Šiuolaikinė kultūra ežerų krašte: ar įmanoma kurortinė Zarasų misija?
Architektūra, kuri pabrėžia gamtos didybę
Zarasų kultūrinę erdvę formuoja išskirtiniai architektūriniai sprendimai. Architekto Šarūno Kiaunės projektai tapo miesto simboliais: 17 metrų aukščio apžvalgos ratas, atveriantis panoramą į Zaraso ežerą, suteikia skrydžio pojūtį ir supa nuo vėjo tarsi ežero bangos. Tuo tarpu rekreacinis pastatas „Kupolė“, įkurdintas ežero saloje, traukia akį išgryninta forma ir funkcionalumu. Abu projektai pristatyti architektūros konkursuose ir įvertinti apdovanojimais už estetinį sprendimą ir rekreacinę paskirtį. Miesto veidas formuojamas derinant senąją architektūrą su naujais elementais. Pavyzdžiui, buvusioje komercijos mokykloje, šiandien veikiančioje viešojoje bibliotekoje, baltų kolonų griežtumą papildo modernus stiklinis priestatas su terasa. Netoliese – Sėlių aikštėje – XIX a. pastate įsikūręs ir Kraštiečių muziejus.
Kraštiečių muziejus – emocijų ir talento kupinas centras
Vienas svarbiausių kultūrinių traukos taškų – naujasis Kraštiečių muziejus, kuriame įkurta menininkų Nomedos Saukienės ir Šarūno Saukos galerija. Trijose ekspozicijų salėse pristatoma abiejų dailininkų kūryba – nuo žvilgančių lapių akių ir pievų paslapčių iki tamsių žmogaus sielos gelmių. Šie darbai verčia sugrįžti, permąstyti ir pajusti.
Kraštiečių muziejus taip pat skiria ypatingą dėmesį žydų tautybės Zarasų krašto kūrėjams. Vienas iš jų – dailininkas Jaguda Penas (1854–1937), gimęs Zarasuose, įkūręs dailės mokyklą, kurioje mokė žydų vaikus. Keletas jo mokinių tapo pasaulinio lygio menininkais, tarp jų – garsusis Markas Šagalas (1887–1985). Pats Penas buvo itin produktyvus kūrėjas – jis tapė ir Zarasų gamtovaizdžius, amžininkų portretus ir žydų bendruomenės gyvenimo scenas.
Muziejuje pristatomi ir kūrėjai, kurių vaikystė prabėgo Zarasuose. Vienas jų – JAV gimęs, tačiau dalį vaikystės Zarasuose praleidęs karikatūristas Al Jaffee (1921–2023). Jo motina buvo kilusi iš šio krašto, o paties A. Jaffee gyvenimo istorija įamžinta biografinėje knygoje „Pašėlęs Al Jaffee gyvenimas“ (autorė Mary-Lou Weisman, 2010 m.). Menininkas įrašytas į Gineso rekordų knygą už ilgiausią komiksų kūrėjo karjerą – net 73 metus ir 3 mėnesius jis dirbo žurnale „MAD“ Niujorke. Kraštiečių muziejuje eksponuojama jo karikatūrų paroda, kurioje – vaikystės įspūdžiai iš prieškario Zarasų (paroda surengta Aldonos ir Philipo Shapiro šeimos rūpesčiu).
Dar vienas svarbus vardas – fotografas Moisiejus Botvinikas (1901–1984), kilęs iš Kauno, bet persikėlęs į Zarasus. Jo dėka nuotraukose išliko autentiški tarpukario kurortinių Zarasų vaizdai, kurie šiandien leidžia pažvelgti į praeitį ir pajusti to meto kurortinio miesto dvasią.
Antazavės dvaras – menas ir patriotiškumas
Dar vienas unikalus kultūros židinys – Antazavės dvaras (Dusetų seniūnija). Čia vyksta klasikinės muzikos koncertai, kameriniai renginiai, parodų atidarymai, meno plenerai, eksponuojamos Ramučio Petniūno kolekcijos. Dvaro ekspozicijas kuruoja Kultūros centras Dusetų dailės galerija. Taip pat Antazavės dvare veikia ir Amatų centras, kuriame puoselėjami tradiciniai amatai bei vyksta edukacijos.
Tačiau šis dvaras svarbus ne tik kultūriniu, bet ir istoriniu aspektu – tai grafaitės Emilijos Pliaterytės senelių rezidencija. Būtent iš šio dvaro, 1830–1831 metų sukilimo metu, nusikirpusi plaukus ir persirengusi vyriškais drabužiais, Emilija Pliaterytė išjojo į mūšius – čia prasidėjo jos kelias į karinių pajėgų kapitonės laipsnį. Dvare veikia ekspozicija, skirta Emilijai, o netrukus ji bus papildyta unikaliomis meno vertybėmis.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/3111?placement=
Kūrybos šaknys – Zarasuose
Zarasai – daugelio žymių Lietuvos kūrėjų gimtinė ar įkvėpimo šaltinis: čia gimė praeities kūrėjai - kalbininkas Kazimieras Būga, poetai Faustas Kirša ir Paulius Širvys, kompozitoriai Juozas Gruodis, Petras Gaulė, Faustas Latėnas, dirigentas Lionginas Abarius; ir šiandien kuriantys kraštiečiai - aktorius Algirdas Latėnas, režisierius Algimantas Puipa, menininkas Alvydas Stauskas, dailininkai Nomeda ir Šarūnas Saukos bei daugelis kitų. Neatsitiktinai Zarasai 2008 metais tapo pirmąja Lietuvos kultūros sostine, o 2028-aisiais vėl grįš į šį vaidmenį.
Kultūros sostinė 2028: planai, talentai, mecenatystė
Zarasai turi ambicingą kultūros sostinės 2028 metų viziją – numatyta daugiau kaip 30 inovatyvių veiklų: jaunųjų kūrėjų vasaros stovyklos, naujas kino festivalis, kultūros vadybos eksperimentai ir kūrybingų asmenybių įtraukimas į regiono kultūrinį gyvenimą.
Jau dabar ambasadoriais tapo garsūs jaunosios kartos kraštiečiai: vibrafonininkas Marius Šinkūnas, aktorė Emilija Latėnaitė, reperis Andrius Glušakovas-Puschaz, poetė Jurgita Jasponytė, skulptorius rašytojas Mykolas Sauka.
Svarbi programos ašis – mecenatystės skatinimas. Projektas „Kultūros bangos“ bus įgyvendinamas bendradarbiaujant su Zarasų rajono savivaldybės mecenatu, kuris skirs 150 000 eurų. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija taip pat ragina stiprinti šią tradiciją, įtraukiant kraštiečius ir verslo atstovus.
Kviečiame prisidėti prie kultūrinės sėkmės istorijos
Zarasai – tai ne tik ežerai, poilsis ir istorija. Tai gyvas, kūrybingas ir šiuolaikiškas kurortinis kultūros miestas, kviečiantis kurti, patirti ir dalyvauti. 2028 metais Zarasai taps Lietuvos kultūros sostine – kviečiame jus tapti šios unikalios istorijos dalimi: atvykti, aplankyti parodas, renginius, muziejus, dalyvauti kūrybinėse veiklose.
Tačiau kad ši kultūrinė vizija būtų įgyvendinta, būtinas ir verslo, bendruomenių bei pavienių žmonių indėlis. Kviečiame įmones, organizacijas ir rėmėjus tapti Zarasų kultūros mecenatais – prisidėti prie renginių, meninių iniciatyvų, edukacijos programų ir viešųjų erdvių puoselėjimo.
Zarasų rajono savivaldybė užtikrina skaidrų, viešą mecenatystės modelį: rėmėjams gali būti suteikti vardiniai titulai, viešas pripažinimas, partnerystės matomumas spaudoje, renginiuose ir miesto erdvėse.
Prisidėkite prie „Kultūros bangų“ ir tapkite matoma, reikšminga Lietuvos kultūros sostinių judėjimo dalimi!
Straipsnį parengė Daiva Šukštulienė ir Jurgita Ulkienė (Zarasų rajono savivaldybė)
Nuotraukos Algimanto Navicko.
