Ž. Vaičiūnas: dalį „Veolia“ kompensacijos svarstoma skirti kaip paramą vartotojams
Pasak ministro, 16 mln. Eur bus skirta advokatų, atstovavusių valstybei ginčuose su „Veolia“, išlaidoms apmokėti, simbolinė dalis – paramai Ukrainoje.
„Viena kryptis susijusi su arbitražo procesu ir Lietuvos patirtomis teisminėmis išlaidomis, būtent teisininkams, ta 16 mln. Eur suma. Antroji dalis, kalbama būtent apie energetikos vartotojus. Ieškosime tinkamų ir patrauklių būdų, kad jie (pinigai) būtų sugrąžinti vartotojams. Ir trečioji dalis – parama Ukrainai“, – BNS ketvirtadienį sakė Ž. Vaičiūnas.
„Be abejo, didesnė dalis (iš likusių 19 mln. eurų – BNS) turi būti skiriama energetikos vartotojams, tai neabejotinai, bet tam tikra simbolinė dalis galėtų būti skiriama ir paramai Ukrainai“, – sakė ministras.
Iš šios sumos greičiausiai bus remiama atsinaujinanti energetika
Jo teigimu, norima, kad vartotojai pajustų naudą pačiu efektyviausiu būdu: „Kol kas mes dar diskutuojame ir tikrinamės tiek teisinius ir praktinius niuansus. (...) Žiūrime atskiras paramos priemones, kuriomis galėtų vartotojai pasinaudoti.“
„Plačiąja prasme taip“, – teigė ministras, atsakydamas į klausimą, ar paramos priemonės bus susijusios su atsinaujinančia energetika.
Ž. Vaičiūno teigimu, kaip viena galimybių svarstomas ir elektros oro linijų pakeitimas kabeliais, tačiau tai „tikrai nėra pirmos eilės klausimas“.
„Šitai priemonei ieškome finansinių išteklių kitose priemonėse“, – sakė ministras.
Pasak Ž. Vaičiūno, dėl konkretaus kompensacijos paskirstymo bus diskutuojama ministerijoje, o vėliau dėl to turėtų spręsti Vyriausybė.
Taikos sutartimi „Veolia“ iš esmės pripažino savo veiklos neteisėtumą
Po kritikos dėl sudarytos taikos sutarties su „Veolia“, Ž. Vaičiūnas teigė, jog tai, kad bendrovė sutiko atsisakyti ieškinio Vašingtono arbitraže ir Lietuvai sumokėti 35 mln. Eur žalos atlyginimą – iš esmės tokiu būdu ji pripažino savo veiksmų neteisėtumą.
„Pats faktas, kad „Veolia“ atsiima ieškinį ir sumoka kompensaciją, jis yra būtent pripažinimas, kad jie pripažįsta savo tam tikrą veiksmų neteisėtumą. (...) Faktai, kad yra mokama kompensacija, tikrai yra pripažinimas, kad „Veolia“ veiksmai nebuvo tinkami“, – Seimo konservatorių frakcijoje ketvirtadienį teigė Ž. Vaičiūnas.
Tai jis kalbėjo, atsakydamas į buvusio energetikos ministro, Seimo nario Dainiaus Kreivio repliką, kad pasiekus taiką su „Veolia“ šalies vartotojų atžvilgiu nebuvo įgyvendintas teisingumas.
Vėliau ketvirtadienį Ž. Vaičiūnas įraše socialiniame tinkle „Facebook“ patikslino, kad jo teiginys apie „Veolia“ veiksmų neteisėtumo pripažinimą neatspindi Lietuvos pozicijos taikos sutarties atžvilgiu, taip pat, pasak ministro, nei Lietuva, nei „Veolia“ sutartimi nepripažįsta neteisėtų viena kitos veiksmų.
„Kada yra sudaroma taikos sutartis ir taikos susitarimas, tai jau po mūšio kalavijais nemojuojama ir yra nelendama į konkrečius argumentus ir nėra kaltinama nei viena pusė, nei kita pusė nekaltina viena kitos. Ginčo su „Veolia“ tikslas buvo ne įrodyti, kad „Veolia“ elgėsi neteisingai, o įrodyti, kad Lietuva elgėsi teisingai pagal tarptautinės investicijų apsaugos teisės reikalavimus bei atgauti valstybei padarytą žalą“, – įraše „Facebook“ teigė ministras.
Tuo metu D. Kairys frakcijoje teigė, kad „esmė buvo įrodyti, kad įmonė („Veolia“ – BNS) elgėsi neteisingai, kad ji apiplėšė vilniečius, ir išeinant iš to, teisme galimas ginčas, kokia ta suma buvo ar nebuvo. Dabar sakome, kad vilniečių skolos kaip buvo, tegu taip lieka, mes pasiimame 20 mln. Eur (atėmus išlaidas advokatams – BNS) (...), gaunasi, kad nusispjauname į vilniečių nuostolius, kuriuos jie patyrė“.
Apie taikos sutarties „moralinį momentą“ klausė ir frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė.
„Pats moralinis momentas, pripažinimas tos kovos, kuri vyko ilgus metus ir dabar, ar nesusvyruoja valstybės laikysena į tą patį procesą, į požiūrį? (...) Kai mes žinom, kad buvo išpūstos šilumos kainos, nepakankamai investuota į infrastruktūrą, neskaidrios sutarčių sudarymo schemos, galų gale Vilnius laimi arbitražą ir mes valstybės vardu platiname kaip teiginį, kaip tiesą, kad tie kaltinimai buvo nepagrįsti“, – kalbėjo M. Lingė.
Ž. Vaičiūno teigimu, taikos sutartimi Lietuva neprisiėmė jokių konkrečių įsipareigojimų, kuriais Prancūzijos įmonei būtų sudaromos palankios verslo sąlygos.
„Neturime jokių konkrečių įsipareigojimų dėl kažkokių Lietuvos ir „Veolios“ santykių ir protekcijų, kas, mano žiniomis, buvo siūloma ankstesniuose pateiktuose taikos susitarimuose iš „Veolia“ pusės“, – sakė ministras.
Anot jo, iniciatyva pradėti taikos derybas su „Veolia“ ministerijoje atsirado kovą, kuriam balandžio pabaigoje pritarė ir Vyriausybė, o liepos 9 dieną ji pritarė pagrindinėms sutarties nuostatoms.
„Iš „Veolia“ mes neturėjome jokios iniciatyvos sudaryti taiką“, – tvirtino energetikos ministras.
Koncerno „Icor“, jo akcininkų byla toliau nagrinėjama
Vyriausybė ir „Veolia“ liepos 17 dieną pranešė sudariusios taikos sutartį, iš esmės užbaigiančią didžiąją dalį ilgus metus trukusių teisminių ginčų dėl savivaldybių šilumos ūkio nuomos su „Veolia“ įmonėmis Lietuvoje.
Pagal susitarimą „Veolia“ atsisakė savo ieškinių Tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre (ICSID) Vašingtone ir sumokės 35 mln. Eur žalos atlyginimą valstybei, o ši atsiėmė dalį 240,7 mln. Eur vertės ieškinio Lietuvos teisme.
VERSLO TRIBŪNA
Seimas šio rudens sesijoje turėtų tvirtinti Darbo kodekso pakeitimus, kurie privalomi įgyvendinant Skaidraus darbo užmokesčio direktyvą. Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės, šios direktyvos nuostatas į savo nacionalinę teisę turi perkelti iki 2026 m. birželio 7 d. Įmonės jos įgyvendinimui turi pradėti ruoštis jau dabar. Kokie Skaidraus darbo užmokesčio direktyvos pagrindiniai tikslai, kaip jie atsispindės Darbo kodekso pakeitimuose, aiškina advokatų kontoros „WIDEN“ partneris, advokatas, darbo teisės praktikos vadovas, teisės mokslų daktaras Vilius Mačiulaitis.
Verslo kelionių rinka įsibėgėja. Global Business Travel Association (GBTA) duomenimis, 2025 m. pasaulinės išlaidos verslo kelionėms pasiekė ~1,48 trln. JAV dolerių – daugiau nei bet kada anksčiau. Pastebima ir kita tendencija: traukiasi trumpi vienos dienos skrydžiai, o kelionės ilgėja, jungdamos darbą su poilsiu. Tai natūraliai kuria nišą darbostogoms – kryptingoms komandų išvykoms, kurios 2026 m. taps dar aktualesnės.
Tiesioginiai mokėjimai („account-to-account“ arba A2A), leidžiantys atlikti mokėjimus iš banko sąskaitų tiesiogiai, apeinant kortelių schemas (tokias kaip VISA ar „Mastercard“), atrodė kaip gera idėja dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, kuomet gimė Europos taupomųjų bankų finansinių paslaugų iniciatyva. Neišgyveno. 2008 metais pradėtas kur kas ambicingesnis Europos projektas „Monetta“ žlugo 2012-aisiais. Toks pats likimas ištiko ir regioninius mėginimus sukurti tiesioginio mokėjimo sistemas, įskaitant ir Šiaurės šalių bankų iniciatyvą P27, mirusią 2023-aisias.
Sparčiai augant skaitmeninėms grėsmėms ir jų sudėtingumui, vis daugiau organizacijų žvelgia į kibernetinį saugumą ne kaip į IT skyriaus atsakomybę, o kaip į verslo strategijos dalį. Be to, kiekvienais metais rinkoje atsiranda naujų sprendimų ir praktikų, o NIS2 direktyva ir kylanti saugumo kartelė verčia organizacijas periodiškai peržiūrėti savo procesus ir taikomus įrankius. Tai labai dinamiška aplinka, kurioje ilgalaikę verslo sėkmę lemia nuolatinis tobulėjimas, kryptingos investicijos ir reguliarus žinių atnaujinimas.
Vilniaus apygardos teismas praėjusį ketvirtadienį jau nutraukė valstybės inicijuotą bylą.
Taikos sutartis neapima koncerno „Icor“, jo akcininkų Andriaus Janukonio ir Lino Samuolio, taip pat buvusio Vilniaus mero, Seimo nario Artūro Zuoko – daugiau nei 50 mln. Eur ministerijos ieškinys jiems lieka Vilniaus apygardos teisme.
