2025-07-06 12:30

G. Nausėda: šiandien matome didžiosios karaliaus Mindaugo svajonės išsipildymą

Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas Seime. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas Seime. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Lietuvai sekmadienį minint Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną, prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad šiandien matomas vienintelio Lietuvos karaliaus svajonės išsipildymas, jis taip pat dėkojo Vokietijai „ryžtą kartu stovėti Europos sargyboje“.

Atnaujinta Vokietijos prezidento žodžiais.

„Prieš savo akis šiandien matome didžiosios karaliaus Mindaugo svajonės išsipildymą. Kartą pradėjusi savo valstybingumo kelionę, Lietuva ją tęsia drąsiai, kantriai ir nepaprastai atkakliai, jausdama tvirtą laisvę mylinčių šalių užnugarį“, – per vėliavų pakėlimo ceremoniją Simono Daukanto aikštėje sakė valstybės vadovas.

Jo teigimu, daugelis šalių turi vos po vieną nepriklausomybės dieną, o Lietuva – tris. Tai rodo tautos ryžtą siekti ir turėti savo valstybę.

„Du kartus, nepaisydami visų kliūčių, atkovojome savo valstybę. Atsisakėme girdėti tuos, kurie sakė, kad mums nepavyks, ir atkakliai žengėme savo keliu, nešdami laisvo tautų apsisprendimo ir demokratijos vėliavą“, – teigė G. Nausėda.

Anot jo, lietuvių stiprybės pamatai pakloti prieš 772 metus, kai Mindaugas buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi.

„Būtent tada Lietuva pirmą kartą taip aiškiai tapo krikščioniškosios Europos dalimi. Būtent tada save priskyrėme Europos civilizacijai ir patys pradėjome dalytis viskuo, ką turėjome geriausio. Stiprios valstybės sukūrimas XIII amžiuje mums leido su kitomis tautomis užmegzti glaudžius ryšius, kurie mus iki šiol stiprina ir praturtina“, – kalbėjo prezidentas.

Jis pabrėžė, kad nuo pirmojo Lietuvos paminėjimo Kvedlinburgo analuose, Mindaugo krikšto ir Gedimino laiškų iki knygnešių eros, saksų savanorių, iki euroatlantinės integracijos Lietuva visada juto reikšmingą Vokietijos įtaką.

„Nors mūsų keliai neretai susikirsdavo ir kartais tikrai skaudžiai, dar dažniau jie vienas kitą papildydavo, kaip kad Baltijos kelias pranašavo Berlyno sienos griūtį. Šiandien svarbiausi Lietuvos ir Vokietijos tikslai, ambicijos ir svajonės atrodo pasiekę aukščiausią darnos tašką“, – tvirtino G. Nausėda.

Kreipdamasis į Lietuvoje viešintį Vokietijos prezidentą Franką Walterį Steinmeierį Lietuvos vadovas dėkojo jo šaliai už paramą Ukrainai kovojant bei už Lietuvoje dislokuojamą kariuomenės brigadą, „tapsiančią ryškiausiu europietiškojo solidarumo pavyzdžiu“.

Vokietijos saugumo dalis

Vilniuje viešintis Vokietijos prezidentas F. W. Steinmeieris sako, kad Lietuvos saugumas ir laisvė yra neatskiriama Vokietijos saugumo ir laisvės dalis.

„Vokietijos brigada – matomiausias mūsų bendrystės ženklas, tai pavyzdinis laikmečio lūžio projektas. Mūsų karės ir kariai čia, Lietuvoje, patvirtina mūsų Aljanso pažadą ir tai reiškia: jūsų saugumas yra ir mūsų saugumas, jūsų laisvė yra ir mūsų laisvė“, – sekmadienį per bendrą prezidentų spaudos konferenciją Vilniuje sakė jis.

Vokietija yra įsipareigojusi iki 2027 metų pabaigos Lietuvoje dislokuoti nuolatinę brigadą.

Sekmadienį Lietuvoje švenčiama Valstybės diena žymi Mindaugo karūnavimą Lietuvos karaliumi 1253 metų liepos 6 dieną. 

Ši diena valstybės švente paskelbta 1990 metais, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. 

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

52795
130817
52791