Ukraina kartoja raginimus Rusijai pateikti taikos susitarimo planą; V. Putinas svarsto pasirodyti derybose
Papildyta V. Zelenskio kritika Rusijai ir A. Kubiliaus komentaru.
Jungtinėms Tautoms (JT) pareiškus, kad viltis pasiekti taiką trejus metus trunkančiame kare „vis dar gyva, tačiau tik vos vos“, Jungtinės Valstijos vėl perspėjo, kad gali baigti savo tarpininkavimą ir įvesti sankcijas Rusijai.
Rusija savo ruožtu ketvirtadienį teigė vis dar laukianti, kad Ukraina įsipareigotų pirmadienį Stambule surengti naujas derybas.
„Ukraina yra pasirengusi dalyvauti kitame susitikime, tačiau norime dalyvauti konstruktyvioje diskusijoje. Tai reiškia, kad svarbu gauti Rusijos pasiūlymą“, – atsakydamas į Rusijos reikalavimus pareiškė prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
Volodymyras Zelenskis penktadienį apkaltino Rusiją, kad ši vis nepateikia žadėto sąrašo sąlygų, kurios, pasak jo, yra būtinos taikos deryboms, ir nepatvirtino, ar Ukraina kitą savaitę siųs derybų delegaciją į Stambulą.
„Tam, kad susitikimas būtų prasmingas, jo darbotvarkė turi būti aiški, o deryboms turi būti tinkamai pasirengta“, – pažymėjo ukrainiečių lyderis.
„Rusai nesugebėjo pateikti vadinamojo memorandumo, kurį žadėjo parengti, – socialiniuose tinkluose parašė Ukrainos prezidentas. – Deja, Rusija daro viską, ką gali, kad kitas galimas susitikimas neduotų jokių rezultatų“.
Nors pastaraisiais mėnesiais paspartėjo diplomatinės pastangos nutraukti karą, Rusija toliau intensyviai bombarduoja Ukrainą ir atmeta raginimus sudaryti paliaubas.
Maskva pasiūlė surengti antrą tiesioginių derybų raundą Stambule birželio 2-ąją, kai, jos teigimu, ji pateiks memorandumą, kuriame išdėstys savo sąlygas dėl ilgalaikio taikos susitarimo. Ukraina ne kartą yra sakiusi, kad susitikimas neduos rezultatų, jei ji iš anksto negaus memorandumo kopijos.
Ragindamas Ukrainą atsakyti, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį teigė, kad Kyjivo reikalavimas perduoti memorandumą yra nekonstruktyvus.
Ukraina pareiškė, kad jau pateikė Rusijai savo taikos susitarimo viziją ir pareikalavo, kad Maskva padarytų tą patį.
Maskvos atsisakymas atsiųsti dokumentą „rodo, kad jis greičiausiai yra pilnas nerealių ultimatumų“, teigė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychas.
Memorandumo iš Rusijos reikia, kad ateinančios derybos „būtų dalykiškos“
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha penktadienį priminė, kad Kyjivas vis dar laukia žadėto memorandumo dėl ugnies nutraukimo.
Taip jis kalbėjo per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainoje viešinčiu Turkijos užsienio reikalų ministru Hakanu Fidanu, jį cituoja ukrainiečių portalas „Ukrainska Pravda“.
„Dėl susitikimų Turkijoje. Esame suinteresuoti, kad šie susitikimai tęstųsi. Norime užbaigti šį karą šiais metais. Esame suinteresuoti sudaryti paliaubas. Ukraina tai atvirai aptars tiesiogiai su Rusija. Tai patvirtinome per pastaruosius mūsų delegacijų susitikimus su Rusijos puse“, – kalbėjo ukrainiečių diplomatijos vadovas.
Jis pridūrė, kad po ankstesnio susitikimo Stambule Ukraina jau perdavė Rusijos pusei savo viziją dėl tolesnių veiksmų ir būsimų paliaubų parametrų.
„Taip pat laukiame memorandumo iš Rusijos pusės, kaip buvo skelbta. Tikimės jo iš anksto. Tai buvo pažadėta ir Amerikos pusei. Svarbu iš anksto gauti dokumentą, kad kitas susitikimas būtų dalykiškas“, – sakė A. Sybiha.
Jis paaiškino, kad tai svarbu tam, kad delegacija, kuri vyks į derybas, turėtų įgaliojimus aptarti atitinkamas pozicijas.
Svarsto atvykti
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas svarsto galimybę surengti aukščiausiojo lygio susitikimą su savo kolegomis iš Ukrainos, JAV ir Turkijos, tačiau tik tuo atveju, jei derybos su Kyjivu duos rezultatų, penktadienį pranešė Kremlius.
„Prezidentas Putinas ne kartą yra pareiškęs, kad iš esmės pritaria aukšto lygio kontaktams, – nurodė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. – Tačiau pirmiausia rezultatų turi būti pasiekta per tiesiogines abiejų šalių derybas.“
E. Macronas: tai išbandymas JAV
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad Vašingtono atsakas į Rusijos vykdomą taikos derybų su Ukraina vilkinimą taps JAV „patikimumo išbandymu“.
Singapūre su oficialiu vizitu viešintis E. Macronas teigė, kad Europos valstybės yra pasirengusios įvesti naujas sankcijas Maskvai, jei ji nesilaikys reikalavimų, tačiau JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija turi patvirtinti, kad yra pasirengusi padaryti tą patį.
VERSLO TRIBŪNA
Energetikos infrastruktūros grupės „DS1“ dukterinė įmonė UAB „DS1 Service“ pasirašė aptarnavimo ir priežiūros (angl. O&M) sutartį su „Elektrum Lietuva“, pagal kurią prižiūrės dalį „Elektrum Lietuva“ atsinaujinančios energetikos infrastruktūros portfelio – iš viso 331,7 MW elektros tinklų infrastruktūros visoje Lietuvoje. Toks mastas – tai ženklas, kad rinka pereina į brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne tik pastatyti parkus, bet užtikrinti jų patikimą kasdienę generaciją. Būtent todėl O&M paslaugos vis dažniau vertinamos kaip verslo funkcija, tiesiogiai susijusi su prastovų kontrole ir investicijų grąža.
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nuolat ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas visoje savo veikloje. 2024 finansiniais metais net 98,9 proc. bendrovės parduotuvėse ir logistikos centruose naudojamos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Apie tai, kaip prie mažesnio poveikio aplinkai prisideda ant pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir kiti gamtą tausojantys sprendimai, plačiau pasakojama naujausiame įmonės tvarumo žurnale.
Paprastumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir gebėjimas patenkinti realius vartotojų poreikius – tokia kryptimi juda pramoninis dizainas. Informacijos ir sprendimų triukšme vertę kuria ne įmantri forma ar technologijų gausa, o gebėjimas tiksliai spręsti konkrečias problemas. Dizaino ekspertai pasakoja, kas lemia šį pokytį, kaip keičiasi dizainerio vaidmuo ir kokių kompetencijų reikia rinkai.
Pabrėždamas, kad tai bus „amerikiečių patikimumo išbandymas“, E. Macronas sakė, kad jei Rusija „patvirtins, jog nėra pasirengusi sudaryti taikos“, Vašingtonas turės patvirtinti savo įsipareigojimą įvesti sankcijas Maskvai.
Turkija: abi šalys nori paliaubų
Tiek Rusija, tiek Ukraina nori paliaubų, kurios sustabdytų daugiau nei trejus metus trunkantį karą, penktadienį pareiškė Turkijos vyriausiasis diplomatas, po derybų Maskvoje vykstantis į Kyjivą.
„Pastebiu, kad prasidėjus deryboms šis klausimas ima įgauti optimistiškesnį toną. Abi šalys nori paliaubų. Niekas nesako, kad jų nenori“, – traukinyje, vykstančiame į Kyjivą, sakė užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas, kaip pranešė Turkijos valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“.
Turkija penktadienį pasiūlė surengti trišalį JAV, Rusijos ir Ukrainos prezidentų susitikimą, siekiant užbaigti ilgiau kaip trejus metus trunkantį karą Ukrainoje.
„Nuoširdžiai manome, kad pirmąsias ir antrąsias tiesiogines Stambulo derybas galima užbaigti Donaldo Trumpo, Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio susitikimu, kuriam vadovautų Recepas Tayyipas Erdoganas“, – sakė Kyjive viešintis užsienio reikalų ministras H. Fidanas.
K. Budrys rezultatyvių derybų neprognozuoja
K. Budrys, užsienio reikalų ministras, sako, kad tikėtina, jog ir per antrąsias tiesiogines Ukrainos ir Rusijos derybas nebus pasiekta apčiuopiamų rezultatų.
„Žiūrint su kokia intencija ir su kokia nuotaika (į derybas – BNS) bus atvykusi Rusijos delegacija, jei tokia pačia kaip buvo praeitą kartą, tai mes žinome, kuo visa tai pasibaigė ir kad jokio tikro noro susiderėti nebuvo, dėl to ir rezultatų apčiuopiamų, kas būtų susiję su paliaubomis, jų nebuvo, – penktadienį sakė Madride viešintis Lietuvos diplomatijos vadovas. –Labai tikėtina, kad ir šį sykį taip bus“.
K. Budrio teigimu, reikia siekti, kad paliaubos būtų įvestos „besąlygiškai ir iš karto“.
„Tik paliaubų metu gali įvykti normalios deramos derybos dėl agresijos pabaigimo, turi būti užtikrintas ir Jungtinių Amerikos Valstijų, ir Europos įsitraukimas į tokius pokalbius“, – kalbėjo ministras.
„Turi būti apibrėžti rezultatai. Jeigu ne, (...) turi būti paruoštas sankcijų paketas ir jis įgyvendinamas, nes tai tik paskatins pasiekti tą rezultatą, nes tai, ką mes matome dabar, yra tik imitacija. Ar pirmadienis pakeis šį vertinimą, kad tai nėra imitacija? Greičiausiai, kad ne, dėl to ukrainiečiams reikia dar didesnės paramos“, – teigė jis.
Už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius sako taip pat nematantis jokių įrodymų, kad Maskva norėtų taikos.
„Derybos gali vykti tada, kai abi pusės nori taikos. Kad Ukraina nori taikos – akivaizdu, aš nematau jokių įrodymų, kad (Vladimiras – BNS) Putinas nori taikos, – Rūdninkuose žurnalistams penktadienį sakė eurokomisaras. – Šioje vietoje mes turime būti pasirengę tam, kad karas gali užtrukti žymiai ilgiau ir būti pasirengę kartu su Ukraina. Mano įsitikinimu, vienintelis kelias pasiekti taip reikalingą taiką Ukrainoje, tai pilnai įgyvendinti formulę, kuriai atrodo visi pritaria, yra taika per galią“.
Pasak A. Kubiliaus, galią Ukrainai gali suteikti tik Vakarų partneriai.
„Visų pirma turime galvoti apie Europos Sąjungos vaidmenį, iki šiol suteikta parama nemaža, bet (...) tikrai galima rasti galimybių kaip didinti (paramą –BNS)“, – sakė eurokomisaras.
A. Skaisgirytė: vyksta pseudoderybos
Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė sako, jog nepaisant didelio kiekio su derybomis susijusių pranešimų, realaus vyksmo yra labai mažai.
„Jos (derybos – BNS) yra tokiame turbūt pseudoderybų taške, jeigu taip galima būtų pasakyti. Daug kalbama, daug pranešimų, tačiau realaus vyksmo yra labai mažai. Ką matėme iki šiol, tai susitikimą Stambule, jo rezultatas yra labai kuklus, apsikeitimas belaisviais“, – penktadienį LRT radijui sakė šalies vadovo vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais.
„Apsikeitimai belaisviais vyko ir iki Stambulo susitikimo, ne vieną kartą. Na, gal tiktai kiekis tų belaisvių šį kartą yra didesnis negu ankstesniais kartais, tačiau tai yra, na, jeigu taip galima pasakyti, įprasta praktika. Jokio kito derybinio postūmio Stambule nebuvo pasiekta“, – teigė A. Skaisgirytė.
V. Zelenskis pirmadienį turėtų atvykti į Vilniuje vyksiantį Bukarešto devyneto susitikimą, kuriame taip pat dalyvaus Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos Vengrijos, Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos bei Švedijos atstovai.
Pasak A. Skaisgirytės, susitikime bus aptariama birželį Nyderlanduose, Hagoje, vyksiančio NATO viršūnių susitikimų darbotvarkė, parama Ukrainai, koordinuojamas bendrų veiksmų planas.
„Tikrai turbūt pagrindinis artėjančio (NATO – BNS) viršūnių susitikimo diskusijų klausimas bus gynybos finansavimo didinimas. Prezidentas Trumpas labai aiškiai išreiškė norą, kad visos NATO narės eitų link 5 procentų“, – kalbėjo ji.
JT: viltis vos gyva
Rusijos ir Ukrainos derybose viltis pasiekti taiką vos rusena, ketvirtadienį pareiškė aukšto rango Jungtinių Tautų (JT) pareigūnė, pasmerkdama pastaruoju metu prieš Ukrainą vykdomus „brutalius didelio masto Rusijos išpuolius“.
JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja politikos ir taikos stiprinimo reikalams Rosemary DiCarlo sakė, kad „atsargi viltis“, kurią ji išreiškė prieš mėnesį, sumažėjo dėl pastaruoju metu sustiprėjusios agresijos.
„Pasak Ukrainos pareigūnų, pirmadienį buvo surengta didžiausia dronų ataka prieš Ukrainą nuo Rusijos invazijos pradžios“, – teigė R. DiCarlo, pridurdama: „Ji viršijo ankstesnį rekordą, pasiektą praėjusią naktį.“
Nors paliaubos nebuvo paskelbtos, R. DiCarlo gyrė diplomatines pastangas gegužės 16 dieną, kai susitiko Ukrainos ir Rusijos delegacijos, sakydama, kad „džiugina tai, jog šalys susitarė tęsti procesą“.
„Savaitgalį kilusi masinių išpuolių banga – akivaizdus įspėjimas, kaip greitai šis karas gali pasiekti naują destruktyvų lygį. Tolesnis eskalavimas ne tik padidintų civilių gyventojų nuostolius, bet ir keltų pavojų jau ir taip sudėtingoms taikos pastangoms“, – pažymėjo R. DiCarlo.
„Viltis, kad šalys galės susėsti ir derėtis, vis dar gyva, tačiau tik vos vos“, – įspėjo ji.
Reikia teisingos taikos
Vasario viduryje Vašingtono atnaujintos derybos, kuriomis siekiama diplomatiniu būdu sureguliuoti Ukrainos krizę, įsiplieskusią 2022-ųjų vasarį, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, kol kas nedavė jokių rezultatų.
JAV ambasadorės prie JT patarėjas Johnas Kelley, kuris yra toks pat nusivylęs kaip R. DiCarlo, tvirtino, kad karo pratęsimas neatitinka niekieno interesų.
„Jei Rusija priims neteisingą sprendimą tęsti šį katastrofišką karą, Jungtinės Valstijos turės apsvarstyti galimybę pasitraukti iš mūsų derybų pastangų, kuriomis siekiama užbaigti šį konfliktą“, – perspėjo jis.
„Papildomos sankcijos Rusijai vis dar svarstomos“, – pridūrė jis.
R. DiCarlo atkakliai tvirtino, kad „reikia rimtų, akivaizdžių ir geranoriškų pastangų – dabar – sugrįžti į kelią, kuris galėtų atvesti prie teisingos taikos“.
„Visiškas, neatidėliotinas ir besąlygiškas ugnies nutraukimas – tai tokios pastangos, nors ir pradinės“, – nurodė ji.
Pasak JT, teisinga taika yra taika, pagal kurią gerbiamas Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas.
Rusija savo ruožtu ketvirtadienį teigė vis dar laukianti, kad Ukraina įsipareigotų pirmadienį Stambule surengti naujas derybas.
Ukraina, kuri kaltina Rusiją vilkinant taikos derybas, prieš bet kokį susitikimą siekia, kad Kremlius pateiktų savo sąlygas, ir ragina „išplėsti ir sugriežtinti sankcijas Maskvai“.
„Rusija nerodo jokių realių ketinimų nutraukti karą“, – tarybai sakė Ukrainos pasiuntinio JT pavaduotoja Chrystyna Hajovyšyn.
„Todėl nematome kitos išeities, kaip tik sustiprinti tarptautinį politinį, karinį ir ekonominį spaudimą“, – pridūrė ji.
Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia atmetė jos kaltinimus ir apkaltino Kyjivą „bandymu pratęsti karą“.
„Jokios naujos antirusiškos sankcijos, ginklų tiekimas Ukrainai ar bet kokie kiti priešiški žingsniai Rusijos atžvilgiu nesugebės užkirsti kelio neišvengiamam (ukrainiečių prezidento Volodymyro) Zelenskio režimo kariniam pralaimėjimui“, – tvirtino jis.
R. DiCarlo pripažino, kad „taikos procesas nebus lengvas ir tam prireiks laiko“.
„Bet nereikėtų laukti, – pabrėžė ji. – Ypač Ukrainos žmonės negali laukti.“
