F. Merzas pirmąją darbo dieną atvyko vizitų į Paryžių ir Varšuvą
Papildyta citatomis iš F. Merzo ir D. Tusko susitikimo
F. Merzas surengė derybas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Prancūzijos lyderis, priėmęs svečią paskelbė apie Prancūzijos ir Vokietijos gynybos ir saugumo tarybos sukūrimą.
„Įsteigsime Prancūzijos ir Vokietijos gynybos ir saugumo tarybą, kuri reguliariai rinksis į posėdžius, kad operatyviai reaguotų į mūsų bendrus strateginius iššūkius“, – sakė E. Macronas per bendrą spaudos konferenciją.
Naujasis tvirtai proeuropietiškų F. Merzo ir E. Macrono duetas matomas kaip galintis padėti sustiprinti 27 valstybių ES pasipriešinimą D. Trumpo spaudimui ir Rusijos vykdomam karui Ukrainoje.
Didžiausią ES ekonomiką ir gyventojų skaičių turinčios Vokietija ir Prancūzija ilgą laiką buvo 27 valstybių ES pagrindas, tačiau pastaraisiais mėnesiais, kai abiejų šalių vadovai sprendė vidaus problemas, prarado dalį savo dinamiškumo.
F. Merzas ir E. Macronas tikisi suteikti naujojo postūmio šiems santykiams itin svarbiu metu, kai D. Trumpas ir karo nusikaltimais kaltinamas Rusijos autoritarinis lyderis Vladimiras Putinas daro spaudimą Europos Sąjungai (ES) ir verčia ją iš naujo apsvarstyti savo saugumo prioritetus.
Pasisakė apie karą Ukrainoje
Viešėdamas Paryžiuje Vokietijos kancleris sakė, kad karas Ukrainoje negali būti pabaigtas be JAV įsitraukimo, ir perspėjo, kad Europos šalys negali pakeisti Vašingtono.
„Mes negalime užbaigti šio karo Ukrainoje be nuolatinio Jungtinių Amerikos Valstijų dalyvavimo, tai nėra kažkas, ką europiečiai galėtų pakeisti“, – bendroje spaudos konferencijoje su E. Macronu sakė naujasis Vokietijos kancleris.
Kancleris pridūrė, kad bet kokioms būsimoms paliauboms ir saugumo garantijoms Ukrainai taip pat reikės JAV įsitraukimo.
Vokietija, Prancūzija ir daugelis kitų Europos valstybių yra pasirengusios prisidėti, tačiau „taip pat suprantame, kad mums ir toliau reikės amerikiečių“, teigė F. Merzas.
„Norime, kad amerikiečiai liktų ir vykdytų savo įsipareigojimus NATO ir Ukrainai“, – tvirtino jis.
F. Merzas teigė, kad Ukraina galės „ir toliau pasikliauti Vokietija ir Prancūzija kovoje su Rusijos agresija“.
„Ponios ir ponai, jums leidus norėčiau dar kartą labai aiškiai pasakyti, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas turi mūsų visišką paramą, kai kalbama apie karo užbaigimą“, – pridūrė jis.
Europos šalys yra pasirengusios dalyvauti bet kokioje būsimų paliaubų stebėsenoje „vadovaujant Jungtinėms Valstijoms ir joms dalyvaujant“, pridūrė F. Merzas.
Kancleris taip pat teigė, norintis su Prancūzija ir Jungtine Karalyste (JK) aptarti branduolinio atgrasymo priemones Europos žemyne.
„Suteiksime atitinkamiems ministrams įgaliojimus pradėti šią diskusiją“, – sakė F. Merzas, pridurdamas, kad bet koks tokio pobūdžio susitarimas „papildytų tai, ką jau turime su savo partneriais amerikiečiais NATO viduje“.
D. Tuskas: vizitas santykiams suteikia naują postūmį
Po vizito Paryžiuje F. Merzas atvyko į Lenkiją.
Donaldas Tuskas, Lenkijos premjeras, pareiškė, kad naujojo Vokietijos kanclerio vizitas Varšuvoje trečiadienį, praėjus dienai po jo išrinkimo, reiškia „naują Lenkijos ir Vokietijos santykių pradžią“.
D. Tuskas žurnalistams sakė, kad šis postūmis yra „galbūt svarbiausias Vokietijos ir Lenkijos santykių istorijoje per daugiau nei 10 metų“.
F. Merzas, kalbėdamas spaudos konferencijoje kartu su D. Tusku, teigė, kad Berlynas pasirengęs sušvelninti griežtas Europos Sąjungos fiskalines taisykles, kad valstybės narės galėtų skirti daugiau lėšų gynybai.
Jis atkreipė dėmesį į neseniai pakeistas Vokietijos Konstitucijoje įtvirtintas skolos taisykles, pagal kurias gynybos išlaidoms iš esmės taikoma išimtis.
„Kažką panašaus galėtume įsivaizduoti ir su Europos fiskaliniu paktu arba fiskalinėmis taisyklėmis“, – sakė jis.
Sudėtinga pradžia
F. Merzo kelionės vyksta kitą dieną po jo istorinio pralaimėjimo pirmajame Vokietijos parlamento balsavimo dėl kandidatūros į kanclerius ture. Joks kitas pokario kandidatas į Vokietijos kanclerius nebuvo pralaimėjęs per pirmąjį balsavimo turą. Galiausiai jis surinko pakankamai balsų antrajame ture.
VERSLO TRIBŪNA
Energetikos infrastruktūros grupės „DS1“ dukterinė įmonė UAB „DS1 Service“ pasirašė aptarnavimo ir priežiūros (angl. O&M) sutartį su „Elektrum Lietuva“, pagal kurią prižiūrės dalį „Elektrum Lietuva“ atsinaujinančios energetikos infrastruktūros portfelio – iš viso 331,7 MW elektros tinklų infrastruktūros visoje Lietuvoje. Toks mastas – tai ženklas, kad rinka pereina į brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne tik pastatyti parkus, bet užtikrinti jų patikimą kasdienę generaciją. Būtent todėl O&M paslaugos vis dažniau vertinamos kaip verslo funkcija, tiesiogiai susijusi su prastovų kontrole ir investicijų grąža.
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nuolat ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas visoje savo veikloje. 2024 finansiniais metais net 98,9 proc. bendrovės parduotuvėse ir logistikos centruose naudojamos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Apie tai, kaip prie mažesnio poveikio aplinkai prisideda ant pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir kiti gamtą tausojantys sprendimai, plačiau pasakojama naujausiame įmonės tvarumo žurnale.
Paprastumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir gebėjimas patenkinti realius vartotojų poreikius – tokia kryptimi juda pramoninis dizainas. Informacijos ir sprendimų triukšme vertę kuria ne įmantri forma ar technologijų gausa, o gebėjimas tiksliai spręsti konkrečias problemas. Dizaino ekspertai pasakoja, kas lemia šį pokytį, kaip keičiasi dizainerio vaidmuo ir kokių kompetencijų reikia rinkai.
Tradiciškai naujai išrinkti Vokietijos kancleriai pirmąją darbo dieną aplanko savo didžiąsias kaimynes vakaruose ir rytuose, kad pabrėžtų Europos vienybę. Šią savaitę Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot sakė, kad F. Merzas ir E. Macronas nori, jog jų susitikimas atgaivintų tai, ką jis apibūdino kaip „Prancūzijos ir Vokietijos variklį“.
Prancūzijos ministras teigė besitikintis, kad Paryžiaus ir Berlyno santykiai, vadovaujant F. Merzui, bus paprastesni nei valdant jo pirmtakui Olafui Scholzui.
Prancūzija pirmiausia siekia, kad Vokietija paremtų didesnes ES išlaidas gynybai Rusijos grėsmės akivaizdoje ir D. Trumpui krypstant nuo po Antrojo pasaulinio karo susiklosčiusių transatlantinių santykių su Europa ir sutelkiant išteklius kovai su Kinija.
E. Macronas ir Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris atskirai surengė Europos viršūnių susitikimus Ukrainai ir Europos saugumui aptarti po D. Trumpo žingsnių, kurie paliko žemyną derybų dėl karo Ukrainoje užribyje.
Vizitai Paryžiuje ir Varšuvoje vyksta minint 80-ąsias nacistinės Vokietijos besąlygiškos kapituliacijos Antrajame pasauliniame kare metines.
E. Macrono susitikimas su jam vadovaujant jau trečiuoju vokiečių kancleriu laikomas itin simbolišku, žinant, kad šalys Pirmajame ir Antrajame pasauliniuose karuose buvo aršios priešės.
Pirmasis pasaulinis karas baigėsi paliaubų susitarimu, pasirašytu geležinkelio vagone į šiaurę nuo Paryžiaus. Nacių lyderis Adolfas Hitleris pasinaudojo tuo pačiu geležinkelio vagonu 1940-aisiais priimdamas Prancūzijos kapituliaciją, kai jos gynyba pasidavė vokiečių invazijai.
REKOMENDUOJAME
