2025-07-19 13:45

Siūlys mažinti šventinių dienų skaičių ir ilginti atostogas

Rasos šventė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Rasos šventė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Seimui nepritarus, kad Sausio 13-oji būtų paskelbta nedarbo diena, parlamento pirmininkas Saulius Skvernelis teigia nematąs prasmės dar kartą teikti tokį siūlymą, bet svarsto apie didesnę šventinių dienų pertvarką. Pavyzdžiui, atsisakyti Joninių ir kitų švenčių, bet pailginti atostogas.

„Nežinau, ką dar galima tobulinti. Tai buvo antras bandymas užšachuoti šitą projektą, ir nežinau, su kuo tai susiję. Gal dėl to, kad aš pateikinėju, gal tai yra priežastis“, – BNS sakė parlamento vadovas, paklaustas, ar planuoja Seimui dar kartą siūlyti įrašyti Laisvės gynėjų dieną į šventinių dienų sąrašą.

Birželio viduryje Seimas po svarstymo nepritarė Sausio 13-osios paskelbimui nedarbo diena, kartu atsisakant lapkričio 2-osios – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) – kaip šventinės dienos. Projektą palaikė 42 parlamentarai, prieš buvo 12 Seimo narių, susilaikė 32.

„Belieka tik apgailestauti, kad tiek konservatoriai, kurie kaip visą laiką mėgsta tokių švenčių metu politiškai pasireklamuoti, tiek Liberalų sąjūdis, ir, deja, nemaža dalis socdemų, nepritarė šitai iniciatyvai, kuri kyla tikrai iš tų žmonių, kurie Sausio 13-ąją dalyvavo įvykiuose ir buvo aktyvūs gynėjai, tiesiog renginių dalyviai“, – šią savaitę teigė S. Skvernelis.

Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Anot jo, prieštaraujant jo siūlymui kurtas „nelogiškas naratyvas, kad jeigu Sausio 13-oji taps šventine diena, žmonės jos nešvęs, nes tada pasirinks viduržiemy kažkur išvažiuoti šašlykų išsikepti“.

„Pagal tuos argumentus nė viena valstybinė šventė neturėtų būti švenčiama, kaip šventinė diena, nes tiesiog dalis žmonių švenčia, dalyvauja renginiuose, dalis tiesiog praleidžia laisvalaikį kitur“, – kalbėjo Parlamento vadovas.

Jis apgailestavo, kad norintieji Laisvės gynėjų dieną dalyvauti oficialiuose renginiuose negali to padaryti, nes turi būti darbe.

S. Skvernelis teigė dėl to svarstąs, kad valstybės šventės statusą turėtų išsaugoti tik su valstybingumu ir religija susijusios progos.

„Palikti taip, kad liktų tik valstybinės šventės, tai yra Kovo 11-oji, Vasario 16-oji ir Liepos 6-oji, bei religinės šventės, kurios susijusios su mūsų krašto ir religinėmis tradicijomis – Velykos, Kalėdos, Vėlinės. O visas kitas panaikinti – Gegužės 1-ąją, Jonines“, – BNS sakė Seimo pirmininkas.

Anot jo, vietoj panaikintų šventinių dienų Darbo kodekse reikėtų darbuotojams numatyti nebe 20 darbo dienų atostogas, o 22–23.

„Žmogus pats pasirinktų, kokią dieną jam pasiimti atostogas ir galbūt nueiti į Gegužės 1-osios demonstraciją ar į Sausio 13-osios minėjimą“, – tvirtino S. Skvernelis.

„Toks vienintelis, matyt, būtų tolesnis patobulinto projekto kelias, bet nežinau, ar šiandien galima apie tai kalbėti, kad jis būtų sėkmingas, nes matote, vieniems Gegužės 1-oji yra didžiausia šventė iš visų švenčių, kitiems Joninės yra neliečiamos ir ir panašiai“, – pridūrė politikas.

Šiuo metu Darbo kodekse įrašyta 16 švenčių dienų, per kurias paprastai nedirbama, iš jų trys sutampa su savaitgalio dienomis.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

52795
130817
52791