K. Budrys: norime turėti įrankius, jei ES sankcijos pradėtų šlubuoti
Taip jis kalbėjo URM trečiadienį registravus pataisas, kuriomis siekiama įstatymuose numatyti galimybę įvesti nacionalines ekonomines sankcijas Maskvai ir Minskui.
„Mūsų noras turėti įrankius, jei ES sankcijos pradėtų šlubuoti, matytume, kad jos neefektyvios ir reikėtų regiono valstybėms įvedinėti savo sankcijas, tai galima daryti įvairiais būdais, vienas iš jų – mūsų siūlomos nacionalinės sankcijos“, – ketvirtadienį teigė Turkijoje viešintis K. Budrys.
„Mes konsultuojamės su regiono valstybėmis, žiūrime, kokius jie priėmę sprendimus, kokius mes galime, kalbamės su Europos Komisija, ką mes ketiname padaryti. (...) Kalbamės ir su lenkais, ir su Baltijos valstybėmis“, – sakė jis.
K. Budrys teigė besitikintis, kad ES pratęs sankcijas Rusijai, o jei ne – tuomet sprendimų imsis regiono šalys.
„Mūsų noras, kad Rusijos karinė mašina nebūtų maitinama, (...) turime pasistengti ir neleisti nė menkiausios rizikos, kad visa ši sistema, kurią kūrėme trejus metus, sugriūtų“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Siekio numatyti galimybę įvesti nacionalines sankcijas Lietuva imasi, jeigu vasarą nepavyktų pratęsti dėl Rusijos invazijos Ukrainoje įvestų europinių sankcijų.
Vilnius siekia, jog į kitas su Rusija ar Baltarusija besiribojančias ES nares sausumos keliu į Bendriją nebūtų tiekiamos rusiškos ir baltarusiškos prekės, tokiu būdu padidėtų jų patiriami prekybos kaštai.
Sankcijos Bendrijoje pratęsiamos bendru šalių sutarimu, tačiau šįkart nerimaujama dėl galimo Vengrijos veto.
BNS rašė, kad ES nuo 2022-ųjų vasario 24-osios, kai Maskva pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, yra įvedusi 17 sankcijų Rusijai paketų.
Jos nukreiptos tiek prieš konkrečius asmenis, tiek prieš Kremliaus ekonomikos sektorius, įmones.
Pasak K. Budrio, ES netrukus imsis rengti ir 18-ąjį sankcijų paketą.
„Čia Lietuvos indėlis jau dabar yra didelis, toliau bus didelis, kviesime šalis tą daryti, nes matome, kad tai veikia“, – sakė jis.
REKOMENDUOJAME
