F. Merzas Vokietijos brigados inauguracijoje: perimame NATO rytinio flango gynybą
Papildyta skyriumi „D. Šakalienė: praeities priešai mūsų nesulaužė, o ateities priešai – nebaugina“
Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo prezidentas Gitanas Nausėda, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ir Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.
Pasak F. Merzo, stovėdamos kartu Lietuva ir Vokietija parodo, kad yra pasirengusios ginti Europos laisvę nuo bet kokio agresoriaus.
Vokietija užpernai įsipareigojo nuolatiniam buvimui dislokuoti brigadą Lietuvoje iki 2027 metų. Taip Berlynas reagavo į grėsmes Europos saugumui po Rusijos invazijos Ukrainoje.
„Turime būti pasirengę gintis taip, kad niekada nereiktų kariauti“
Viešėdamas Vilniuje F. Merzas sakė, kad „taika Europoje yra pavojuje“.
„Kiekvieną dieną Rusija pažeidžia tvarką, kurią visi bendrai sukūrėme taisydami Antrojo pasaulinio karo klaidas. Gyvename ne tik nusikalstamo Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje, bet patiriame ir išpuolius bei žudynes Europos miestuose, šnipinėjimo ir sabotažo atvejus, kibernetines atakas ir sistemingą dezinformaciją. Privalome gebėti apsiginti nuo tokių išpuolių“, – kalbėjo Vokietijos kancleris.
Pasak jo, Baltijos šalys seniai suprato, kad laisvė nėra nemokama, kai tuo metu Vokietija tikėjo „Putino režimo iliuzija“.
„Aš žinau, kad toks iliuzinis tikėjimas sukėlė nemažai susierzinimo Baltijos šalių piliečiams, bet patikinu jus, kad toks mąstymas jau baigėsi“, – pareiškė F. Merzas.
Jo teigimu, NATO turi būti pasirengusi gintis taip, kad niekada nereikėtų kariauti. Patikimas atgrasymas ir yra Lietuvoje dislokuojamos brigados užduotis.
D. Šakalienė: praeities priešai mūsų nesulaužė, o ateities priešai – nebaugina
Prezidentas vokiečių brigados atvykimą pavadino „išskirtiniu įvykių mūsų šalies istorijai“ ir pabrėžė, jog jie atvyksta, kad padėtų Lietuvai užtikrinti krašto gynybą ir atgrasyti Rusiją.
„Jis (atvykimas – VŽ) liudija bendras Lietuvos ir Vokietijos vertybes, mūsų laiko patikrintą draugystę, galiausiai – mūsų didžiulę strateginės partnerystės pažangą pastaraisiais metais“, – sakė G. Nausėda.
Vėliau jis, kreipdamasis vokiečių kalba, padėkojo Vokietijos kariams už jų buvimą Lietuvoje.
D. Šakalienė per ceremoniją sakė, kad Lietuva supranta, kiek pastangų Vokietijai kainavo sprendimas dislokuoti brigadą, ir dėl to yra nuoširdžiai dėkinga.
„Lietuva didžiuojasi galėdama stovėti šalia tokio partnerio“, – kalbėjo ministrė.
Pasak jos, nuo okupacijų kentėjusi Lietuva jautėsi viena ir išduota, tačiau šiandien tokia nebėra.
„Sąjungininkų kariai stovi čia pat, pasiryžę ginti mūsų žmones ir žemę kartu su mūsų kariais. Vokietijos brigados istorija – tai mūsų sėkmės istorija“, – sakė D. Šakalienė.
„Mes, lietuviai, savo skausminga patirtimi patyrėme, kad laisvės niekada niekas tiesiog neduoda. Ją renkamės, už ją kovojame ir ją giname. Mūsų tauta gali vadintis laisva, nes niekada nesusitaikėme su okupacijos grandinėmis“, – pridūrė ji.
„Šiandien, stovėdami vieningi su vokiečių sąjungininkais, mes dar kartą pareiškiame – praeities priešai mūsų nenulaužė, o ateities priešai mūsų nebaugina“, – kalbėjo ministrė.
VERSLO TRIBŪNA
Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius sakė, kad inauguruota brigada bus „pasiruošusi kovai ir dislokuota priešakinėse pozicijose“.
„Ši diena žymi reikšmingą žingsnį. Tai, kas prasidėjo nuo nedidelio branduolio, virto didele augančia jėga“, – teigė politikas.
Pažadėjo laikytis įsipareigojimo ginti Vilnių, kaip Berlyną, tiek, kiek reikės
Kancleris F. Merzas taip pat padėkojo lietuviams, išskėstomis rankomis pasitikusiems Bundesvero karius, nepaisant skausmingos istorijos, kai Lietuvą prieš daugiau nei 70 metų buvo okupavusi nacių Vokietija.
„Užsienio karių priėmimas savo šalyje nėra savaime suprantamas, ypač čia, Lietuvoje. Mums visiems, o ypač Bundesverui, ši diena yra naujos eros pradžia“, – kalbėjo F. Merzas.
„Lietuvos saugumas yra ir mūsų saugumas. Vilniaus gynyba yra ir Berlyno gynyba. Mūsų bendra taika neturi geografinių ribų – ji baigiasi ten, kur nustojame ją ginti“, – sakė jis.
„Todėl čia esame šiandien, todėl čia ir pasiliksime. Vokietija laikosi savo įsipareigojimų tiek žodžiais, tiek veiksmais – šiandien, rytoj, tiek, kiek reikės“, – teigė Vokietijos kancleris.
Ceremonijos stebėtojai: tai – istorinė diena
Inauguracijos ceremoniją stebėti atvyko tiek vilniečiai, tiek miesto svečiai.
Viena jų – Lietuvoje praktiką atliekanti 22 metų tarptautinių santykių studentė iš Vokietijos Janina.
„Tai istorinė diena ne tik Lietuvai, bet ir Vokietijai. (...) Manau, kad sprendimas dislokuoti brigadą yra itin svarbus atsižvelgiant į dabartinę saugumo situaciją Europoje. Tai didelis žingsnis Vokietijai, nes pagaliau šalis prisiima daugiau atsakomybės dėl Europos saugumo“, – kalbėjo Janina.
Inauguraciją stebėjęs 75 metų pensininkas Pranciškus, agentūrai BNS sakė, kad tai itin svarbi diena Lietuvai.
„Tai Lietuvai svarbu dėl šalies apginamumo. Tikimės, kad dėl brigados bus daugiau atgrasymo nuo priešų iš Rytų, – teigė vyras. – Tai puikus Vokietijos sprendimas, todėl kad čia ne vien dėl Lietuvos, jie tuo pačiu gina ir Europą“.
Balandžio 1 dieną Lietuvoje dislokuojama Vokietijos kariuomenės 45-oji brigada pasiekė pilną štabo pajėgumą. Šiuo metu Lietuvoje tarnauja 500 Vokietijos brigados karių, jie iki 2027 metų atvyks palaipsniui.
Pernai balandį į Lietuvą atvyko pirminis Vokietijos brigados elementas, atsakingas už brigados perkėlimo planavimą.
Katedros aikštėje išsirikiavo beveik tūkstantis karių, tarp jų: Vokietijos ginkluotųjų pajėgų atstovai iš 10-osios šarvuotosios divizijos štabo, 45-osios šarvuotosios brigados, 122-ojo šarvuotasis pėstininkų ir 203-iojo tankų batalionų, kartu su daugianacionaline NATO kovine grupe „Lietuva“ bei Lietuvos kariuomenės kariais.
45-ajai šarvuotajai brigadai įteiktos dvi juostos: pirmąją įteikė F. Merzas ir B. Pistorius, o antrąją, suteikiančią brigadai oficialų pavadinimą „Lietuva“ – G. Nausėda ir D. Šakalienė.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, brigados inauguracija – iškilmingas karinis ritualas, žymintis oficialų naujo karinio vieneto gyvavimo pradžią.
Anksčiau prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje kartu su prezidentu Gitanu Nausėda F. Merzas teigė, kad Baltijos šalių saugumas yra ir Vokietijos saugumas, ir tikino, kad Lietuva gali pasikliauti jo šalimi.