Savivaldybės, kuriose numatyta steigti poligonus, tikisi įvairių kompensacijų
Papildyta ministrės Dovilės Šakalienės komentaru.
Gegužės pradžioje Lietuvos savivaldybių asociacija KAM, Prezidentūrai, Seimui ir Vyriausybei nusiuntė savo pasiūlymus dėl galimų paskatų savivaldybėms, kurių teritorijose veikia arba ateityje veiks poligonai bei karinės mokymo teritorijos.
Jame nurodoma, kad turėtų būti sukurtas nuolatinis, teisiškai pagrįstas ir prognozuojamas tokių savivaldybių finansavimo mechanizmas.
„Pavyzdžiui, įstatymu įtvirtintas X procentas nuo gynybai skiriamų lėšų; specialioji tikslinė dotacija, kuri būtų apskaičiuojama pagal aiškią formulę, remiantis objektyviais kriterijais (karinės teritorijos plotu, mokymų intensyvumu, gyventojų skaičiumi poveikio zonoje, infrastruktūros apkrovos indeksu), ir būtų integruota į valstybės biudžeto asignavimus“, – teigiama rašte.
„Yra savivaldybės, kurios konkrečiai kalbėjo apie konkrečias gatves, vandens, vandenvalos, vandentvarkos projektus, kurie yra, bet yra tiesiog du bendri tokie, kurie liestų praktiškai visas savivaldybes, paskatų galimi variantai: tai yra dėl didesnės gyventojų pajamų mokesčio dalies, tenkančios savivaldybėms“, – pirmadienį LRT radijui teigė A. Klišonis, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.
„Ir dar viena paskata būtų Kelių priežiūros plėtros programos, vadinamos KPPP, lėšos. Nes natūralu, kad sunkiajam transportui judant dažniau, nebūtinai šarvuočiams ar tankams, bet vilkikams judant keliais, iš tikrųjų galima galbūt didesnė pačių kelių pažeida“, – sakė jis.
Norėtų kompensacijų už žalą žemės ūkiui, rekreacijai
Kadangi karinių teritorijų įrengimas gali riboti tam tikrų teritorijų naudojimą, skirtą žemės ūkiui, rekreacijai ar kitoms veikloms, savivaldybių asociacija prašo numatyti kompensacinius žalos atlyginimo mechanizmus.
Keliamas klausimas ir dėl sveikatos, socialinių paslaugų vietos gyventojams užtikrinimo.
„Siektina numatyti ilgalaikę tikslinę sveikatos paslaugų plėtros programą, užtikrinti mobilių ambulatorijų įsigijimą bei veiklą, psichologinės ir reabilitacinės pagalbos prieinamumą kariams ir gyventojams, motyvacines stipendijas bei specializuotas stažuotes karo medicinos srityje, papildomą PSDF perskirstymo dedamąją savivaldybėms su didele karių dislokacija ir dvigubos įrangos (karinės-civilinės) naudojimo modelį su aiškiu kompensavimo algoritmu“, – teigiama rašte.
Taip pat norima paramos į viešąją infrastruktūrą – sporto sales, stadionus, pėsčiųjų ir dviračių takus, civilinės saugos stiprinimą, siūloma numatyti kompensacijas už triukšmą, taršą ar judėjimo apribojimus, subsidijas pirmam būstui gyventojams, gyvenantiems šalia karinių teritorijų.
Tarp siūlomų paskatų – kad savivaldybėms tektų mokesčiai už teršimą, už valstybinius gamtos išteklius.
Skatins ir tas savivaldybes, kuriose kariai treniruojasi
D. Šakalienė sakė, kad dėl savivaldybių poreikių su kiekviena iš jų bus diskutuojama atskirai.
„Ilgas tas poreikių sąrašas gautas ir dabar jau eisime konkrečiai, kalbėdami su konkrečiomis savivaldybėmis, kurios būtent su poligonų steigimu ir veikla bus tiesiogiai susiję“, – BNS sakė D. Šakalienė.
Ji pažymėjo, kad kalbama apie paskatas ne tik toms savivaldybėms, kur bus įsteigtas naujas poligonas, bet ir toms, kur Lietuvos kariuomenė bei sąjungininkai jau treniruojasi.
„Čia yra vienas iš tokių labai svarbių momentų, kad tikrai nenorime, jog jaustųsi diskriminuojamos tos savivaldybės, kurios jau dabar turi poligonus ir tikrai sudaro visas sąlygas juose veikti, geranoriškai bendradarbiauja, o ne kuria kokias nors kliūtis“, – tvirtino krašto apsaugos ministrė.
D. Šakalienė: apie poligonų įstatymą tikrai kalba neina
Lietuvos savivaldybių asociacija teigė palaikanti sumanymą parengti atskirą įstatymą, nustatant specialų statusą savivaldybėms kurių teritorijose veikia poligonai. Anot asociacijos, šiame teisės akte galėtų būti įtvirtinti tiek savivaldos, tiek valstybės abipusiai įsipareigojimai, susiję su minėtų teritorijų eksploatavimu.
„(...) neabejojame, kad poligonai ar karinės mokymo teritorijos yra ypač svarbūs nacionaliniam saugumui. Tuo pačiu jos turi reikšmingą poveikį ir vietos bendruomenėms. Manome, kad darnus ir tvarus poligonų ar karinių teritorijų vystymas gali būti įgyvendinamas tik ieškant ir randant bendrus susitarimus. Tačiau kartu pažymime, kad minėtos savivaldybės ir jų gyventojai susiduria su daugybe iššūkių, pavyzdžiui, – nepageidaujamu ir kenksmingu triukšmu, nuolatinės priežiūros reikalaujančiais keliais, ūkinės veiklos ir kitais įvairiais apribojimais“, – teigiama rašte.
D. Šakalienė savo ruožtu abejojo dėl naujo teisės akto reikalingumo.
„Ne, tai apie poligonų įstatymą tikrai kalba neina, nes visi turbūt suprantame, kad atskiro įstatymo rašymas dar labiau prailgintų procesą“, – BNS sakė ji.
Ministrės teigimu, sutarus dėl konkrečių paskatų turėtų būti keičiami galiojantys teisės aktai.
„Įvertinsime visus tuos poreikius, kurie reikalaus teisinių pakeitimų, jeigu reikės atskirų įstatymų pataisų arba Vyriausybės nutarimo forma. Suprantu, kad remiantis ankstesnių vyriausybių patirtimi, pasitikėjimas iš savivaldos pusės yra gana trapus“, – kalbėjo D. Šakalienė.
VERSLO TRIBŪNA
Energetikos infrastruktūros grupės „DS1“ dukterinė įmonė UAB „DS1 Service“ pasirašė aptarnavimo ir priežiūros (angl. O&M) sutartį su „Elektrum Lietuva“, pagal kurią prižiūrės dalį „Elektrum Lietuva“ atsinaujinančios energetikos infrastruktūros portfelio – iš viso 331,7 MW elektros tinklų infrastruktūros visoje Lietuvoje. Toks mastas – tai ženklas, kad rinka pereina į brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne tik pastatyti parkus, bet užtikrinti jų patikimą kasdienę generaciją. Būtent todėl O&M paslaugos vis dažniau vertinamos kaip verslo funkcija, tiesiogiai susijusi su prastovų kontrole ir investicijų grąža.
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nuolat ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas visoje savo veikloje. 2024 finansiniais metais net 98,9 proc. bendrovės parduotuvėse ir logistikos centruose naudojamos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Apie tai, kaip prie mažesnio poveikio aplinkai prisideda ant pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir kiti gamtą tausojantys sprendimai, plačiau pasakojama naujausiame įmonės tvarumo žurnale.
Paprastumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir gebėjimas patenkinti realius vartotojų poreikius – tokia kryptimi juda pramoninis dizainas. Informacijos ir sprendimų triukšme vertę kuria ne įmantri forma ar technologijų gausa, o gebėjimas tiksliai spręsti konkrečias problemas. Dizaino ekspertai pasakoja, kas lemia šį pokytį, kaip keičiasi dizainerio vaidmuo ir kokių kompetencijų reikia rinkai.
Anot jos, šiame procese dalyvauja ne tik KAM, bet ir kitos institucijos.
„Tiek prezidentas, tiek premjeras, tiek aš, tiek kariuomenės vadas, tiek Seimo pirmininkas – mes visi vienodai matome, kad (poligonų – BNS) poreikis tikrai yra labai aštrus ir turi būti labai greitai įgyvendintas. Tai reiškia, kiekvienas savo mandato ribose, kiekvienas savo kompetencijų lauke darysime viską, kad tai įvyktų. Kaip ir sakiau, prioritetiniai poreikiai konkrečiose savivaldybėse ir tada žiūrime, ar tai Vyriausybės, ar Seimo kompetencijoje tai įgyvendinti“, – aiškino krašto apsaugos ministrė.
Ji taip pat sakė, kad dedamos pastangos paspartinti procesą. D. Šakalienės teigimu, dirbama dviem kryptimis – vertinant savivaldybių poreikius ir fiziškai apžiūrint potencialias teritorijas.
„Tai yra didžiuliai plotai, po keliasdešimt tūkstančių hektarų, ir dabar tiesiog, na, žiūrime būdus, kaip galima būtų fiziškai, kaip įmanoma greičiau juos apžiūrėti ir įsivertinti. Nes kai kur tiesiog tai, kas yra, na, tarkime, registruose arba tai, kas yra oficialiuose dokumentuose, ne visada atitinka tai, ką randame realybėje“, – sakė ji.
O. Mašalė: savivaldybė gaus vertės iš to, kad jų teritorijoje veikia kariuomenė
Pietų arba Rytų Lietuvoje svarstant įsteigti brigados dydžio poligoną, Vyriausybė žada parengti naudų savivaldybėms, kurios leistų jų teritorijose steigti poligonus, paketą.
Krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė sako, kad savivaldybių pateikti prašymai logiški, ir pozityviai vertina vykstantį dialogą su savivaldybėmis.
„Prašymai neabejotinai yra ir pagrįsti, ir logiški. Ir, kaip ir minėjo (LSA – BNS) prezidentas, yra tikrai noras kalbėtis ir susitarti. Ir jeigu mes visi su tokiu požiūriu einame į dialogą, tai neabejotina, kad tas dialogas bus rezultatyvus ir turėsime gerus sprendimus“, – LRT radijui sakė O. Mašalė.
„Tiek mūsų kariuomenė, tiek sąjungininkų kariai turės tinkamas vietas treniruotis, tiek savivaldybė gaus tam tikras vertes iš to, kad pas juos veikia kariuomenė. Ir galų gale valstybė bus bendrąja prasme užtikrinta, saugi, nes pasiruošusi, treniruota kariuomenė yra pats geriausias atgrasymo elementas“, – kalbėjo ji.
O. Mašalė praėjusią savaitę teigė, kad dabar prasidės konkrečios būsimo poligono vietos paieškos, o sprendimą ketinama priimti rudenį.
Politikė pakartojo, kad poligonui vieta bus renkama Rytų ir Pietų Lietuvoje, siekiant, kad jis atsirastų „kuo arčiau nedraugiškų valstybių teritorijų“.
Kaip skelbė BNS, naujam brigados dydžio kariniam poligonui vietos ieškoma Lietuvoje daugėjant sąjungininkų karių, augant šauktinių skaičiui ir rezervui, įsigyjant naujos karinės technikos.
Tam ieškoma 20.000 hektarų dydžio teritorijos – toks poligonas būtų didžiausias Lietuvoje.
Pernai rudenį Seimas nusprendė naujus poligonus įsteigti Tauragės ir Šilalės rajonuose, tačiau jie bus mažesni ir bus skirti tik manevravimui.
REKOMENDUOJAME
