V. Blinkevičiūtė ragina koaliciją vienytis, žada baigti politinę karjerą
„Dirbti koalicinėje valdančiojoje daugumoje niekada nėra lengva. Tai rodo ir mano asmeninė, ir daugelio Seimo kadencijų patirtis. Skiriasi koaliciją sudarančių partijų nuostatos vienu ar kitu klausimu, visiems norisi būti matomiems, pasišpilkuojama, pasibarama ir panašiai“, – partijos suvažiavime Vilniuje sakė politikė.
„Tai visiškai suprantama daugiapartinėje sistemoje ir parlamentinėje demokratijoje. Kitaip nebuvo ir nebus“, – pridūrė ji.
Vis dėlto V. Blinkevičiūtė teigė, kad svarbiausia ir būtina susitarti „pačiais svarbiausiais klausimais, lemsiančiais mūsų šalies raidą, pakeisiančiais mūsų žmonių gyvenimus į gera“.
Europarlamentarė pareiškė pagarbą šeštadienį partijos pirmininko vairą perimančiam premjerui Gintautui Paluckui už koalicijos telkimą ir vienijimą reikalingiems sprendimams.
„Žinau, kad pasiekti kompromisus dėl didelių dalykų nėra lengva – tai gali užtrukti ir mėnesių mėnesius“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.
„Tikroji lyderystė nėra visažinystė, nurodymų dalijimas. Tai yra gebėjimas išklausyti, telkti žmones, ieškot kompromisų ir kurti pažangą“, – sakė kadenciją baigusi socdemų lyderė.
Ji taip pat džiaugėsi, kad jau pusmetį visos valdžios šakos – Seimas, Vyriausybė ir prezidentas – „pagaliau veikia ranka rankon“.
Kreipdamasi į valdančiosios daugumos atstovus V. Blinkevičiūtė sakė, kad tik „vienybė, o ne konfrontacija ar kritika vardan kritikos gali atnešti rezultatų“.
„Vienas lauke karys nebūsi, tai yra komandinis darbas, vienas kito palaikymas, programos nuostatų įgyvendinimas, koalicijos sutartinių įsipareigojimų įgyvendinimas yra kelias į mūsų partijos sėkmę“, – teigė politikė.
Pernai Seimo rinkimus laimėję socialdemokratai turi 52 vietas parlamente.
Koaliciją jie sudarė su partija „Nemuno aušra“ bei Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir užsitikrino 86 parlamentarų daugumą, tačiau daugumą vis kamuoja nesutarimai.
Naujausias ginčas koalicijoje kilo, kai Seimas su dalies socdemų ir „Nemuno aušros“ atstovų pagalba atsisakė panaikinti teisinę neliečiamybę socialdemokratui Arūnui Dudėnui, kuriam prokuratūra norėjo pateikti įtarimus „čekiukų“ byloje.
Koalicija taip pat iki galo nesutaria dėl mokesčių pertvarkos, nors Vyriausybė ją jau pateikė Seimui.
BNS rašė, kad V. Blinkevičiūtė socialdemokratams vadovavo nuo 2021 m. pavasario, tačiau šiemet nusprendė nebesiekti perrinkimo. Ji po pernykščių Seimo rinkimų atsisakė užimti ir premjerės pareigas.
Šeštadienį ji taip pat pranešė, kad po kadencijos Europos Parlamente nebekandidatuos jokiuose rinkimuose.
„Taip, šita kadencija yra paskutinė“, – žurnalistams šeštadienį po partijos suvažiavimo sakė V. Blinkevičiūtė.
Ji į Europos Parlamentą buvo perrinkta pernai penkerių metų kadencijai.
Prieš tai partijai vadovavo G. Paluckas, tačiau po prastų 2020 m. Seimo rinkimų rezultatų atsistatydino.
Nuo šeštadienio jis vėl perima partijos pirmininko pareigas, laimėjęs rinkimus anksčiau pavasarį.
„Mokesčių mokėti gi niekas nenori“
V. Blinkevičiūtė pareiškė, kad į šalies biudžetą būtina surinkti daugiau mokesčių, ir paragino šalies gyventojus bei valdančiąją daugumą palaikyti Vyriausybės pasiūlytus mokesčių pakeitimus.
„Mokesčių mokėti gi niekas nenori. Tačiau tai yra neišvengiama, tai yra būtina“, – LSDP suvažiavime sakė V. Blinkevičiūtė.
„Taip, tai yra nepopuliaru, tačiau mes dar eidami į rinkimus sakėme, kad mes tą padarysime (didinsime mokesčius – BNS), nes privalome padaryti“, – pridūrė ji.
Politikė pabrėžė, kad Lietuva gerokai nusileidžia Europos Sąjungos (ES) vidurkiui pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) perskirstymą per valstybės biudžetą.
„Vadinasi, reikia daugiau bendro solidarumo“, – kalbėjo socialdemokratė.
VERSLO TRIBŪNA
Pasak jos, nuo didesnių biudžeto pajamų priklauso sveikatos, socialinės apsaugos, švietimo sistemos, saugumas, pensijos ir kitos viešosios paslaugos.
Politikė kreipėsi į socialdemokratų frakciją Seime ir valdančiąją daugumą, prašydama palaikyti Vyriausybės siūlomus pakeitimus.
Visgi ji sakė iki šiol pasigedusi aiškesnių politikų paaiškinimų visuomenei, kaip keisis mokestinė sistema.
„Prašau nė vieno neatstumti, kiekvienam paaiškinti“, – ragino V. Blinkevičiūtė.
BNS rašė, kad valdančiųjų kompromiso dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio siekianti Vyiausybė šią savaitę pasiūlė Seimui leisti savivaldybėms pačioms nustatyti neapmokestinamą pirmojo būsto vertę, vadinamąsias grindis, o virš jų būtų taikomi 0,1–1% tarifai. Antrasis ir paskesnis būstas būtų apmokestinami pagal Seimo nustatytą tvarką.
Taip pat siūloma nustatyti tris 20–32% progresinius gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, įvedant naują 25% tarifą.
Be to, siūloma 1 proc. punktu iki 17% tarifo padidinti pelno mokestį, apmokestinti visas ne gyvybės draudimo sutartis, išskyrus asmeninių automobilių civilinę atsakomybę, įvesti vadinamąjį „cukraus mokestį“.
Pakeitimus ketinama priimti iki liepos, kad jie įsigaliotų nuo kitų metų.
Priėmus siūlomą mokesčių pakeitimų paketą, 2026 m. planuojama į valstybės biudžetą papildomai surinkti 278,8 mln. Eur, 2027 m. – 551,9 mln. Eur. Didžiąją dalį šių lėšų žadama skirti krašto apsaugai.