Pokalbyje su D. Trumpu Europos lyderiai pabrėžė sankcijų poreikį
Šis Europos lyderių pokalbis su respublikonu įvyko prieš jo derybas telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Pokalbis tarp D. Trumpo ir V. Putino įvyks tuo metu, kai JAV prezidentas siekia užbaigti daugiau nei trejus metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.
„Lyderiai aptarė padėtį Ukrainoje ir katastrofiškas karo pasekmes abiem pusėms“, – sekmadienį paskelbtame pranešime nurodė JK ministro pirmininko Keiro Starmerio atstovas spaudai.
„Atsižvelgdami į rytojaus prezidento Trumpo ir prezidento Putino pokalbį, lyderiai aptarė būtinybę užtikrinti besąlygišką ugnies nutraukimą ir prezidento Putino įsipareigojimą rimtai vertinti taikos derybas, – pridūrė jis. – Jie taip pat aptarė sankcijų taikymą, jeigu Rusija nesugebės rimtai įsipareigoti laikytis ugnies nutraukimo ir taikos derybų.“
Europos lyderiai sustiprino įspėjimus dėl naujų sankcijų Rusijai prieš penktadienį Stambule vykusias pirmąsias tiesiogines Maskvos ir Kyjivo derybas per daugiau nei trejus metus. Tačiau šios derybos baigėsi be jokio proveržio sprendžiant konfliktą.
Europos lyderiai kaltina Kremliaus šeimininką sąmoningai ignoruojant raginimus dėl ugnies nutraukimo.
„Europiečiai ir amerikiečiai yra pasiryžę tikslingai dirbti kartu, kad šis baisus karas greitai pasibaigtų“, – sekmadienį Vatikane, kur dalyvavo popiežiaus Leono XIV inauguracinėse mišiose, sakė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
„Pastarosiomis dienomis padarėme keletą nedidelių žingsnių į priekį (...) konflikto šalys derasi tarpusavyje“, – pridūrė jis.
Penktadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, F. Merzas, K. Starmeris ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas paragino D. Trumpą pasmerkti Rusijos atsisakymą sutikti su ugnies nutraukimu ir labiau spausti Maskvą.
Sekmadienį Romoje, po susitikimo su popiežiumi, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo apie pusvalandžiui susitikęs su JAV viceprezidentu J. D. Vance'u.
Kalbėsis su V. Putinu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį telefonu kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, siekdamas užbaigti karą, kurį sukėlė Maskvos 2022 metais surengta invazija į Ukrainą.
D. Trumpas per JAV rinkimų kampaniją pažadėjo sustabdyti plataus masto karą per vieną dieną nuo atėjimo į valdžią, tačiau jo diplomatinės pastangos iki šiol nedavė didesnio rezultato.
Praėjusią savaitę Rusijos ir Ukrainos delegacijos pirmą kartą per beveik trejus metus Stambule surengė tiesiogines derybas, tačiau jos baigėsi be įsipareigojimo nutraukti ugnį.
Abi šalys apsikeitė įžeidimais, o Ukraina apkaltino Maskvą, kad ši atsiuntė „butaforinę“ žemo rango pareigūnų delegaciją.
Po šių derybų D. Trumpas paskelbė, kad kalbėsis telefonu su Rusijos prezidentu, siekdamas nutraukti kraujo liejimą Ukrainoje.
D. Trumpas taip pat sakė, kad kalbėsis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir NATO pareigūnais, ir išreiškė viltį, kad „ugnis bus nutraukta ir šis labai žiaurus karas (...) baigsis“.
Nuo sausio, kai pradėjo eiti pareigas, D. Trumpas ne kartą pabrėžė, kad nori, jog karas baigtųsi, ir neseniai parėmė raginimus besąlygiškai nutraukti ugnį 30 dienų.
Iki šiol jis daugiausia dėmesio skyrė spaudimui Ukrainai ir susilaikė nuo kritikos V. Putinui.
Tiek Maskva, tiek Vašingtonas anksčiau pabrėžė, kad būtina surengti V. Putino ir D. Trumpo susitikimą dėl karo.
JAV prezidentas taip pat teigė, kad „nieko neįvyks“ sprendžiant konfliktą, kol jis nesusitiks su V. Putinu akis į akį.
Ukrainos sąjungininkės Vakaruose apkaltino V. Putiną sąmoningai ignoruojant raginimus nutraukti ugnį ir ragina Rusijai taikyti naujas sankcijas.
Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Vokietijos vadovai sekmadienį surengė pokalbį telefonu su D. Trumpu.
„Laukdami rytoj vyksiančio prezidento D. Trumpo pokalbio su prezidentu V. Putinu, lyderiai aptarė būtinybę besąlygiškai nutraukti ugnį ir tai, kad prezidentas V. Putinas rimtai imtųsi taikos derybų“, – sakė Britanijos ministro pirmininko Keiro Starmerio atstovas spaudai.
„Jie taip pat aptarė sankcijų taikymą, jei Rusija rimtai neįsitrauktų į ugnies nutraukimą ir taikos derybas“, – sakė jis.
VERSLO TRIBŪNA
Energetikos infrastruktūros grupės „DS1“ dukterinė įmonė UAB „DS1 Service“ pasirašė aptarnavimo ir priežiūros (angl. O&M) sutartį su „Elektrum Lietuva“, pagal kurią prižiūrės dalį „Elektrum Lietuva“ atsinaujinančios energetikos infrastruktūros portfelio – iš viso 331,7 MW elektros tinklų infrastruktūros visoje Lietuvoje. Toks mastas – tai ženklas, kad rinka pereina į brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne tik pastatyti parkus, bet užtikrinti jų patikimą kasdienę generaciją. Būtent todėl O&M paslaugos vis dažniau vertinamos kaip verslo funkcija, tiesiogiai susijusi su prastovų kontrole ir investicijų grąža.
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nuolat ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas visoje savo veikloje. 2024 finansiniais metais net 98,9 proc. bendrovės parduotuvėse ir logistikos centruose naudojamos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Apie tai, kaip prie mažesnio poveikio aplinkai prisideda ant pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir kiti gamtą tausojantys sprendimai, plačiau pasakojama naujausiame įmonės tvarumo žurnale.
Paprastumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir gebėjimas patenkinti realius vartotojų poreikius – tokia kryptimi juda pramoninis dizainas. Informacijos ir sprendimų triukšme vertę kuria ne įmantri forma ar technologijų gausa, o gebėjimas tiksliai spręsti konkrečias problemas. Dizaino ekspertai pasakoja, kas lemia šį pokytį, kaip keičiasi dizainerio vaidmuo ir kokių kompetencijų reikia rinkai.
