žemaitaičio, koalicijos partnerių laukia daug diskusiją apie koalicijos ateitį, jis teigė nesantis užtikrintas, ar „Nemuno aušra“ ir toliau liks valdančiojoje daugumoje.
„Dabar reikės susitikti, pasišnekėti, ar toliau mes dirbame, ar toliau planuojame ką nors keisti. O galbūt ir koalicija keisis. O gal išvis bus kita valdančioji dauguma. Tai, manau, kitą savaitę bus proga pasisėdėti ir pasišnekėti“, – kalbėjo politikas.
Prezidentas Gitanas Nausėda planuoja artimiausiu metu susitikti su LSDP teikiama kandidate į Vyriausybės vadoves.
„Artimiausiu metu prezidentas susitiks su pretendente į ministrės pirmininkės pareigas“, – sakė Tomas Beržinskas, prezidento patarėjas.
Pagal Konstituciją, prezidentas Seimo pritarimu skiria ministrą pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį.
Naujo Vyriausybės vadovo ieškota iš šio posto ir socialdemokratų pirmininko pareigų pasitraukus vis daugiau klausimų dėl praeities ir verslo sulaukusiam G. Paluckui.
BNS rašė, kad jis atsistatydino praėjusią savaitę teisėsaugos pareigūnams atėjus daryti kratos į premjero brolio butą.
Keičiantis ministrui pirmininkui, turės būti iš naujo formuojama pirmadienį atsistatydinusi Vyriausybė, taip pat keičiama trijų partijų valdančiosios koalicijos sutartis.
Daugumoje esanti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ neatmeta reikalausianti keisti ir koalicijos sudėtį, kad joje nebeliktų „Nemuno aušros“, nors politikos apžvalgininkai dvejoja dėl didelių pokyčių tiek Ministrų kabinete, tiek koalicijoje.
Valdantieji šiuo metu turi 86 balsus Seime – LSDP yra didžiausia parlamento frakcija su 52 mandatais, 19 narių turi „Nemuno aušra“, o 15 – demokratai.
