Rusija ir Kinija pasmerkė D. Trumpo planus dėl oro gynybos sistemos „Geležinis kupolas“
Anot jų, oro gynybos sistema gali paversti kosmosą „mūšio lauku“.
D. Trumpas netrukus po savo inauguracijos sausį įsakė pradėti kurti Jungtinių Valstijų modernią oro gynybos sistemą „Geležinis kupolas Amerikai“, skirtą apsisaugoti nuo balistinių, hipergarsinių ir pažangiųjų sparnuotųjų raketų.
Šis planas atgaivino prisiminimus apie buvusio JAV prezidento Ronaldo Reagano gynybos iniciatyvą, geriau žinomą kaip „Žvaigždžių karai“, pagal kurią raketų perėmėjai būtų buvę dislokuoti kosmose.
„Neseniai paskelbta didelio masto „Auksinio (Geležinio) kupolo Amerikai“ programa taip pat labai destabilizuoja padėtį“, – sakoma Kremliaus paskelbtame pareiškime.
Jame priduriama, kad plane „aiškiai numatyta gerokai sustiprinti arsenalą, skirtą kovinėms operacijoms kosmose vykdyti“.
Abi šalys pareiškė, kad pradės derybas dėl ginklų dislokavimo kosmose prevencijos ir „kovos su politika ir veikla, kuria siekiama karinės viršenybės ir įteisinti kosmoso kaip mūšio lauko naudojimą“.
D. Trumpo dekrete minimas „Geležinis arba Auksinis kupolas“ – tai itin sėkminga Izraelio naudojama trumpojo nuotolio raketų numušimo sistema.
Vašingtonas susiduria su įvairiomis priešininkų keliamomis raketų grėsmėmis, tačiau jos labai skiriasi nuo trumpojo nuotolio ginklų, kuriems atremti skirtas Izraelio „Geležinis kupolas“.
Didžiausią branduolinių galvučių arsenalą turinti Rusija pernai pristatė naują hipergarsinę raketą „Orešnik“, kuri skrieja greičiu, 10 kartų didesniu už garso greitį.
Jungtinės Valstijos savo 2022 metų nacionalinėje gynybos strategijoje teigė, kad Pekinas taip pat mažina atotrūkį nuo Vašingtono, kai kalbama apie balistinių ir hipergarsinių raketų technologijas.
Pastaraisiais metais Vašingtonas ir Maskva kaltina vienas kitą dėl ginklavimosi kosmose.
Derybas vadina produktyviomis
Kinijos ir Rusijos vadovai po savo susitikimo taip pat pareiškė, kad Kremliuje vykusios derybos buvo produktyvios ir išsamios.
„Ką tik turėjau išsamias, nuoširdžias ir vaisingas derybas su prezidentu Putinu. Pasiekėme daug naujų ir svarbių susitarimų“, – po derybų sakė Kinijos prezidentas.
Šiuo metu Xi Jinpingas vieši Maskvoje, kur penktadienį bus minimos pergalės prieš nacius Antrajame pasauliniame kare metinės.
Anksčiau ketvirtadienį jis gyrė Pekino ir Maskvos stiprėjantį tarpusavio pasitikėjimą ir pareiškė, kad rems Rusiją „hegemoninio engimo“ akivaizdoje.
Tuo metu Kremliaus šeimininkas Xi Jinpingą pavadino brangiu draugu.
„Mūsų pokalbiai su Kinijos Liaudies Respublikos prezidentu vyko tradiciškai šiltoje, draugiškoje ir konstruktyvioje atmosferoje, buvo labai turiningi ir produktyvūs“, – žurnalistams po derybų pareiškė V. Putinas.
Derybų metu V. Putinas Kinijos prezidentui teigė, kad Pekino ir Maskvos santykiai naudingi abiem šalims.
Jis taip pat pareiškė, kad abi šalys ketina ginti „istorinę tiesą“ apie Antrąjį pasaulinį karą. Rusijos vadovas kaltina Vakarus siekiu ją iškraipyti.
