„Hästens“ dešimtmetis Lietuvoje: sugrįžtantys klientai ir idėjos plėtrai

Sakoma, jeigu nemiegojai „Hästens“ lovoje, nežinai, kas yra tobulas nakties poilsis. Ne veltui šie daugiau nei šimtmetį skaičiuojančios Švedijos kompanijos baldai stovi Holivudo žvaigždžių ir prašmatniausių pasaulio viešbučių miegamuosiuose. Ir karalių – nuo 1952 m. kompanija yra oficiali Švedijos karališkųjų rūmų tiekėja.

Kai 2015 m. Laura Budrevičiūtė su „Hästens“ magija nusprendė supažindinti lietuvius, skeptikų netrūko. Languoto audinio lova už neblogo automobilio antrinės rinkos kainą šalyje, ką tik įsivedusioje eurą, atrodė žlugti pasmerktas verslo planas. Šįmet kartu su komanda švenčianti dešimties metų sukaktį, pašnekovė tikra: jeigu būtų klausiusi vien racionalių argumentų, verslo nebūtų buvę.

„Žvelgdama atgal, aš iš tikrųjų labai džiaugiuosi. Tie 10 metų prabėgo labai greitai. Žinoma, tikrai nebuvo – ir nėra – lengva, darbo reikia daug. Bet labiausiai mane per šį laiką nustebino suvokimas, kad verslą iš tikrųjų galima daryti iš meilės, o ne iš išskaičiavimo ar ekselio eilučių, nors jos irgi labai svarbios“, – pripažįsta „Hästens Lietuva“ vadovė, į šio ženklo gerbėjų gretas įsiliejusi gerokai anksčiau nei įsteigė įmonę Lietuvoje.

Langeliai nebekelia nuostabos

„Hästens“ lovos atpažįstamos iš mėlynai baltais langeliais marginto audinio. Raštas, kuris dabar asocijuojamas su prestižu ir aukščiausios prabos kokybe, kelią skynėsi sunkiai. Kai 1978 m. buvo oficialiai pristatytas, Švedijoje naująjį dizainą visi laikė nederančiu su „Hästens“ nišine prabanga ir tinkamu nebent staltiesėms siūti. Tik gerokai vėliau audinys sulaukė pripažinimo ir net buvo apdovanotas dizaino profesionalų.

Ši bjauriojo ančiuko istorija kartojosi kaskart kompanijai žengiant į naują rinką, ir  Lietuva – ne išimtis. L. Budrevičiūtė prisimena, kaip atsidarius „Hästens“ salonui Vilniuje, žmonės palankiai priėmė prekės ženklo filosofiją – natūralumą, tvarumą, šimtametę meistrystę – tačiau absoliuti dauguma domėjosi, ar galima rinktis kitas lovos spalvas. Lietuviams langeliai siejosi su kasdienybe, kaimo turizmu ir rankšluosčiais. Tačiau ilgainiui pirkėjų mąstysena kito, o šiandien grožio klausimas jau tikrai antraeilis.

„Nepraėjo nė dešimt metų ir tai, kas anksčiau kliuvo, dabar priimama natūraliai: dauguma mūsų klientų pageidauja ne tik languotos lovos, bet ir tokio pat galvūgalio. Pripažinimo langeliai siekė kone tris dešimtmečius.  Man tai – gražus nuoseklumo versle pavyzdys, rodantis, kad kai labai tiki tuo, ką darai, ir nekaitalioji savo identiteto bandydamas įtikti kitiems, kantrybė atsiperka. Tai, kas stabilu, nesikeičia ir nesikeis, šiandien yra labai didelė vertė“, – įsitikinusi „Hästens“ atstovė Lietuvoje.

Beje, languotas audinys yra ne tik dizaino elementas: simetriškas raštas padeda meistrui preciziškai sudygsniuoti medžiagą. Kas vieną, du arba tris langelius: kuo prabangesnė lova – tuo daugiau dygsnių.

Kiek žmogui reikia lovų?

„Hästens“ garsėja ir savo ilgaamžiškumu. Dar lovadirbystės pradžioje fabriko įkūrėjas pareiškė, kad jo baldai ir po ketvirčio amžiaus tarnaus taip pat nepriekaištingai kaip pirmą dieną. Lovos iš tiesų tarnauja dešimtmečius: kompanijos žiniomis, seniausias jų gaminys, kuriame tebemiegama, buvo parduotas 1902 m. Šie baldai tarsi šeimos relikvijos keliauja iš kartos į kartą, iš namų į namus. „Kartais žmonės kraustydamiesi į naują būstą iš senojo pasiima vienintelį daiktą – lovą“, – iškalbingu faktu dalijasi L. Budrevičiūtė.

Vis dėlto amžino gaminio amplua tikrai nėra pardavėjų svajonė. Pašnekovė pripažįsta, kad pradedant verslą kirbėjo abejonė – kiek gi žmonės gali pirkti lovų?

„Nerimavau, kad kokybiškas produktas, turintis 25 metų garantiją, reikš mažai kartotinių pirkimų, ir galiausiai rinka išseks. Tiesa tokia, kad per šiuos dešimt metų turime labai daug sugrįžtančių klientų. Žmonės perka į antrus, trečius namus. Perka vaikams. Labai daug kas įsigyja aksesuarų, dovanų. Tai mane išties labai pozityviai nustebino. Pasirodo, net tos prekės, kurios atrodo, įsigyjamos kartą ir ilgam, jeigu yra teisingos savo tvarumu ir kokybe, padaro tokį įspūdį, kad žmonės sugrįžta. Jie tampa savotiškais ambasadoriais, parduoda draugams, kaimynams, verslo partneriams. Kai produktas yra be galo stiprus, jis pats atlieka didžiausią darbą – paversti klientą patenkintu. Mūsų komandai lieka tik pasirūpinti puikiu aptarnavimu“, – kalba „Hästens Lietuva“ vadovė.

Iš Švedijos – į pasaulį

Šiandien „Hästens“ – vis dar nišinis, bet jau pasaulinis vardas. Lovos iš gamyklos mažame Švedijos miestelyje iškeliauja į 50 šalių penkiuose pasaulio žemynuose. Įmonė įsitvirtino Azijoje ir JAV, o neseniai įžengė į Australiją.

Ant sėkmės Olimpo įmonę užkėlė dabartinis jos vadovas Jan Ryde, garsėjantis nestandartiniu požiūriu į verslą ir vizionieriškumu.

„Kai būdamas 25 metų atėjau vadovauti įmonei, kurią 1852 m. įkūrė mano senelio senelis, mūsų pajamos siekė maždaug 1,8 mln. Švedijos kronų. Pasakiau sau, kad kai peržengsime milijardą kronų – 100 mln. JAV dolerių – parašysiu knygą apie tai, kaip aš matau ir kuriu verslą. Dabar, kai tikslas pasiektas ir „Hästens“ ūgtelėjo 50 000 proc., jaučiu turįs tvirtą pagrindą kalbėti apie savo misiją. Verslas, kaip ir gyvenimas – ne žiurkių lenktynės, o nuolatinės pastangos paversti pasaulį geresne vieta gyventi. Tą mes ir darome“, – 2023 m. pasirodžiusioje itin atviroje knygoje iškalbingu pavadinimu Kai verslas yra meilė rašo J. Ryde, penktosios kartos šeimos verslo atstovas.

Jam kilo ir mintis sukurti lovą, kokios dar nebuvo pasaulyje. Bendradarbiaujant su garsiuoju dizaineriu Ferris Rafauli, gimė aukščiausios „Hästens“ meistrystės šedevras – „Grand Vividus“. Nors skeptikų netrūko net kompanijos viduje, šiandien pasaulio lovų karaliene tituluojamos lovos, kurios kaina prasideda nuo 500 tūkst. Eur (bet gali siekti ir milijoną) pirkėjai kantriai laukia dvejus metus – tiek užsakymų kompanija turi į priekį.

Pasaulinė sėkmė turėjo įtakos ir kainoms. „Hästens“ lovos niekada negalėjo lygintis su masinės produkcijos gaminiais, o per dešimtmetį jų vertė ūgtelėjo beveik dvigubai. Žinoma, tam yra ir objektyvių priežasčių: kompanija renkasi išlaikyti aukščiausią kokybės ir meistriškumo kartelę, o ne spartinti gamybą.

„Ar būčiau laimingesnė, jeigu mūsų parduodami produktai būtų pigesni? Aišku, kad taip, nes Lietuvos rinka yra ne Amerika. Vis dėlto labai įdomu pamatyti, kad per šiuos dešimt metų kainos pasikeitė daug smarkiau, nei žmonių požiūris į jas. Ir kai atidarėme saloną, ir dabar užsukę klientai stebisi: Kaip brangu!, – neslepia L. Budrevičiūtė. – Žinoma, tie, kurie įsigijo lovą prieš dešimt metų, ne tik stebisi, bet ir džiaugiasi įžvalgumu ir nepabijojimu investuoti, kaip dabar jau aišku, ne tik į savo miegą, bet ir tikra ta žodžio prasme.“

Naujas vardas miego industrijoje

„Hästens Lietuva“ kūrėjai šis veiklos dešimtmetis parodė, jog esama išties daug žmonių, vertinančių miego svarbą gyvenime, tačiau ne visi jie gali sau leisti miegoti prabangiausio pasaulio gamintojo balduose. Šiems pirkėjams L. Budrevičiūtė su komanda nusprendė pristatyti gamintojus, pasižyminčius bekompromise kokybe, tačiau liberalesne kaina.

Taip gimė „8 miego valandos“ – elektroninė ir fizinė parduotuvė, kurioje – čiužiniai, lovos, patalynė ir kitos miego prekės. Po šįmet įkurto prekių ženklo skėčiu pirmasis prisijungė Didžiosios Britanijos gamintojas „Vispring“, kurio meistrai išrado kišenines spyruokles, naudojamas čiužiniuose visame pasaulyje. Savo verslo filosofija į „Hästens“ labai panašus prekių ženklas yra lankstesnis: pavyzdžiui, čiužinį galima įsigyti atskirai.

„Pirkėjams pirmiausia norime palengvinti pasirinkimo naštą: tapti rėčiu, kuris atsijoja nevertus dėmesio produktus ir palieka tik itin aukštos kokybės, natūralių medžiagų ir ilgaamžius gaminius. Kol kas „8 miego valandų“ asortimente turime po vieną vardą kiekvienoje prekių kategorijoje, bet nuolat ieškome naujų ir esame atviri visiems bekompromisės kokybės gamintojams“, – pabrėžia jau dešimtmetį tobulą nakties poilsį parduodanti L. Budrevičiūtė.