Dešimt Europos valstybių sutarė dėl didesnės povandeninės infrastruktūros apsaugos
Penktadienį Taline Lietuvos, Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Vokietijos užsienio reikalų ministrai pasirašė atitinkamą memorandumą.
Jame numatoma stiprinti bendradarbiavimą siekiant didinti jūros dugne nutiestų kabelių ir vamzdynų atsparumą, užtikrinti tiekimo grandinių saugumą, vykdyti povandeninę stebėseną, plėsti greito remonto pajėgumus.
Memorandume taip pat numatytos nuostatos dėl informacijos apsaugos, galimų bendrų finansavimo šaltinių ir veiksmų koordinavimo.
„Dokumentas žymi tvirtą politinę valią veikti išvien, užtikrinant energetinį, ekonominį ir skaitmeninį saugumą visame regione“, – teigiama penktadienį išplatintame Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Ministrai Taline taip pat aptarė prieš kelias dienas Estijos išskirtinėje ekonominėje zonoje įvykusį incidentą, kai sankcionuotas „šešėlinis“ tanklaivis „Jaguar“ atsisakė paklusti teisėtiems Estijos reikalavimams, o jį saugantis rusų karinis orlaivis pažeidė Estijos oro erdvę.
„Rusija „šešėlinį laivyną“ naudoja prieš mus kaip ginklą. Tai labai aiškiai parodė su sankcionuotu tanklaiviu „Jaguaru“ susijęs incidentas, kuomet Rusija panaudojo savo karines oro pajėgas jį ginti“, – teigė Kęstutis Budrys, Lietuvos diplomatijos vadovas.
Pasak jo, Baltijos jūros valstybės turi pakankamai gerą supratimą, kaip veikia „šešėlinis laivynas“, griežtinamos sankcijos, tačiau tokio atsako nebepakanka. Būtina priimti bendrą praktikos kodą, kuris numatytų gerokai rimtesnes atsako priemones.
Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, būtina tęsti griežtą likusių „šešėlinio laivyno“ laivų sankcionavimą, nes dabar atskiri laivai yra skirtingai sankcionuojami JAV, Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos.
Pasak ministro, tai rodo ir „Jaguaro“ atvejis, kurį sankcionavo tik Jungtinė Karalystė, tačiau būtina, kad tokie laivai sulauktų vienodo visų jurisdikcijų sankcijų.
Lietuvos siūlymu 17-ame ES sankcijų pakete sankcionuota dar 200 Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivų.
Kitas svarbus žingsnis, K. Budrio teigimu, NATO karinio buvimo didinimas Baltijos jūroje, Aljanso vykdomos misijos „Baltijos sargas“ (Baltic Sentry) mandato pratęsimas ir nacionalinių reagavimo taisyklių peržiūrėjimas – net ir taikos metu įtraukiant karines jūrų pajėgas.
Šiuo metu daugelyje valstybių šios funkcijos priskirtos civilinėms institucijoms – sienų ir pakrančių apsaugos tarnyboms, kurios yra vidaus reikalų ministerijų kompetencijoje.
„Agresorė turi suprasti, kad tokia kryptinga priešiška veikla negali būti nebaudžiama. Į Rusiją nuplaukęs laivas privalo suprasti, kad išplaukti jam nebus leista“, – sakė ministras.
Pastaraisiais metais Baltijos jūroje fiksuotas ne vienas povandeninės infrastruktūros pažeidimas.
Reaguodama į incidentus NATO sausį Baltijos jūroje pradėjo naują stebėjimo misiją „Baltic Sentry“, ja siekiama užkirsti kelią bandymams atakuoti povandeninę infrastruktūrą regione.
