Kyjive susirinkę Europos lyderiai ragina Rusiją sutikti su 30 d. paliaubomis
Papildyta informacija apie raginimus Rusijai.
Ukraina ir jos sąjungininkės Europoje susitarė paraginti Rusiją sutikti su 30 dienų besąlygiškomis paliaubomis nuo pirmadienio, šeštadienį pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras.
„Ukraina ir sąjungininkės yra pasirengusios visiškam besąlygiškam ugnies nutraukimui sausumoje, ore ir jūroje mažiausiai 30 dienų, pradedant jau nuo pirmadienio“, – sakoma Andrijaus Sybihos pranešime socialiniame tinkle „X“.
Tam pritaria ir Ursula von der Leyen, Europos Komisijos (EK) pirmininkė: „Palaikome pasiūlymą dėl visiškų ir besąlygiškų 30 dienų paliaubų. Jos turi būti įgyvendintos be išankstinių sąlygų, kad būtų atvertas kelias prasmingoms taikos deryboms“
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo, Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko ir JK premjero Keiro Starmerio kelionė yra pirmas kartas, kai keturių Europos valstybių vadovai kartu lankosi Ukrainoje.
Po susitikimo Kyjive šalių lyderiai telefonu kalbėjosi su JAV vadovu Donaldu Trumpu, pranešė ukrainiečių užsienio reikalų ministras. Skelbiama, kad pokalbio metu daugiausia skirta dėmesio pastangoms dėl taikos.
Ragina nutraukti ugnį
Prancūzijos prezidentas, atvykęs į Kyjivą, šeštadienį paragino surengti tiesiogines derybas tarp Ukrainos ir Rusijos, jei būtų nutraukta ugnis per ilgiau kaip trejus metus trunkančią Maskvos invaziją.
Jei bus sudarytos 30 dienų paliaubos, kaip siūlė Vakarų šalys, „mes sieksime tiesioginių Ukrainos ir Rusijos derybų, esame pasirengę padėti“, sakė E. Macronas interviu Prancūzijos naujienų televizijoms TF1 ir LCI.
Tuo metu Vokietijos kancleris šeštadienį dienraščio „Bild“ paskelbtame interviu perspėjo, kad Rusijai bus taikomos griežtesnės sankcijos, jei ji atsisakys Vakarų reikalaujamų 30 dienų paliaubų Ukrainoje.
Jei Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nesutiks su paliaubomis, „sankcijos bus stipriai sugriežtintos, o didžiulė pagalba Ukrainai bus tęsiama – žinoma, politine, bet taip pat finansine ir karine prasme“, sakė F. Merzas.
„Sutinkame su JAV vyriausybe, su Donaldu Trumpu. Reikalaujame 30 dienų paliaubų, kad per šį laikotarpį būtų galima pasirengti taikos deryboms“, – sakė jis.
„Dabar kamuolys yra Putino aikštelėje. Putinas turi atsakyti į šį pasiūlymą“, – pabrėžė F. Merzas.
Vienybės demonstravimas
Praėjus daugiau nei trejiems metams nuo Rusijos invazijos pradžios, šis itin simboliškas Europos vienybės demonstravimas vyksta kitą dieną po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas Maskvos parade, skirtame pergalės Antrajame pasauliniame kare 80-mečiui paminėti, parodė priešišką toną.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasiūlė 30 dienų besąlygiškas paliaubas kaip žingsnį konfliktui užbaigti. Tačiau V. Putinas iki šiol tam priešinasi.
„Kartu su JAV raginame Rusiją susitarti dėl visiškų ir besąlygiškų 30 dienų paliaubų, kad būtų sudarytos sąlygos deryboms dėl teisingos ir ilgalaikės taikos“, – prieš vizitą paskelbtame pareiškime teigė vadovai.
„Esame pasirengę kuo greičiau paremti taikos derybas, aptarti techninį paliaubų įgyvendinimą ir pasirengti visiškam taikos susitarimui“, – pridūrė jie.
„Mums aišku, kad kraujo liejimas turi baigtis, Rusija turi nutraukti savo neteisėtą invaziją, o Ukraina turi turėti galimybę klestėti kaip saugi ir suvereni valstybė savo tarptautiniu mastu pripažintose ribose ateinančioms kartoms“, – pabrėžiama pareiškime.
„Mes ir toliau didinsime savo paramą Ukrainai. Kol Rusija nesutiks sudaryti ilgalaikių paliaubų, didinsime spaudimą Rusijos karo mašinai“, – nurodoma jame.
Šeštadienį duodamas interviu naujienų kanalui ABC Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad prieš Rusijai sutinkant nutraukti ugnį turi būti nutrauktas ginklų tiekimas iš Ukrainos sąjungininkų.
Priešingu atveju paliaubos būtų „pranašumas Ukrainai“ tuo metu, kai „Rusijos kariai gana užtikrintai žengia (...) į priekį“, tvirtino D. Peskovas ir pridūrė, esą Ukraina „nėra pasirengusi tiesioginėms deryboms“.
„Rusija trukdo“
Tik šią savaitę pareigas pradėjusiam eiti F. Merzui tai yra pirmasis vizitas į Ukrainą kaip kancleriui. E. Macronas Kyjive nesilankė nuo 2022 metų birželio, kai vyko į Ukrainos sostinę kartu su tuometiniais Italijos ir Vokietijos vadovais.
Per derybas su V. Zelenskiu jie išsakys savo „tvirtą įsipareigojimą Ukrainai“, sakoma pranešime.
VERSLO TRIBŪNA
„Mes, Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos ir Jungtinės Karalystės vadovai, Kyjive solidarizuosimės su Ukraina prieš barbarišką ir neteisėtą Rusijos plataus masto invaziją“, – sakė jie.
„Dar kartą patvirtiname, kad remiame prezidento Trumpo raginimus sudaryti taikos susitarimą, ir raginame Rusiją nustoti trukdyti pastangoms užtikrinti ilgalaikę taiką“, – pridūrė jie.
Po rytinio susitikimo su V. Zelenskiu jie surengs virtualų susitikimą, kad informuotų kitus Europos vadovus apie veiksmus, kuriais siekiama sukurti Europos pajėgas, kurios galėtų užtikrinti Ukrainos saugumą po karo.
Tokios pajėgos „padėtų atkurti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas po bet kokio taikos susitarimo ir sustiprintų pasitikėjimą bet kokia būsima taika“, sakoma pareiškime.
„Vienybė ir stiprybė“
Penktadienį Prancūzijoje susitikęs su D. Tusku E. Macronas paragino skubiai parengti JAV ir Europos planą dėl 30 dienų paliaubų, kuris būtų paremtas „didžiulėmis ekonominėmis sankcijomis“, jei viena iš šalių „jį išduotų“.
Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas penktadienį Norvegijoje vykusiame susitikime, skirtame padėčiai Ukrainoje aptarti, sakė, kad „Jungtinės Valstijos yra pristačiusios du sankcijų paketus“ ir kad šalys aptaria veiksmus bankų ir energetikos sektoriuose.
E. Macronas sakė, kad V. Putino „karingi komentarai“ per paradą Raudonojoje aikštėje parodė, kad jis lieka karo pusėje. Tačiau jis taip pat sakė, kad prasidėjus paliauboms būtų galima surengti derybas dėl teritorijų.
Rusija yra okupavusi maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos ir kol kas nereaguoja į spaudimą sudaryti ilgalaikes paliaubas. D. Trumpas taip pat sakė, kad Ukraina turės apsvarstyti galimybę atsisakyti teritorijos, tačiau neslėpė augančio nepasitenkinimo dėl Rusijos atsisakymo nutraukti kovas.
Vizitas rengiamas kitą dieną po to, kai V. Putinas Maskvos parade priėmė ne tik Kinijos prezidentą Xi Jinpingą, bet ir Slovakijos ministrą pirmininką Robertą Fico, kurio šalis priklauso Europos Sąjungai.
Vienas Prancūzijos prezidentūros pareigūnas, prašęs neminėti jo pavardės, sakė, kad šis vizitas, rengiamas praėjus vos keturioms dienoms po to, kai F. Merzas pradėjo eiti pareigas, „demonstruoja Europos vienybę, stiprybę ir gebėjimą reaguoti. Ir tai atspindi Putino iškilmes“.