Po incidento su dronu arčiau Baltarusijos pasienio dislokuotas oro gynybos bataliono padalinys
Papildymai visame tekste, naujas skyrius „Dronų sienos“ likimas“.
„Šiuo metu sustiprintas budrumas oro gynybos priemonėmis, perdislokuotas arčiau sienos oro gynybos bataliono padalinys su gebėjimo aptikti mišriomis priemonėmis ir, jeigu reikėtų, naikinti“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė generolas R. Vaikšnoras.
Taip jis kalbėjo po prezidento Gitano Nausėdos surengto pasitarimo dėl bepiločių orlaivių iš priešiškų valstybių keliamos grėsmės.
Anot R. Vaikšnoro, šios pajėgos yra padidinto budrumo parengtyje, nutikus naujam incidentui, jos padėtų greičiau reaguoti.
Kariuomenės vadas teigė, kad į pasienį nusiųsti žmogiškieji, techniniai ir neutralizavimo ištekliai, tačiau kokie jie, atsisakė detalizuoti dėl saugumo.
Dovilės Šakalienės, Krašto apsaugos ministrės, teigimu, dabartiniai oro erdvės stebėjimo pajėgumai nepakankamai efektyvūs žemame aukštyje skrendantiems objektams aptikti.
„Trūksta radarų, kurie gebėtų aptikti mažus, manevringus taikinius sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis“, – sakė politikė.
Jos teigimu, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlomi pokyčiai apima oro erdvės stebėjimo sistemų tobulinimą, perkant naujos technikos ir spartinant jau esamus įsigijimus.
„Taip pat siekiama lankstaus oro erdvės valdymo, kuris leistų greičiau imtis reikiamų priemonių neutralizuojant grėsmes oro erdvėje“, – teigė ministrė.
Specialiuose oro erdvės koridoriuose taikinius bus galima naikinti
Anot D. Šakalienės, jau rengiamas teisinis reguliavimas, kad kilus pavojui būtų galima sukurti uždaromus koridorius, kuriuose, pavyzdžiui, informavus NATO naikintuvus, galima būtų šalinti taikinius nebijant, kad būtų pažeistas koks nors civilinis objektas.
„Ir artimiausiomis savaitėmis turėsime sprendinius, kurie leis žaibiškai ir efektyviai blokuoti tam tikrus oro erdvės plotus, tam tikrus koridorius, kuriuose galima vykdyti naikinimo veiksmus, nekenkiant civiliniams objektams“, – aiškino ministrė.
Anot jos, dabartinė galiojanti tvarka „neturi nieko bendro su realybe“, nėra galimybės žaibiškai uždaryti dalį oro erdvės.
„Kuriame tokią galimybę, kad kariuomenės vado iniciatyva galima būtų iš karto automatiškai uždaryti tam tikrus oro erdvės plotus, kad juose galima būtų vykdyti neutralizavimo veiksmus. Ir tai vyktų staigiai, automatiškai. (...) Čia ir bus tas pasikeitimas, kad mes galėsime turėti „supjaustytą“ mūsų oro erdvę ir automatinę procedūrą, kuomet tam tikri koridoriai arba tam tikri kvadratai oro erdvės būtų uždaromi“, – aiškino D. Šakalienė.
Tarp KAM priemonių numatyti ir mobilūs vienetai, gebantys realiu laiku neutralizuoti bepiločių orlaivių grėsmes bei blokuoti GPS ir kitų navigacijos sistemų signalus.
„Vystant oro gynybos sistemos, papildomai svarstomos mobilios, greitai dislokuojamos oro gynybos priemonės, galinčios efektyviai atgrasyti ar sunaikinti taikinius ankstyvoje fazėje“, – teigiama KAM pranešime.
Pasak kariuomenės vado generolo Raimundo Vaikšnoro, tai būtų kulkosvaidžiais ginkluoti sunkvežimiai.
Sprendimą dėl taikinio sunaikinimo priimtų krašto apsaugos ministrė.
„Norime, kad tiek mūsų kariai, tiek pareigūnai neturėtų jokios baimės prisiimti atsakomybę už neutralizavimo veiksmą. Politikai – nieko tokio, mes esam pripratę pakepti“, – teigė krašto apsaugos ministrė.
Atsižvelgiant į didėjantį bepiločių grėsmių mastą, taip pat siūloma stiprinti pasyvią gynybą aplink svarbiausius objektus. Tai apima dronų detektorius, jutiklius, barjerus ir kitus techninius sprendimus.
Pirmąjį akustinių radarų įsigijimo etapą žadama įgyvendinti dar šiemet.
D. Šakalienė pranešė, kad su Vidaus reikalų ministerija sutarta glaudžiau bendradarbiauti naudojant turimas technines priemones.
„Vienas iš esminių momentų – sudėsime dar glaudžiau savo turimas sensorių sistemas į vieną vietą, kad galėtume, kaip įmanoma greičiau gauti iš daugiau šaltinių informaciją ir ja pasinaudoti darant išvadas apie tam tikrus objektus, jų judėjimo trajektorijas ir veiksmus, kurių reikėtų mums kartu imtis“, – sakė ji.
VERSLO TRIBŪNA
Sparčiai augančiame sostinės Balsių rajone bus statomas naujas lopšelis-darželis: jo projektui Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą. Projekto įgyvendinimu rūpinasi Vilniaus vystymo kompanija. Aušrinės g. 10A atsirasiantis darželis ne tik prisidės prie švietimo paslaugų plėtros, bet ir taps šiuolaikišku pavyzdžiu, kaip ugdymo įstaiga gali darniai egzistuoti greta jautrios gamtinės aplinkos
Paskelbti Europos Sąjungos palengvinimai dėl tvarumo atskaitomybės daugeliui įmonių kelia klausimų: ar verta investuoti dabar, jei dalis reikalavimų atidėta, gal geriau palaukti, bet tada gali kilti rizika pralaimėti konkurentams? Daugiau nei 40 sėkmingų įmonių vadovų, ekspertų ir auditorių dalinsis savo patirtimis ir istorijomis - spalio 22-23 dienomis vyksiančioje praktinėje konferencijoje verslui „Tvarumo planas“ – kas pasiteisino, atnešė naudos ir kokius sprendimus būtina priimti nedelsiant.
Europos Sąjungos reikalavimai dėl skaidraus darbo užmokesčio artėja Lietuvos link. Iki 2026 m. birželio 7 d. šalys narės privalo perkelti atlygio direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę. Darbo kodekso pakeitimų projektas jau registruotas Seime, kuris rudens sesijoje turės juos svarstyti, todėl įmonės turėtų nelaukti ir pradėti ruoštis pokyčiams iš anksto, perspėja ekspertai.
Intensyviai vykstančios sostinės verslo centro „Sąvaržėlė“ statybos artėja prie finišo tiesiosios – baigti fasado ir vykdomi stogo dengimo darbai, pradėta vidaus apdaila, tvarkoma aplinka. Ilgametę patirtį turinčios, darbus įgyvendinančios įmonės „Conres“ statybos direktoriaus Mindaugo Budrio teigimu, projekto realizavimas reikalauja tikslumo, greitų ir netradicinių sprendimų. Baltijos šalyse pirmasis tokio lygio verslo centras reprezentuos architektūros legendos Richardo Rogerso įkurtos RSHP studijos patirtį ir išsiskirs pasaulyje žinomų projektų detalėmis.
Anot KAM, ypatingą dėmesį žadama skirti dronų pajėgumui vystyti, taip pat plėtojamos antidroninės bei elektroninės kovos priemonės. Ketinama ypač daug dėmesio skirti inovacijoms.
Ministerijos duomenimis, įvairaus tipo dronams įsigyti ir integruoti į Lietuvos kariuomenės pajėgumus jau išleista apie 80 mln. Eur, iki 2030 metų šiai sričiai dar numatyta skirti apie 0,3 mlrd. Eur. Įsigyjami įvairaus tipo dronai – žvalgybiniai, koviniai, jūriniai, nuo taktinio iki strateginio lygmens. Didžioji dalis ginkluotės ir įrangos kariuomenės sandėlius turėtų pasiekti artimiausiu metu.
„Dronų sienos“ likimas
Lietuvai ir Estijai nepavyko gauti Europos Sąjungos (ES) finansavimo vadinamajai „dronų sienai“, skirtai saugoti valstybių pasienį.
Į tai reaguodamas premjeras Gintautas Paluckas teigė, kad šiuos klausimus teks spręsti nacionaliniu lygiu ir valstybės lėšomis.
Dabar Vladislavas Kondratovičius, vidaus reikalų ministras, sako, kad „dronų siena“ bus kuriama drauge su kariuomene.
Pasak jo, krašto apsaugos sistemos planuojami įsigijimai yra „dronų sienos“ elementai.
„Tai mes kartu su kariuomene kursime bendrą dronų sieną, dronų skydą. (...) Tai ir būtų radarų sistemos, jeigu kalbėsim apie mūsų VSAT arba VST pareigūnus – tai yra mobilios ugnies grupės, tai taip pat antidroninė nešiojama įranga, kurią jau šiandien mes jau naudojame pasieny“, – aiškino ministras.
VRM anksčiau planavo, kad „dronų sienai“ valstybės naudotų bepiločius orlaivius stebėti pasienio ruožą, taip pat antidronines sistemas, kurios leistų stabdyti kontrabandai ir provokacijoms naudojamus dronus iš priešiškų valstybių.
D. Matulionis: valstybės institucijų komunikavimas buvo blogas
Pasak ministrės, taip pat numatytos priemonės glaudesniam karinių ir civilinių institucijų koordinavimui bei automatizuota perspėjimo sistema gyventojams.
„Kalbant apie reagavimą trumpuoju laikotarpiu, į kairę ir į dešinę tikrai nešaudysime, tačiau neabejotinai imsimės papildomų veiksmų, nes situacija intensyvėja“, – teigė D. Šakalienė.
„Dėl vakarykščio tikėtino drono incidento noriu atkreipti dėmesį į vieną problemą – valstybės institucijų komunikavimas buvo blogas, absoliučiai netinkamai atliktas, įnešęs tik dar daugiau sumaišties ir netikrumo“, – antradienį po susitikimo Prezidentūroje dėl oro erdvės apsaugos sakė D. Matulionis.
Jis paragino Vyriausybę ateityje turėti „vieną centralizuotą komunikavimo kanalą ir to griežtai laikytis“.
Jo teigimu, už tai galėtų būti atsakingas NKVC.
„Būtent visa informacija turėtų patekti į tą centrą ir atitinkamai komunikuojama turėtų būti iš centro. Tai būtų idealus variantas ir atspindėtų mūsų tam tikrą solidumą kaip valstybės ir siektinas būtų toks galutinis rezultatas“, – tvirtino patarėjas.
Pasak D. Matulionio, per susitikimą pabrėžta, kad dėl oro erdvės apsaugos nedelsiant reikalingi konkretūs, koordinuoti veiksmai.
„Dabar iš esmės ne laikas diskutuoti, o laikas veikti ir priimti konkrečius sprendimus. Kalbu apie tris institucijas – kariuomenę, Valstybės sienos apsaugos tarnybą ir Viešojo saugumo tarnybą“, – teigė jis.
„Vyriausybė privalo padaryti viską, kad mūsų oro erdvė būtų tinkamai stebima ir saugoma. Tai yra absoliutus prioritetas. Svarbiausia – operatyvumas ir efektyvumas. Reikalingas sklandus, greitas algoritmas taikos meto sąlygoms. Kilus grėsmei turime veikti žaibiškai, o ne diskutuoti, kas ir ką turėtų daryti“, – pranešime spaudai cituojamas valstybės vadovas Gitanas Nausėda.
Anot jo, Lietuva turi nedelsiant įsigyti trumpo ir vidutinio nuotolio radarų, galinčių fiksuoti skrendančius objektus žemame aukštyje, taip pat Ukrainoje pasiteisinusių akustinių jutiklių, kurie turėtų būti instaliuoti palei rytinės sienos perimetrą.
Pasitarime taip pat kalbėta apie galimybę Lietuvos kariuomenėje įkurti specializuotą kovos su bepiločiais orlaiviais padalinį, apie tikslinių pratybų tikrinant oro erdvės apsaugos algoritmo veikimą organizavimą ir kritinių objektų apsaugos stiprinimą.
NKVC žada reaguoti greičiau, pranešimus siųsti ir anglų kalba
Kiek anksčiau antradienį NKVC vykusiame pasitarime sutarta į grėsmes reaguoti greičiau.
„Tokio konkretaus laiko pasakyti, kad minučių tikslumu (kaip greitai sureaguotume – VŽ), dar negalėčiau šiuo metu, bet faktas yra tas, kad institucijos, dirbdamos kartu su NKVC, sprendimą informuoti gyventojus priims kur kas greičiau“, – BNS sakė NKVC atstovas Darius Buta.
„Kitaip tariant, jeigu policija gauna informaciją iš gyventojų, tris, keturis, penkis pranešimus, kurie yra aiškiai apibrėžti, kas įvyko, kur, kada, ir mes arba galime nustatyti, sakykime, objekto keliamą grėsmę, arba grėsmė nežinoma, tuomet sprendimai informuoti gyventojus bus priimami kur kas greičiau“, – teigė jis.
Pirmadienį bepiločiam orlaiviui galimai įskridus į Lietuvos teritoriją, gyventojai pirmuosius pranešimus į telefonus gavo prieš 7 val. ryto. Tuo metu policija sako pirmuosius pranešimus gavusi kiek prieš 6 valandą.
Patys gyventojai socialiniuose tinkluose sako orlaivį girdėję ar matę dar valanda anksčiau.
Lietuvos karinės oro pajėgos tvirtino objektą fiksavusios jam būnant dar Baltarusijos teritorijoje, apie jį informacija perduota NATO Jungtiniam oro operacijų centrui.
„Po vakarykščio incidento mes sukūrėme papildomas komunikacijos grupes, įtraukdami svarbiausių institucijų vadovus ir kitus asmenis, kuriems ta informacija yra svarbi, – teigė D. Buta. – Kitas dalykas, dar kartelį pasitikrinome, ar, sakykime, NKVC ir kitų institucijų, kurios galėtų dalyvauti tokio incidento, kaip įskridęs dronas, valdyme, ar jų atstovai yra mūsų komunikavimo grupėse“.
D. Buta pabrėžė, jog itin svarbu, kad informacija apie tokius incidentus būtų perduodama per atsakingų institucijų centrus, o ne atskirus specialistus.
Taip pat, anot D. Butos, pranešimai nuo šiol visada bus siunčiami ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba.
„Priėmėme sprendimą, kad visada bus ir anglų kalba, ir lietuvių kalba (pranešimai – BNS), tam, kad ir kiti Lietuvoje esantys piliečiai suprastų apie ką pranešimas“, – kalbėjo NKVC atstovas.
Kuomet ištinka krizė, pasak D. Butos, „tobulų scenarijų ir vieno plano nėra“, tačiau institucijos vykdys pratybas, kurių metu bus eksperimentuojama, bandomi įvairūs scenarijai ir vertinama kas dar galėtų būti tobulinama, siekiant, kad tiek visuomenės informavimas, tiek tarpinstitucinis bendradarbiavimas vyktų sklandžiau.
Kaip skelbė BNS, į Lietuvą galimai pirmadienį įskridęs dronas vis dar nerastas. Lietuvos kariuomenė antradienio rytą atnaujino jo paieškas.
Pasak kariuomenės, labiausiai tikėtina versija, kad tai – Ukrainos oro gynybos dezorientuotas orlaivis.
