G. Paluckas patvirtintas partijos pirmininku, M. Sinkevičius – jo pavaduotoju
Ragina kalbant apie gynybą nepamiršti socialinio saugumo
Kovą G. Paluckas dar pirmajame ture laimėjo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimus, jis surinko 5.065 iš 6.418 partiečių balsų ir įveikė parlamentarą Juozą Oleką ir Akmenės rajono merą Vitalijų Mitrofanovą.
Į partiją ir Jonavos mero pareigas po palankaus teismo sprendimo „čekiukų“ byloje grįžęs Mindaugas Sinkevičius šeštadienį buvo išrinktas G. Palucko pavaduotoju. Į politiką M. Sinkevičius grįžo kovą, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nutraukė bylą jo atžvilgiu.
Ligšiolinė partijos lyderė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė socialdemokratams vadovavo dvi kadencijas nuo 2021 m. pavasario, tačiau šiemet nusprendė nebesiekti perrinkimo. Ji po pernykščių Seimo rinkimų atsisakė užimti ir premjerės pareigas.
Prisiminusi pirmininkavimą partijai V. Blinkevičiūtė graudinosi.
„Dirbti ketverius metus partijos pirmininkės pareigose man buvo didžiulė garbė ir atsakomybė. Dėkoju jums visiems dirbusiems kartu“, – suvažiavimui sakė politikė.
BNS rašė, kad prieš tai partijai vadovavo pats G. Paluckas, tačiau po prastų 2020 m. Seimo rinkimų rezultatų atsistatydino.
Pernai rudenį LSDP laimėjo parlamento rinkimus – socialdemokratai iškovojo 52 mandatus iš 141 ir suformavo valdančiąją daugumą su „Nemuno aušra“ bei Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Nepamiršti „socialinio saugumo“
G. Paluckas šeštadienį paragino politikus kalbant apie gynybą nepamiršti socialinio saugumo.
„Nacionalinis saugumas negali remtis tik siaurais gynybos klausimais. Tai yra kelias, kuriuo mus veda dešinieji“, – socialdemokratų partijos suvažiavime teigė ministras pirmininkas.
„Ginklų garbinti tikrai nereikia. Jie nacionalinio saugumo klausimo neišspręs“, – pridūrė jis.
Pasak G. Palucko, laikmetis verčia socialdemokratus iš esmės išspręsti šalies saugumo klausimus, tačiau „nacionalinis saugumas turi dvi kojas“.
„Kad visuomenė būtų atspari, negali būti atskirų visuomenės grupių užribyje. Negali būti netikėjimo, kad mano darbo vieta nėra saugi, kad mano pajamos neleis man sumokėti banko paskolos“, – kalbėjo premjeras.
„Ši dedamoji šiandien yra pamiršta“, – tvirtino Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas.
Politikas tvirtino norintis, kad Valstybės saugumo departamentui kasmet pristatant grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą šalia šios įstaigos vadovo sėdėtų ir bent keturi Vyriausybės ministrai – švietimo ir sporto, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir krašto apsaugos.
„Jeigu pamiršime tą antrąją nacionalinio saugumo dedamąją, mes prarasime visuomenės pasitikėjimą, tikėjimą institucijomis, kad jos gerina mūsų gyvenimus, kad deda sąžiningas pastangas spręsti mūsų problemas, o tuo sukursime terpę manipuliacijoms, melui, dezinformacijai“, – kalbėjo G. Paluckas.
Kas moka mažų mokesčių kainą
Premjeras sakė, kad siūlomi didesni mokesčiai nedidins finansinės naštos pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, o surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą reikia siekiant kokybiškesnių viešųjų paslaugų.
„Pateikti siūlymai mokesčių naštos silpniausioms, ekonomiškai, finansiškai visuomenės grupėms nedidina“, – partijos suvažiavime šeštadienį teigė premjeras.
Pasak jo, visi politikai nori būti populiarūs, o didesni mokesčiai populiarumo nedidina, tačiau šiandien „renkamės tarp pigios mažų mokesčių šalies koncepcijos ir subalansuotų finansų“.
„Kas moka už mažos mokesčių šalies viziją? Kaip jums atrodo? Važiuodami čia, ypač iš nutolusių rajonų, jūs matėte, kas moka. Moka visuomenė. Per prastesnius kelius, per nesutvarkytas ligonines, per menkesnes viešąsias paslaugas. Kas gauna naudą? Naudą gauna tie, kas tų mokesčių nemoka“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Jis teigė, kad didesnį gyventojų pajamų mokestį (GPM) dėl siūlomų pokyčių mokės apie 10-15% visuomenės, kuri yra turtingesnė.
Premjeras taip pat sakė pasitikintis savivalda, kuri teisingai apmokestins nekilnojamąjį turtą, Vyriausybei pasiūlius laisvę savivaldybių taryboms įvedant mokesčius už pirmąjį būstą.
„Aš nemėgstu pavaldumo grandinių. Todėl visuomenėje taip pat stengiuosi rodyti dialogo praktiką, kalbėjimąsi, klausymąsi, įsiklausymą. Ir net jeigu mes kartais dėl kažko nesutariame, nesutariame garbingai ir argumentuotai“, – kalbėjo G. Paluckas.
„Norėčiau, jog visuomenėje formuotųsi pasitikėjimo saitai, kurie būtų grįsti sutarimu, o jeigu tas nesutarimas ir yra, tai vis tiktai patikėti, jog tos deleguotos atsakomybės, jog tos deleguotos pareigos yra atliekamos sąžiningai ir atsakingai“, – pridūrė jis.
BNS rašė, kad valdančiųjų kompromiso dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio siekianti Vyriausybė šią savaitę pasiūlė Seimui leisti savivaldybėms pačioms nustatyti neapmokestinamą pirmojo būsto vertę, vadinamąsias grindis, o virš jų būtų taikomi 0,1–1% tarifai. Antrasis ir paskesnis būstas būtų apmokestinami pagal Seimo nustatytą tvarką.
VERSLO TRIBŪNA
Energetikos infrastruktūros grupės „DS1“ dukterinė įmonė UAB „DS1 Service“ pasirašė aptarnavimo ir priežiūros (angl. O&M) sutartį su „Elektrum Lietuva“, pagal kurią prižiūrės dalį „Elektrum Lietuva“ atsinaujinančios energetikos infrastruktūros portfelio – iš viso 331,7 MW elektros tinklų infrastruktūros visoje Lietuvoje. Toks mastas – tai ženklas, kad rinka pereina į brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne tik pastatyti parkus, bet užtikrinti jų patikimą kasdienę generaciją. Būtent todėl O&M paslaugos vis dažniau vertinamos kaip verslo funkcija, tiesiogiai susijusi su prastovų kontrole ir investicijų grąža.
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nuolat ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas visoje savo veikloje. 2024 finansiniais metais net 98,9 proc. bendrovės parduotuvėse ir logistikos centruose naudojamos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Apie tai, kaip prie mažesnio poveikio aplinkai prisideda ant pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir kiti gamtą tausojantys sprendimai, plačiau pasakojama naujausiame įmonės tvarumo žurnale.
Paprastumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir gebėjimas patenkinti realius vartotojų poreikius – tokia kryptimi juda pramoninis dizainas. Informacijos ir sprendimų triukšme vertę kuria ne įmantri forma ar technologijų gausa, o gebėjimas tiksliai spręsti konkrečias problemas. Dizaino ekspertai pasakoja, kas lemia šį pokytį, kaip keičiasi dizainerio vaidmuo ir kokių kompetencijų reikia rinkai.
Taip pat siūloma nustatyti tris 20–32% progresinius gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, įvedant naują 25% tarifą.
Be to, siūloma 1 proc. punktu iki 17% tarifo padidinti pelno mokestį, apmokestinti visas ne gyvybės draudimo sutartis, išskyrus asmeninių automobilių civilinę atsakomybę, įvesti vadinamąjį „cukraus mokestį“.
Pakeitimus ketinama priimti iki liepos, kad jie įsigaliotų nuo kitų metų.
Priėmus siūlomą mokesčių pakeitimų paketą, 2026 m. planuojama į valstybės biudžetą papildomai surinkti 278,8 mln. Eur, 2027 m. – 551,9 mln. Eur. Didžiąją dalį šių lėšų žadama skirti krašto apsaugai.
„Pastabos apie penktąją koloną nepadeda“
Pasigirstančios replikos apie penktąją koloną valstybėje nepadeda veikti kartu, įsitikinęs G. Paluckas. Pasak jo, riba tarp dezinformacijos ir nuomonės yra plona, tačiau Lietuvos visuomenė yra atspari priešiškų šalių kišimuisi į vidaus politiką.
„Kai kurie mūsų politinio lauko lyderiai yra linkę klijuoti įvairias etiketes: penktos kolonos, kitos kolonos. Bet jeigu šiandien aš pasakyčiau čia, mūsų būryje, jog kažkas yra penkta kolona, jūs pradėtumėte dairytis, kuris, išsiskaičiuoti pirmais antrais“, – socialdemokratų partijos suvažiavime Vilniuje šeštadienį sakė G. Paluckas.
„Ar tai didina mūsų gebėjimą veikti kartu? Negalima šitaip skaldyti ir poliarizuoti visuomenės“, – kalbėjo jis.
Apie tai, jog parlamente formuojasi tam tikra penktoji kolona, kovo mėnesį pareiškė Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
Tai jis teigė po to, kai dauguma valdančiosios „Nemuno aušros“ ir keli opozicinių „valstiečių“ frakcijų atstovai nepritarė nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pratęsimui. Vėliau „aušriečiai“ poziciją pakeitė.
Savo ruožtu Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad šalyje stiprėja prieš valstybės interesus nusistačiusių asmenų grupė, kurią jis apibūdino kaip penktąją koloną. Jis pabrėžė kalbantis ne konkrečiai apie Seimą, o visuomenę.
G. Paluckas tvirtino, kad Lietuvoje yra atskirų žmonių, kurie šneka niekus, tačiau priešiškų valstybių užkratas per visuomenę neina.
„Pyktis mes mėgstame, tai daryti mokame, tačiau patarimų, kaip tai daryti iš šalies, iš kitų nedraugiškų valstybių, mums nereikia. Mes patys mokėsime ir susipykti, ir susitaikyti“, – sakė politikas.
